Skaitydama knygos aprašymą apie pagrindinį veikėją, detektyvą Bekstriomą, tikėjausi kažko daugiau. Tačiau pamačiau tik niekam tikusį vyrioką, kurio galvoje vien alus ir "papai". Gal jis ir storžievis, plūstantis savo...

Skaitydama knygos aprašymą apie pagrindinį veikėją, detektyvą Bekstriomą, tikėjausi kažko daugiau. Tačiau pamačiau tik niekam tikusį vyrioką, kurio galvoje vien alus ir "papai". Gal jis ir storžievis, plūstantis savo kolegas, bet visa tai daro tik savo galvoje.
Pats knygos siužetas be didesnių vingių, gana sausas ir pagrinde vykstantis tik miestelyje, kuriame įvykdyta žmogžudystė. Trūko man kažkokio kabliuko, vis skaičiau, laukiau ir jo neatsirado.

Mėgstu detektyvus ir paskutinius keletą metų ant bangos esantys skandinavijos detektyvu kūrėjai man patinka labiausiai. Šį detektyvą taip pat laikyčiau prie labiau pavykusių ir įdomių kūrinių. Taip pat įdomus ir...

Mėgstu detektyvus ir paskutinius keletą metų ant bangos esantys skandinavijos detektyvu kūrėjai man patinka labiausiai. Šį detektyvą taip pat laikyčiau prie labiau pavykusių ir įdomių kūrinių. Taip pat įdomus ir netikėtas pagrindinių veikėjų duetas: studentė ir valkata, kas atrodo sunkiai įsivaizduojama realiai, bet kodėl gi ne? Patiko ir knygos siužetas su savo keliomis, pamažu susipinančiomis istorijomis. Dydžiausias knygos minusas, sugadinęs visą skaitymo malonumą, buvo knygos pabaiga. Autoriai, norėdami sužavėti paskutiniu knygos vingiu, sužaidė kaip meksikiečių seriale. Be reikalo.

Knyga, kuri manė įtraukė ir maitino savo spalvomis. Skaitydama gėriau kiekvieną žodį. Norėjau dar ir dar... Sunku buvo patikėti, kad tai vieno žmogus biografija, atrodo lyg istorijų turėtų pakakti bent keliems. Istorijų,...

Knyga, kuri manė įtraukė ir maitino savo spalvomis. Skaitydama gėriau kiekvieną žodį. Norėjau dar ir dar... Sunku buvo patikėti, kad tai vieno žmogus biografija, atrodo lyg istorijų turėtų pakakti bent keliems. Istorijų, kuriose atsispindėjo meilė ir draugystė, atradimai ir skaudūs praradimai, savęs ieškojimas, tarpusavio santykių supratimas ir begalinė žmogaus ištvermė.
Išmintinga knyga, džiaugiuosi ją atradusi ir nekantriai laukiu antros autoriaus knygos.

Labai idomi. Pagarba autoriui, kuris isdriso paviesinti musu lietuviskojo verslo "elito" nezinomas istorijas, praeities faktus, kuriuos jie slepia pirkdami reklamas kasdiena juos liaupsinanciuose interneto portaluose, laikrasciuose bei...

Labai idomi. Pagarba autoriui, kuris isdriso paviesinti musu lietuviskojo verslo "elito" nezinomas istorijas, praeities faktus, kuriuos jie slepia pirkdami reklamas kasdiena juos liaupsinanciuose interneto portaluose, laikrasciuose bei gyvenimo budo zurnaluose...

Tai vienas nuobodziausiu ir prasciausiu mano skaitytu detektyvu per visa gyvenima. Autorius gal but norejo parasyti isskirtini detektyva, jam pavyko. Tikrai rekomenduoju jo neskaityti ir negaisti laiko. Knygos pabaiga man primine tarsi...

