Pirmiausiai norėčiau pagirti šios knygos viršelį. Man asmeniškai jis labai dailus ir tikrai patraukiantis dėmesį. O ir knygos anotacija žada tikrai puikią istoriją.

Šešiolikmetė nigerietė mergaitė pasprunka iš...

Pirmiausiai norėčiau pagirti šios knygos viršelį. Man asmeniškai jis labai dailus ir tikrai patraukiantis dėmesį. O ir knygos anotacija žada tikrai puikią istoriją.

Šešiolikmetė nigerietė mergaitė pasprunka iš imigrantų sulaikymo centro. Ir netikėtai pasirodo prie vienos šeimos namų slenksčio. Maža Bitė Didžiojoje Britanijoje pažįstą tik šią šeimą, todėl net nesvarstydama kreipiasi pagalbos į juos.
Su šia šeima ji susipažino Nigerijoje viename paplūdimyje. Deja, bet jų pažintis nebuvo iš maloniųjų. Ta diena, pakeitė visų šių žmonių likimus.

Ši istorija man pasirodė tikrai išskirtinė. Šios knygos pagrindinė tema nebuvo iš lengvųjų. Konfliktas dėl naftos, pabėgėlių problema bei pagalba kitam žmogui, nuo kurio įprastomis aplinkybėmis daugelis tikrai nusigręžtų..
Šioje knygoje buvo aprašomų daug žiaurų scenų, kurias buvo nelengva skaityti net ir man..
Taip pat čia buvo atskleidžiama draugystės, ištikimybės bei empatiškumo kitam temos. Rekomenduočiau ją tiems, kam norisi jautrios, daugialypės bei įtraukiančios istorijos.

Tai Ricoli ir Ailz trileris, atskleidžiantis Moros Ailz gyvenimo ištakas. Šioje istorijoje giliau susipažįstame su viena iš pagrindinių veikėjų, sužinome jos painią, įdomią ir ne mažiau šiurpinančią šeimos istoriją....

Tai Ricoli ir Ailz trileris, atskleidžiantis Moros Ailz gyvenimo ištakas. Šioje istorijoje giliau susipažįstame su viena iš pagrindinių veikėjų, sužinome jos painią, įdomią ir ne mažiau šiurpinančią šeimos istoriją. Vėlgi knygos siužetas įtraukiantis, nepaleidžiantis, paslaptingas, subtiliai perpintas. Svarstant, jog jau aišku, kas žudikas, nuo ko viskas prasidėjo, staiga ima aiškėti, kad "Nė velnio!" - tai Tess Gerritsen, viskas negali būti taip paprastai nuspėjama ir aišku. Žaviuosi šios autorės gebėjimu rašyti. Tobula.

Tai knyga, kurios nesinori taip lengvai padėti į šalį net jei "netikėtai užklumpa" naktis, alkis ar kiti svarbūs gyvenimo įvykiai. Įtraukianti istorija, įtaigūs charakteriai, puikiai susuktas siužetas, kurį sudaro keli...

Tai knyga, kurios nesinori taip lengvai padėti į šalį net jei "netikėtai užklumpa" naktis, alkis ar kiti svarbūs gyvenimo įvykiai. Įtraukianti istorija, įtaigūs charakteriai, puikiai susuktas siužetas, kurį sudaro keli skirtingi vingiai, atrodantys visai nesusiję, tačiau galų gale sueinantys į vieną bendrą ne mažiau intriguojančią atomazgą. Šios autorės darbai žavi savo nepaprastumu, originalumu ir netgi, sakyčiau, šiurpumu (ne kiekvienam lengva skaityti smulkias detales apie pvz., lavonų skrodimą). Ne tiek sužavėjusi romantinė knygos pusė. Romantikos ne per daugiausiai, tačiau kaip gi be jos? Visgi, sakyčiau, romantika kiek nuvalkiota, nuspėjama ir nėra stiprioji knygos pusė.

Lengvai skaitoma, įtraukianti. Rašymo stilius ir skyrių trumpumas palengvina - nepajutau, kad knyga perskaityta. Yra detalių, kurių nesu skaičiusi, kitose knygose (suprantu, kad tai individuali istorija). Istrigo žodžiai...

Lengvai skaitoma, įtraukianti. Rašymo stilius ir skyrių trumpumas palengvina - nepajutau, kad knyga perskaityta. Yra detalių, kurių nesu skaičiusi, kitose knygose (suprantu, kad tai individuali istorija). Istrigo žodžiai "Išgelbėk vieną žmogų ir išgelbėsi pasaulį".

