Gana sunkiai skaitoma knyga - ypač iš pradžių. Nuo pat pirmų puslapių užverčia dešimtimis pavardžių ir sunku susigaudyt kas yra kas - pradedi gaudytis kas yra kas tik knygai gerokai įsibėgėjus. Užkliuvo ir veiksmo scenos...

Gana sunkiai skaitoma knyga - ypač iš pradžių. Nuo pat pirmų puslapių užverčia dešimtimis pavardžių ir sunku susigaudyt kas yra kas - pradedi gaudytis kas yra kas tik knygai gerokai įsibėgėjus. Užkliuvo ir veiksmo scenos - jos dažnai aprašomos vos keliais sakiniais ir kol pradedi suprasti, kad kažkas vyksta, viskas jau būna pasibaigę.
Bet apskritai patiko - tamsus ir purvinas Los Andželas, sudėtinga byla (bylos?) ir dešimtys veikėjų - policininkų, verslininkų, žvaigždžių ir banditų kurie visi turi ką slėpti.

Kuriam laikui atidėjus savo skaitinius ir bandydama vėl grįžti prie jų, susimąsčiau, koks kūrinys galėtų būti po kelių savaičių pertraukos. Ilgai nesvarsčius supratau, kad tai bus vaikiška knyga. Ir ne bet kokia, o...

Kuriam laikui atidėjus savo skaitinius ir bandydama vėl grįžti prie jų, susimąsčiau, koks kūrinys galėtų būti po kelių savaičių pertraukos. Ilgai nesvarsčius supratau, kad tai bus vaikiška knyga. Ir ne bet kokia, o "Dominykas Dvasių Karalystėje". Visai neseniai susipažinusi su šiuo personažu, kelionę ir pažintį su juo nusprendžiau tęsti toliau. Galbūt tai sutapo dėl mano aistros šiems keturkojams, galbūt aš buvau pasiilgusi tikrų vaikiškų knygų su linksmomis istorijomis ir tikrais išgyvenimais. Ir būtent šis herojus mane privertė pasijusti suaugusiu vaiku, kuriam kartkartėm vis dar patinka nuklysti į vaikystę ir su jos personažais keliauti po pasakų pasaulį. Kalbant atvirai, ši knyga man sukėlė daug emocijų ir privertė susimąstyti apie tuos žmones, kurių jau nėra kartu su manimi, kurie keliauja kitur Užmaršties upe, kurie gyvena kitokį, palaimingą gyvenimą, kurie palikę ryškų pėdsaką mano širdyje, šypsosi man iš aukštai. Jie ten - savo namuose. Šis kūrinys - tai viskas, kas telpa žodžiuose MEILĖ ir MIRTIS. Tik viskas papasakota labai gražiai ir jausmingai, kad net ir mane privertė nubraukti vieną kitą ašarą ir sau leisti suprasti, kad mes niekad nebūsim toli vienas nuo kito, kad ir kur bebūtume...

Seniai nebežiūriu meksikietiškų serialų ir še tau, kad nori, teko perskaityt. Nuo pirmo iki paskutinio puslapio lydėjo virkaujanti gitarų meliodija, pernelyg empatiškos tarnaitės a la Soledada, chuanitai ir t.t. Rodos, ne...

Seniai nebežiūriu meksikietiškų serialų ir še tau, kad nori, teko perskaityt. Nuo pirmo iki paskutinio puslapio lydėjo virkaujanti gitarų meliodija, pernelyg empatiškos tarnaitės a la Soledada, chuanitai ir t.t. Rodos, ne skaičiau, o žiūrėjau eilinę "muilo operą". Nusivyliau...

Skaitydama pirmąją knygos pusę, vis galvojau: "velniai rautų, kas čia vyksta?". Viskas atrodė labai painu ir net siurrealistišką, bet buvo labai įdomu puslapis po puslapio "rinkti" dėlionės detales, kol išryškėjo pilnas...

Skaitydama pirmąją knygos pusę, vis galvojau: "velniai rautų, kas čia vyksta?". Viskas atrodė labai painu ir net siurrealistišką, bet buvo labai įdomu puslapis po puslapio "rinkti" dėlionės detales, kol išryškėjo pilnas vaizdas.