Tai vienas nuobodziausiu ir prasciausiu mano skaitytu detektyvu per visa gyvenima. Autorius gal but norejo parasyti isskirtini detektyva, jam pavyko. Tikrai rekomenduoju jo neskaityti ir negaisti laiko. Knygos pabaiga man primine tarsi skaityciau koki Svedijos teisesaugos apibendrinima, lyg man butu idomu, as ne ne koks teises studentas. Nei intrigos, nei normalios istorijos, kazkoks blaskymasis tarp heroju.

Pirma knyga kuria skaiciau buvo Hipnotizuotojas, kuri mane be galo suzavejo , ir kazkur komentaruose esu perskaiciusi jog si knyga nieko gero, palyginus su Hipnotizuotoju , tad ilgai vengiau isigyt sia knyga, bet taip gavosi kad...

Pirma knyga kuria skaiciau buvo Hipnotizuotojas, kuri mane be galo suzavejo , ir kazkur komentaruose esu perskaiciusi jog si knyga nieko gero, palyginus su Hipnotizuotoju , tad ilgai vengiau isigyt sia knyga, bet taip gavosi kad isigijau, perskaiciau ir likau taip pat suzaveta kaip ir del pirmos knygos. Kam patinka dedektyvai , tai nepasigailesit isigyje siu autoriu knygu .

Net nežinau.. Ką galėčiau pasakyt apie pačią knygą, tai skirtingus skyrius vertinčiau labai skirtingai. Pavyzdžiui, pirmasis, kur kalbama apie ,,gatvinių vaikėzų" stovyklas, man paliko tema įspūdį, bet pati, na, rašysena...

Net nežinau.. Ką galėčiau pasakyt apie pačią knygą, tai skirtingus skyrius vertinčiau labai skirtingai. Pavyzdžiui, pirmasis, kur kalbama apie ,,gatvinių vaikėzų" stovyklas, man paliko tema įspūdį, bet pati, na, rašysena (trumpi sakiniai) viską sugadino. Tada tie jos pamąstymų(greičiau pasipiktinimo) intarpai man tiesiog visiškai nepatiko, asmeniniai piktinimaisi, kurie neturi kažkokios, gal pasakyčiau, meninės vertės. O paskutinė dalis, na, gal ji labiausiai ir patiko. Visumoj aš tikrai tikėjausi daugiau

Tęsiant biografijų ciklą toliau, šį kartą perskaičiau knygą apie E. Hemingvėjaus pirmąją žmoną - Hedlę Ričardson. Iš pažiūros ši kukli mergina nebuvo iš tų moterų, kurią pamatęs galėtum aiktelėti. Tačiau ši...

Tęsiant biografijų ciklą toliau, šį kartą perskaičiau knygą apie E. Hemingvėjaus pirmąją žmoną - Hedlę Ričardson. Iš pažiūros ši kukli mergina nebuvo iš tų moterų, kurią pamatęs galėtum aiktelėti. Tačiau ši moteris sugebėjo susukti galvą plunksnos virtuozui ir į jo gyvenimą įnešti šiokios tokios sumaišties. Romano veiksmas vyksta meilės mieste - Paryžiuje, kur atrodo, kad viskas alsuoja muzika, menu, knygomis, nesibaigiančiais vakarėliais iki paryčių ir ilgais pašnekesiais apie kūrybą. Visa ši dvasia puikiai perteikiama šioje knygoje. Kadangi viskas pasakojama Hedlės lūpomis, visko yra daug aprašoma apie judviejų gyvenimą su E. Hemingvėjumi: jo savęs paieškas, nepripažinimą, pasimetimą kūryboje ir gyvenime, blaškymąsi nuo vienos moters prie kitos. Kad ir kokia graži buvo to laikmečio ši pora, tačiau jai nebuvo lemta tęstis amžinai, nes viskas vis tiek kada nors baigiasi. Knygoje trumpai užsimenama ir apie pirmuosiuos E. Hemingvėjaus literatūrinius bandymus užkopti į literatūros olimpą. Buvo tikrai įdomu prisiliesti prie šios istorijos.