🐭Skaitai knygą, o mintyse vis sukasi žodžių junginys - istorinis romanas, istorinis romanas, istorinis romanas... Žanras romanas kaip ir reikštų, kad pasakojimas yra išgalvotas, bet dėja, kadangi tai istorinis romanas...

🐭Skaitai knygą, o mintyse vis sukasi žodžių junginys - istorinis romanas, istorinis romanas, istorinis romanas... Žanras romanas kaip ir reikštų, kad pasakojimas yra išgalvotas, bet dėja, kadangi tai istorinis romanas supranti, kad daug dalykų vyko iš tikrųjų. Ir tada pašiurpsta oda. Kaip pati autorė rašė, jog šiuo romanu norėjo atskleisti vaikų ir paauglių išgyvenimus antrojo pasaulinio karo metu, tai man, būnant mama, buvo ypatingai sunku skaityti šią knygą. Visi tie žiaurumai, išgyvenimai, netektys, mirtys... Knyga sukrečia ir manau ilgam išliks atmintyje. Tai ne eilinis romanas. Tai žmonijos degradacijos atspindys. Tai pasakojimas apie laikmetį, kuriame gyveno antžmogiai. Tačiau ir sunkiausiuose ir juodžiausiuose laikotarpiuose egzistuoja meilė. Egzistuoja geri žmonės. Knygoje buvo rašoma apie gerus ir blogus vokiečius, tik priešingai nei galvojo knygos herojus, gėris ištikrųjų buvo suprantamas atvirkščiai ir iškreiptai, tad tuo metu ištikrųjų blogas vokietis reiškė gerą vokietį.
Labai rekomenduoju paskaityti ir visiems susipžinti su istorija, apie kurią labai ne daug yra pasakojama.

Viska pasako rasytojos vardas. Gera knyga, gera istorija. Kai pradedi susidurti su rasytojos knygomis vis dazniau pradedi suprasti , kad visi pagrindiniai knygu veikejai kazkuo panasus. Ziniu troskimas, drasa, aistra, tevu netektys,...

Viska pasako rasytojos vardas. Gera knyga, gera istorija. Kai pradedi susidurti su rasytojos knygomis vis dazniau pradedi suprasti , kad visi pagrindiniai knygu veikejai kazkuo panasus. Ziniu troskimas, drasa, aistra, tevu netektys, nelaimingi vaikai ir t.t. Bet va cia smagiausia ir yra, atrodo rasytoja truputi psidaro banali, nes gali nuspeti didziaja dali zmoniu ir ivykiu, bet kartu sugebet islaikyt skaitytoja iki paskutinio puslapio vistiek yra talentas.

Si knyga man primine sujunkta apsakymu rinkini. Atrodo jau isijauti i vieno is kakurio itariamuju gyvenimo istorija ir se tau pasibaigia. Bet bendrai kalbant knyga tikrai verta demesio, taip kaip viskas pateikta, kaip atsispindi Indijos...

Si knyga man primine sujunkta apsakymu rinkini. Atrodo jau isijauti i vieno is kakurio itariamuju gyvenimo istorija ir se tau pasibaigia. Bet bendrai kalbant knyga tikrai verta demesio, taip kaip viskas pateikta, kaip atsispindi Indijos gyvenimas, tas didziulis skirtumas tarp turtinguju, vargsu ir korumpuotos valdzios. Kas sakyciau tikrai stebino kaip rasytojas sugebejo i tokia knyga iterpti visa tikejimo dvasia, zmoniu atsidavima. Liudejau del to mazo zmogaus is Andamano salu, kazkaip norejosi, kad nebutu taip pasibaige, nes man asmeniskai is visu itariamuju butent jis buvo labiausiai vertas laimingos pabaigos.

Marianne Power - Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą

Mariana 37 - erių metų laisvai samdoma žurnalistė, įvairių tekstų spaudai rašytoja. Gyvena nuomojamame bute (veikiau tą vietą būtų galima pavadinti pusrūsiu už...

