Šią knygą skaičiau daugybę kartų ir kiekvieną kartą radau joje vis kažką naujo. Knyga atrodo lyg ir parašyta vaikams, bet nesvarbu, kokio tu amžiaus būsi, joje reikia įžvelgti gilią prasmę ir atsisėdus pagalvoti, ar...

Šią knygą skaičiau daugybę kartų ir kiekvieną kartą radau joje vis kažką naujo. Knyga atrodo lyg ir parašyta vaikams, bet nesvarbu, kokio tu amžiaus būsi, joje reikia įžvelgti gilią prasmę ir atsisėdus pagalvoti, ar pasaulis sukasi taip kaip noriu aš, ar visgi taip,kaip nori jis pats. Vertėtų pasimokyti iš kiekvienos kėblios Mažojo princo situacijos. Kiekvieną kartą skaitydama knygą iš naujo aš vis pasižymiu naujų minčių, o į jau pažymėtas žvelgiu vis kitomis akimis. Ši knyga įstrigo ne tik galvoje, bet giliai įsirėžė ir į širdį.

Skaičiau šią knygą, ne viena, ne du ir ne tris kartus. Skaičiau kai buvau gal 7 metukų pirmą karta. Tai nuostabi knyga. Yra tokių minčių, kurios labai giliai istringa galvoje. Šios knygos paprastumas, toks ypatingas.....

Skaičiau šią knygą, ne viena, ne du ir ne tris kartus. Skaičiau kai buvau gal 7 metukų pirmą karta. Tai nuostabi knyga. Yra tokių minčių, kurios labai giliai istringa galvoje. Šios knygos paprastumas, toks ypatingas.. Rekomenduoju perskaityti tikrai visiems, myliu šią knygą!:)

Yra sakoma, kad jei negali dalyko paaiškinti keliais sakiniais, tai reiškia, kad tu jo tiesiog nesupranti. Skaitant knygą tampa akivaizdu, kad Egziuperi suvokė daug ką apie gyvenimą ir puikiai mokėjo apie tai papasakoti....

Yra sakoma, kad jei negali dalyko paaiškinti keliais sakiniais, tai reiškia, kad tu jo tiesiog nesupranti. Skaitant knygą tampa akivaizdu, kad Egziuperi suvokė daug ką apie gyvenimą ir puikiai mokėjo apie tai papasakoti. Paprastai. Keliais sakiniais. Taip, kaip ir turėtų būti. Čia tik mes, suaugę žmonės, pamiršome paprastumą, nes jis per daug vaikiškas (kas sugalvojo, kad ši knyga skirta vaikams???), nederantis „išmintingiems“ suaugusiems žmonėms, kurie nebegali net pačių paprasčiausių dalykų nupasakoti keliais sakiniais – mes komplikuojame savo gyvenimą ir užmirštame, kaip į jį žiūrėti be sudėtingų išvedžiojimų. Autorius pradžioje įspėja, kad ši knyga skirta viduje gyvenančiam vaikui, tam pradui, kuris žvelgia į visa ko esmę.

Knyga labai jaudinanti, nes padovanoja kiekvienam skaitytojui tai, ką jis kažkur nejučiomis pametė – save patį. Gražios kelionės ;)

Visada galvojau, kad ši knyga yra neįdomi. Taip man pasakojo kiti. Tikriausiai jie taip galvojo, nes skaitė ją dar visai maži ir nesuprasdavo gražiai išreikštų autoriaus minčių, kurios duoda peno apmąstymams. Perskaičiau...

Visada galvojau, kad ši knyga yra neįdomi. Taip man pasakojo kiti. Tikriausiai jie taip galvojo, nes skaitė ją dar visai maži ir nesuprasdavo gražiai išreikštų autoriaus minčių, kurios duoda peno apmąstymams. Perskaičiau ją dabar ir labai džiaugiuosi. Ne be reikalo ji taip vertinama.

Mokantis ne kartą teko skaityti ištraukas iš šio kūrinio, niekada nesupratau, nepatiko ir nemėgau, tiesiog piktindavausi, kam gaišti laiką tokioms nesamanėms (net išleistuvių proga skaitytas ištraukas priėmiau kaip...

