Tikrai gana nebloga knyga. Greitai ir maloniai saitėsi,nors buvo galima numanyti siužeto vingius,tačiau knyga paliko neblogą įspūdį. Džiugiu,jog lietuvių rašytojai ir toliau stebina savo kūryba. Mano nuomone,pirmas blynas...

Tikrai gana nebloga knyga. Greitai ir maloniai saitėsi,nors buvo galima numanyti siužeto vingius,tačiau knyga paliko neblogą įspūdį. Džiugiu,jog lietuvių rašytojai ir toliau stebina savo kūryba. Mano nuomone,pirmas blynas tikrai nebuvo prisvilęs ;)

Tikiuosi, kad literatūros kritikai ir knygų mylėtojai neįsižeis, bet iki šios dienos aš tikrai nežinojau, kas ta Simone de Beauvoir. Gėda, prisipažinsiu, bet man jos vardas ir pavardė nieko nesakė iki šiol, kol...

Tikiuosi, kad literatūros kritikai ir knygų mylėtojai neįsižeis, bet iki šios dienos aš tikrai nežinojau, kas ta Simone de Beauvoir. Gėda, prisipažinsiu, bet man jos vardas ir pavardė nieko nesakė iki šiol, kol neperskaičiau jos naujausio kūrinio "Palaužta moteris". Tas nežinojimas ir galbūt spraga literatūroje manau, kad nepakišo man kojos ir leido pirmiausia susipažinti su jos kūryba ir tik vėliau, perskaičius šią knygą, pasidomėti ir pačia autore. Eilinį kartą interneto platybėse susiradusi jos pavardę, nutariau užpildyti spragas, sužinodama, kas pastaroji buvo. Prisipažinsiu, pavargau ir skaityti jos ilgą dosjė ir nuopelnus. Tačiau man, kaip didelei knygų mylėtojai, užteko atkreipti dėmesį į vieną vienintelį žodį: RAŠYTOJA. Ir to man pakako, ir čia mano literatūros pasaulis pasipildė dar viena rašytoja, kuri rašo apie moteris: stiprias ir palūžusias, tvirtas ir gležnas, teisybės ieškotojas ir išdavikes. Žodžiu, rašo apie tai, ką aš mėgstu ir noriai skaitau, nes man, moters pasaulis yra kažkas tokio, o vidus lyg vandenynas, kuriame šėlsta audros ir tvyro ramybė, ir pagaliau - tai uostas, į kurį kelią randa kiekvienas išvykstantis ir parvykstantis. Grįžtant prie autorės kūrinio "Palaužta moteris", tai trys istorijos: "Santūrumo amžius", "Monologas" ir "Palaužta moteris", kurios skaitytoją pavergia gyvenimiška išmintimi. Kiekviena ši istorija ir jų herojės padeda suvokti- laikas išblėsina norą trokšti ir pakerta galimybę būti trokštama. Turbūt pirmą kartą gyvenime, aš knygą skaičiau nuo paskutinės istorijos, kuri mane galbūt labiausiai ir paveikė, tuo labiau, kad dažnai girdžiu, kad šiuo metu daug palūžusių moterų ir nebežinančių, ko jos išvis nori ar norėtų iš savo gyvenimo. Ši istorija- tai intymus herojės dienoraštis, kuriame pasakoja savo nuoskaudas ir nusivylimus išėjus iš namų suaugusiems vaikams ir sužinojus, kad sutuoktinis ją aštuonerius metus apgaudinėja būdamas su kita moterimi. Perskaičius ją apima toks jausmas, kad tai vienišos gulbės giesmė ir gyvenimo šokis vienatvėje. Antroji mano skaityta istorija - tai "Monologas", kuriame herojės dukra nusižudė, o išsiskyrusi neteko sūnaus globos. Tai protestas prieš savo šeimą ir visuomenę, pavaizduotas monologo forma. Ir paskutinioji istorija - "Santūrumo amžius", tai apie moterį, kuri išsiskiria tvirtais savo principais, bet veikiama šeimos ir karjeros aplinkybių, praranda pasitikėjimą savimi. Trys istorijos, trys moterys, trys visiškai skirtingos asmenybės. Įdomu, intymu, nesaldu ir tuo pačiu meniška - tai ką ir gali legendinės rašytojos plunksna.

Patiko, rekomenduoju ir kitiems.
Ypač sužavėjo Anos optimizmas. Ji visą laiką laukė kada baigsis karas ir vėl galės grįžti į mokyklą, į įprastinį gyvenimą. Kad ir kokiomis sunkiomis sąlygomis gyveno savo slėptuvėje...

Patiko, rekomenduoju ir kitiems.
Ypač sužavėjo Anos optimizmas. Ji visą laiką laukė kada baigsis karas ir vėl galės grįžti į mokyklą, į įprastinį gyvenimą. Kad ir kokiomis sunkiomis sąlygomis gyveno savo slėptuvėje (valgė supuvusį maistą arba ir visai jokio; buvo nepakeliamai karšta arba šalta) neapleido mokslų. Nors mergaitė buvo tik 12 - 14 metų, bet stebino savo mintimis apie karą ir moterų padėtį visuomenėje.