Marianne Power - Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą

Mariana 37 - erių metų laisvai samdoma žurnalistė, įvairių tekstų spaudai rašytoja. Gyvena nuomojamame bute (veikiau tą vietą būtų galima pavadinti pusrūsiu už nežmoniška kainą). Yra nepriklausoma (t.y. vieniša - nei vyro, nei vaikų). Ir skendi skolose dėl savo palaido bei neapdairaus gyvenimo būdo. Nors Marianai ir patinka nepriklausomybė, tačiau vieną dieną ji supranta, kad dabartinis gyvenimas jos netenkina, kažką daro ne taip, tad nusprendžia keistis. Meta sau iššūkį vienerius metus tobulėti į pagalbą pasitelkus 12 įvairių saviugdos knygų, kiekvieną mėnesį praktiškai nagrinėjant ir gyvenime pritaikant vis kitą temą. “Kaip aš gelbėjau savo gyvenimą” yra knyga, kurioje atskleidžiama kelionė per saviugdos pasaulį, jos užkulisiai ar išties saviugda toks nekaltas ir žalos nesukeliantis reikalas.

Tiesa ta, kad kuo giliau kapstaisi savyje, tuo labiau viskas atrodo netikra, tuo greičiau čiuoži į tą prarajos liūną „noriu dar“. Šiame kelyje reikalingos griežtos ribos, aštrus protas arba sveikos nuovokos nepraradęs asmuo šalia, kuris gebėtų suduoti skaudų, išbudinantį antausį, ir pasakyti „gana“, kuomet ribos bus peržengtos. Sunku patikėti, tačiau mažiau save kontroliuojančiam ir linkusiam į depresiją asmeniui, panašūs eksperimentai gali sukelti labai rimtų žalingų pasekmių. Kokias patyrė knygos rašytoja - atskleidžiama turinyje.

❗️❗️❗️O ši pastraipa skirta ne tik mažiau kontroliuojantiems save, tačiau visiems, kurie mėgsta tokio pobūdžio knygas. Saviugdos praktikos į paviršių gali iškelti įvairius pasąmonėje glūdinčius prisiminimus ir emocijas, kurie sukrečia priversdami prarasti pusiausvyrą. Tada prasideda problemų savikūros bei įvairūs neadekvatūs gyvenimo prasmės ieškojimai. Sveika neprarasti saiko savęs tobulinime. Viskas ko mums reikia – turime čia ir dabar. Privalote išmokti tai pamatyti ir įgusti pasiimti. Taip pat reikėtų prisiminti, kad per daug laisvo laiko – puiki dirva abejonėms ir įvairioms neurozėms vystytis ❗️❗️❗️

Kas patiko:
⚜️ Nustebino tai, kad trečdalį knygų iš Marianos eksperimento aš turiu, keletą aprašytų jau anksčiau svarsčiau įsigyti ir dar sužinojau naujų, kurios sudomino. Apie kai kurias autorė atskleidė visai teigiamų dalykų. Dėl kai kurių supratau, kad neverta gaišti laiko.
⚜️ Praktinis perskaitytų knygų patarimų pritaikymas gyvenime. Viso to pasėkmės, šypseną keliantys nuotykiai.
⚜️ Mama. Santūriai, trumpai ir aiškiai, be jokių išvedžiojimų sakanti tiesą. „Geriausias mokymasis per patirtį“ (čia jau mano žodžiai) - nors ir mama akivaizdžiai matė kokioje duobėje skendi Mariana, negelbėjo jos pamokslais, leido pajusti pasekmes už savo veiksmus ir rasti atsakymus į savo klausimus pačiai.

Kas nepatiko:
❌ Nuolatinės išgertuvės, ištisinis alkoholio šleifas visoje knygoje. Tarsi aprašytų ne saviugdos iššūkį, o konkurso „Kas daugiau prisiliuobs“ laureatų gyvenimus. Iš tiesų net pasirodė dirbtina, ar tikrai žmogus gali šitiek gerti? Gal pradžioje Marianai vertėjo užsirašyti į anoniminių alkoholikų klubą, o ne pradėti nuo saviugdos ir tai būtų viską išsprendę?
❌ Finansai. Suprantu, kad ne visi mes esame finansų valdymo guru. Tačiau ar tikrai 37 metų žmogus gali turėti skolų kredito įstaigoms dešimtimis tūkstančių ir to nežinoti, o sužinojęs toliau švaistyti pinigus?
❌ Lengvabūdiškumas ir problemų „nematymas“. Visur.

Ar rekomenduočiau? Tiems kas domisi savęs tobulinimu – taip. Tiesiog dėl požiūrio praplėtimo, kur gali nuvesti saviugda. Nes tai, kas vyksta pašonėj, matosi geriau nei tai ką patys darome su savo gyvenimu. O ar būtų įdomu skaityti tiems žmonėms, kurie nesidomi saviugda, net negalėčiau pasakyti.