Vaizduotėje iškilus seniai matyto filmo fragmentams, ilgai nesvarstydama pasiėmiau skaityti šį kūrinį. Kadangi filmo pabaigos neprisiminiau, tai norėjosi visą šią istoriją išgyventi iš naujo ir kartkartėm leisti sau...

Vaizduotėje iškilus seniai matyto filmo fragmentams, ilgai nesvarstydama pasiėmiau skaityti šį kūrinį. Kadangi filmo pabaigos neprisiminiau, tai norėjosi visą šią istoriją išgyventi iš naujo ir kartkartėm leisti sau nuklysti į kvapų pasaulį. Nesu didelė kvepalų gerbėja, nesu kvepalų buteliukų maniakė, bet kvėpintis mėgstu sodriai ir daug, nes man patinka po savęs palikti to sodraus ir tikro kvapo šleifą, lygiai taip kaip Žanas Batistas Grenujis palikdavo po savęs. Todėl vos pradėjusi skaityti supratau, kad ši knyga kaip tik man, kuriai uoslė gyvenime vienas svarbiausių dalykų ir be kurio būtų taip sunku ir nepakeliama. Skaitant šį kūrinį labai sužavėjo Paryžiaus miesto peizažas, kuris nupiešiamas taip tikroviškai, jog atrodo, kad pats dalyvauji to miesto gyvenime, matai tuos žmones, kurie gimsta ir vargsta skurde, atrodo užuodi net to miesto smarvę, kuri taip stipriai akcentuojama šiame kūrinyje ir pagaliau tarp visų šitų pilkų ir nešvarių dalykų gimsta patys prabangiausi kvepalai. Dėl jų vyksta lenktynės, kuris parfumeris sukurs geriausią kvapą ir jo norės visas miestas, kurio sėkmingo kvapo formulę norės atspėti kiekvienas iš jų ir visus nuopelnus prisiimti sau. Tai tikras kvapų pasaulis, nuo kurio tu apsvaigsti, nuo kurio tu pasidarai kitoks. Bet kartais tarp visos šitos prabangos nepastebi, kad tikrais savo srities meistrais būna paprasti, visiškai nekilmingi žmonės tokie kaip Žanas Batistas Grenujis - geriausia nosis Paryžiuje. Todėl labai džiaugiuosi, kad šitas kūrinys yra mano namų bibliotekoje ir kai būsiu sena ir mano uoslė nebus tokia gera, galėsiu pasiimti dar kartą perskaityti ir prisiminti visus kvapus :)

Nevalia pamiršti praeities, bet ir gyventi vien prisiminimais pavojinga. Patiko duotas palyginimas apie dvi paukštes lūžusiais sparnais - tik nuo savo noro, pastangų priklauso ar po ištikusių negandų vėl pakilsi ir skrisi, ar...

Nevalia pamiršti praeities, bet ir gyventi vien prisiminimais pavojinga. Patiko duotas palyginimas apie dvi paukštes lūžusiais sparnais - tik nuo savo noro, pastangų priklauso ar po ištikusių negandų vėl pakilsi ir skrisi, ar taip ir liksi murkdytis skausme...Man knyga patiko

Beskaitant tokias istorijas-sagas, perskaičius vieną dalį, greit greit norisi čiupt kitas. Bet čia prasideda skaitytojų kantrybės išbandymas :) Kaip nelauksi tęsinių, kai romanas įtraukė, veiksmas vijo veiksmą, veikėjų...

Beskaitant tokias istorijas-sagas, perskaičius vieną dalį, greit greit norisi čiupt kitas. Bet čia prasideda skaitytojų kantrybės išbandymas :) Kaip nelauksi tęsinių, kai romanas įtraukė, veiksmas vijo veiksmą, veikėjų nors ir daug, bet visi labai reikalingi. O Selija Liton - drąsos etalonas. Rekomenduoju

Tokia rimta istorija, bet įtraukianti. su visomis, mums moterims svarbiomis emocijomis, jausmais, giliais išgyvenimais, aplinkinių požiūriu. Ir pačių moterų sprendimais, ne visada gi protingais. Sujaudino Anos istorija, o...

Tokia rimta istorija, bet įtraukianti. su visomis, mums moterims svarbiomis emocijomis, jausmais, giliais išgyvenimais, aplinkinių požiūriu. Ir pačių moterų sprendimais, ne visada gi protingais. Sujaudino Anos istorija, o pabaiga "kareniniška", liūdna...

Kol pavasaris neįsibėgėjo, kai niūruma apima daug kūno ląstelių :) galima skaityti daug mąstymo nereikalaujančiųs romanus. Istorija apie sunkiai suvaldomą nenuoramą merginą Vitnę ir gražuolį-šaunuolį hercogą...

Kol pavasaris neįsibėgėjo, kai niūruma apima daug kūno ląstelių :) galima skaityti daug mąstymo nereikalaujančiųs romanus. Istorija apie sunkiai suvaldomą nenuoramą merginą Vitnę ir gražuolį-šaunuolį hercogą Kleitoną. Nuotykių daug, kartais aprašymai per daug ištempti, bet gi viską atpirko didelė meilė :)

Ir vėl mano rankose Milan Kundera. Savotiškai keista, savotiškai įdomi, savotiškai trapi savo stiliumi ir savotiškai patraukli. Myliu šio autoriaus kūrybą, jo lakią vaizduotę, jo neeilinį mąstymą bei jo sugebėjimu...

Ir vėl mano rankose Milan Kundera. Savotiškai keista, savotiškai įdomi, savotiškai trapi savo stiliumi ir savotiškai patraukli. Myliu šio autoriaus kūrybą, jo lakią vaizduotę, jo neeilinį mąstymą bei jo sugebėjimu įtraukti skaitytoją ir priversti susitapatinti su jo kūrinių veikėjais. Šis kūrinys vėl visiškai kitoks nuo kitų jau skaitytų. Ir vėl sovietmetis, ir vėl autoriaus gimtinė Praha, Prahos pavasario įvykiai, dingę ar tiesiog išbraukti žymių žmonių vardai, bandymai rasti laimę svetur. Viskas tarsi atmiešta aštria lyg peilio ašmenys politine satyra. Kaip teigia pats autorius, tai romanas, parašytas variacijų forma. Tuo pačiu tai gluminanti knyga, kuri moko, kad mirdami mes prarandame ne ateitį, o praeitį.