Dar viena puiki Kristin knyga. Tai antroji perskaityta šios autorės knyga,tačiau patikusi ne mažiau,nei pirmoji. Privertė susimąstyti apie tai,kaip gerai mes iš tikrųjų gyvename ir kiek daug turime.. Kaip bebūtų gaila,...

Dar viena puiki Kristin knyga. Tai antroji perskaityta šios autorės knyga,tačiau patikusi ne mažiau,nei pirmoji. Privertė susimąstyti apie tai,kaip gerai mes iš tikrųjų gyvename ir kiek daug turime.. Kaip bebūtų gaila, dažnai to nevertiname.. Tai tokia knyga,kurios dar ilgai nepamiršiu.

Nors skaičiau senokai vis dar prisimenu. Man ji pasirodė žiauri kadangi čia pasakojama apie tokius žmones kurie neturi jausmų. Pagal jų įstatymus vyrui žmoną parenka vadovybe, kaip knygoje rašoma vaikai pajaute meilės jausma...

Nors skaičiau senokai vis dar prisimenu. Man ji pasirodė žiauri kadangi čia pasakojama apie tokius žmones kurie neturi jausmų. Pagal jų įstatymus vyrui žmoną parenka vadovybe, kaip knygoje rašoma vaikai pajaute meilės jausma turi gerti vastus, kad tai pamirštu. Šioje knygoj rašoma, kad 12m. vaikai jau gauna darbus ir iki pilnametystės mokosi jus dirbti. Pagrindinis veikėjas parenkamas siuntėju, pačiu garbingiausiu ir svarbiausiu žmogumi. Vaikas kurie yra silpni žiauriai atsikratoma.

Visų išgirta klasika, ilgą laiką pragulėjusi lentynoje. Knyga, kurią ne vienus metus vis įtraukdavau į "Metų iššūkis" sąrašą, tačiau ji vis taip ir likdavo neperskaityta.
Pagaliau ir jai atėjo eilė! Ir kaip gaila, kad...

Visų išgirta klasika, ilgą laiką pragulėjusi lentynoje. Knyga, kurią ne vienus metus vis įtraukdavau į "Metų iššūkis" sąrašą, tačiau ji vis taip ir likdavo neperskaityta.
Pagaliau ir jai atėjo eilė! Ir kaip gaila, kad knyga mane iš dalies nuvylė.
Gal dėl seno leidimo (nežinau, kaip atrodo tekstas naujai perleistose šios knygos versijose), bet tekstą buvo pakankamai sunku skaityti. Ypač dėl to, kad romaną sudaro tik 4 skyriai (o knygoje 659psl.), kurie viduje niekaip kitaip nepadalinti. Labai nepatiko, kad skaitai vieną sceną, ji netikėtai pasibaigia ir tiesiog naujoje eilutėje jau aprašoma visai kita scena, o tu tik po kelių eilučių supranti, kad čia jau visai kitas dalykas aprašomas.
Daug veikėjų su sudėtngais charateriais ir įvairioms paslaptimis, kurių vardai pakankamai panašūs. Siužetas su daug vingių ir intarpų ir jį nėra taip jau lengva sekti. Bet gal būtent visa tai ir sudaro Klasiką?..
Galbūt mano klaida buvo tai, kad tikėjausi kitokio siužeto: tikėjausi, kad Estera bus "didesnė" kurtizanė, o ne tokia mazgotė. Vis laukiau, kada ji atkeršys Votrenui/Karlosui Ererai/Žakui Kolenui ar pasipriešins Liusjenui. Ypač nepatiko Liusjeno personažas: silpnas, bevalis mergišius, gyvenantis tik dėl malonumo, neturintis pakankamai smegenų reikalingų vyrui, o tik gražų veidelį. Tačiau aukštuomenės pasaulis ir intrios pavaizduotos itin įtikinamai, kas sudaro nemažą knygos žavesį.
Visgi, kad didžiausias šios istorijos intrigantas taptų vienu iš pagrindinių teisėsaugos sistemos sraigtelių - to tai tikrai nesitikėjau.
Visgi klasika lieka klasika.

Antroji fantastinės istorijos apie grišas dalis. Alina ir toliau kovoja, padedama Malo. Vėl pakliūva į rankas savo priešui, tačiau padedama paslaptingo kapitono, pabėga. Pasirodo, kad kapitonas yra princas, kuris taip pat turi...

Antroji fantastinės istorijos apie grišas dalis. Alina ir toliau kovoja, padedama Malo. Vėl pakliūva į rankas savo priešui, tačiau padedama paslaptingo kapitono, pabėga. Pasirodo, kad kapitonas yra princas, kuris taip pat turi tikslų Alinos atžvilgiu. Ką gi, lauksim, paskutinės pasakos dalies :)