Anotacija intriguojanti, pradžia irgi nebloga. Tačiau netrukus pagrindinė veikėja, daranti itin nelogiškus sprendimus, gerokai gadina knygos įspūdį ir erzina.
Nuo pat pradžių keliama daugiau intrigos iš praeities, kuri, mano...

Anotacija intriguojanti, pradžia irgi nebloga. Tačiau netrukus pagrindinė veikėja, daranti itin nelogiškus sprendimus, gerokai gadina knygos įspūdį ir erzina.
Nuo pat pradžių keliama daugiau intrigos iš praeities, kuri, mano manymu, ne visai pasiteisina. Veikėjų charakteriai neišbaigti.
Ligos idėja dar niekur negirdėta ir realiai - labai baisi. Neatpažinti nei savo, nei kitų veidų. Niekada. Nesvarbu, kaip ilgai pažinotum žmogų. Tačiau tas situacijos baisumas neišplėtotas ir neperteiktas. Pritrūko psichologijos šiuo klausimu. O dar pridėkim praeities potyrius - visko per daug ir praslysta tik paviršiumi.

Šiame pasakojime įtampa jaučiama nuo pat pirmųjų puslapių. Lygiai taip pat kaip ir baimė.. Sakyčiau ji mus lydi šioje knygoje iki pat paskutiniųjų jos puslapių. Joje pasirodė be galo įdomi liga, su kuria teko susidurti...

Šiame pasakojime įtampa jaučiama nuo pat pirmųjų puslapių. Lygiai taip pat kaip ir baimė.. Sakyčiau ji mus lydi šioje knygoje iki pat paskutiniųjų jos puslapių. Joje pasirodė be galo įdomi liga, su kuria teko susidurti mūsų knygos pagrindinei veikėjai Alei. Tai - prosopagnozija. Tai sutrikimas, kuris atsirado po galvos traumos. Dėl jo pagrindinė veikėja negalėjo atpažinti veidų. Labi įdomus toks siužeto posūkis, bent jau man taip pasirodė.
Pats trileris tikrai įtraukė ir jį perskaičiau vos per porą vakarų. Tačiau aš per greitai pradėjau nujausti, kas gi yra vienas iš pagrindinių blogiečių. Tad man šiek tiek tai sugadino skaitymo malonumą, nes labai smagu būna ,kai nepavyksta to padaryti iki knygos pabaigos. Šį kartą deja, bet viskas buvo kiek kitaip. Ir pati istorija bent manęs neįtikino šimtu procentų. Kažko vis dėlto man pritrūko.