Sakyčiau kiek ištempta buvo ši dalis, daug prisiminimų, daug apmąstymu, trūko veiksmo, toks jausmas, kad visi veikėjai snaudžia ir laukia pabaigos, kol įvyks kulminacija. Nors skaitėsi visai neblogai, vertėjo skirti savo...

Sakyčiau kiek ištempta buvo ši dalis, daug prisiminimų, daug apmąstymu, trūko veiksmo, toks jausmas, kad visi veikėjai snaudžia ir laukia pabaigos, kol įvyks kulminacija. Nors skaitėsi visai neblogai, vertėjo skirti savo laiko ir užbaigti skaityti nemirtingujų istoriją.

Kiek daug mes kartais žinome apie valdžios žmones ir beveik nieko apie jų šeimas, o juk santykiai su jais gali mums labiau apibūdinti juos. Ši knyga kaip tik ir laidžia labiau priartėti prie tokių asmenybių kaip Stalinas,...

Kiek daug mes kartais žinome apie valdžios žmones ir beveik nieko apie jų šeimas, o juk santykiai su jais gali mums labiau apibūdinti juos. Ši knyga kaip tik ir laidžia labiau priartėti prie tokių asmenybių kaip Stalinas, Fidelis ir Raulis Kastrai, Sadamas Huseinas, Fransiskas Frankas, Benitas Musolinis ir net Aleksandras Lukašenka. Iš viso pateikiama 16 istorijų. Knyga labai patiko, kai kuriuos faktus jau žinojau, kaip sakysim Svetlanos Stalinos, bet daugelis kitų buvo beveik nežinomi

Smagi istorija, patiko netikėta pabaiga. Nuotykiai, draugystė, meilė ir įvairios kliūtys. Atrodo, kad tai viskas ko reikia gerai knygai, bet ji parašyta labai senai, o ir skaitytojas pasikeitęs. Tačiau ją vertą perskaityti,...

Smagi istorija, patiko netikėta pabaiga. Nuotykiai, draugystė, meilė ir įvairios kliūtys. Atrodo, kad tai viskas ko reikia gerai knygai, bet ji parašyta labai senai, o ir skaitytojas pasikeitęs. Tačiau ją vertą perskaityti, nes šis autorius su savo knygomis skatina vaizduotę ir padarė pokyčius literatūroje.

Baigiantis šiems skaitymo metams, pasirinkau dar vieną klasikos kūrinį. Kažkaip pati peržvelgus savo skaitytas knygas šiais metais, pajaučiau, kad tikrai "paaugau" savo supratimu apie gerą literatūrą. Todėl, nusprendžiau,...

Baigiantis šiems skaitymo metams, pasirinkau dar vieną klasikos kūrinį. Kažkaip pati peržvelgus savo skaitytas knygas šiais metais, pajaučiau, kad tikrai "paaugau" savo supratimu apie gerą literatūrą. Todėl, nusprendžiau, jei metus pradėjau skaitydama detektyvą, tai metus užbaigsiu su daug rimtesniu kūriniu. Kodėl būtent šis kūrinys vainikuos metų pabaigą? Ogi todėl, kad pastaruoju metu pradėjo patikti knygos apie senus laikus, karo laikmetį ir ne tik, apie herojus, kurių vardai dažnai būdavo linksniuojami tarp knygyno klientų, bet taip ir nebuvo apie juos skaityta. Tam pagrindą suteikė viena knyga - "Paskutinės apeigos", nuo kurios ir prasidėjo rimtos ir geros literatūros era mano skaitomų knygų sąraše. Kalbant apie šį kūrinį, tai jis neišsiskiriantis iš kitų, tačiau realistiškai vaizduojantis XIX amžiaus pabaigos Ameriką, įvairių socialinių sluoksnių šiurkščią gyvenimo realybę. Jauna mergina Kerė, kilusi iš nepasiturinčios šeimos, atvyksta į Niujorką ir pradeda savo nelengvą gyvenimo kelią, iki tampa garsia aktore. Rekomenduoju klasikos gurmanams :)

Dar viena knyga apie mirtį ir gyvenimą, apie priverstinį atsisveikinimą, apie sugebėjimą susitaikyti su tuo, kad tavo mylimas žmogus mirė. Na taip, tokių knygų yra ne viena, ir net ne dvi. Tačiau ši knyga kažkaip sugeba...

Dar viena knyga apie mirtį ir gyvenimą, apie priverstinį atsisveikinimą, apie sugebėjimą susitaikyti su tuo, kad tavo mylimas žmogus mirė. Na taip, tokių knygų yra ne viena, ir net ne dvi. Tačiau ši knyga kažkaip sugeba išsiskirti iš kitų. Iš pradžių gan sunkokai skaitėsi, net mintį kai kur pamečiau, bet po to pasakojimas įtraukė ir nepaleido iki tos pabaigos su ašaromis...