Mokantis ne kartą teko skaityti ištraukas iš šio kūrinio, niekada nesupratau, nepatiko ir nemėgau, tiesiog piktindavausi, kam gaišti laiką tokioms nesamanėms (net išleistuvių proga skaitytas ištraukas priėmiau kaip pasityčiojimą, negi nebuvo ko gražesnio ir prasmingesnio rast?), o štai kažkaip perskaičiau šį kūrinuką dabar, kai jau studijos baigtos, paskendus rimtuose suaugusiųjų darbuose ir negaliu atsistebėti, kažkas nuostabaus, lengvo ir kartu sunkaus, nenusakomo, bet jaučiamo. Išvada: kūrinys tikrai ne vaikams, nors vaikiškas.

Nuolat aplinkoj linksniuojamas "Mažasis princas" buvo viena iš knygų, kurias labai norėjau perskaityt. "Kas gi tokio stebuklingo joje?" - kildavo mintis matant tai, kaip kiti aukština šį skaitalą.
Ir iš tiesų, kas gi tokio...

Nuolat aplinkoj linksniuojamas "Mažasis princas" buvo viena iš knygų, kurias labai norėjau perskaityt. "Kas gi tokio stebuklingo joje?" - kildavo mintis matant tai, kaip kiti aukština šį skaitalą.
Ir iš tiesų, kas gi tokio stebuklingo? Be kelių frazių ar pastraipų-nieko ypatingo.
Tos kelios pastraipos, nuolat šmėžavusios internete, man kėlė žavėsį. Bet perskaičius mane aplankė tik tokie jausmai: nors esu žmogus, kuris tiki pasakom, tačiau ši manęs neįtikino.

Kiekvieną kartą, kai nors truputėlį šis kūrinys būdavo paliečiamas mokykloje, manęs lyg tyčia tuo metu nebūdavo. Man ilgus metus ši pasaka buvo iš tos kategorijos, kai visi žino, o aš ne. Įsitraukdama šią knygą į...

Kiekvieną kartą, kai nors truputėlį šis kūrinys būdavo paliečiamas mokykloje, manęs lyg tyčia tuo metu nebūdavo. Man ilgus metus ši pasaka buvo iš tos kategorijos, kai visi žino, o aš ne. Įsitraukdama šią knygą į iššūkį, nusprendžiau pagaliau praskleisti tą šydą, skiriantį mane nuo šios knygos.

Žinojau, kad tai apsakymas siužetiškai parašytas lyg ir vaikams, tačiau idėjos labiau tinka suaugusiems. Tačiau perskaičiusi knygą, nebežinau, kam ji skirta. Siužetas, veikėjai, dialogai ir pats rašymo stilius toks lengvas, gan smagus, truputėlį ironiškai naivus, kad tikrai tinka vaikams. Kita vertus neduočiau savo vaikui, ko gero, net ketvirtokui skaityti knygos, kur yra tokie žodžiai kaip autoritetas, ambasadorius ir pan. Tačiau priskirti knygos suaugusiesiems taip pat nedrįsčiau. Pamąstymų čia yra, bet jie labai gerai žinomi, paprasti ir jau beskaitydamas apsakymo dalies pradžią, žinai, koks bus jos moralas.

Manau knyga visai tiktų paties jos herojams - biznieriui, lakūnui, daugeliui karjeristų, tačiau per menka jos galia bent kiek suaudrinti loginio, karjerinio ir šiaip brandaus mąstymo paveiktus protus. Ji tik truputėlį atgaivina tą vaikiškąją žmogaus pusę, tą meninę sielos kertelę, primena žinomas tiesas - reikia vertinti, ką turi, reikia matyti širdimi, o ne protu ir akimis, reikia džiaugtis gyvenimo grožiu ir pan.

"Mažasis princas" man kiek priminė R. Bacho "Džonataną Livingstoną žuvėdrą", tačiau pastarasis apsakymas man patiko kiek labiau, nes jis labiau filosofinis, pačios mintys man buvo priimtinesnės. Šiaip ar taip abi knygos - tai tarsi nuostabių ir gan populiarių citatų rinkiniai.

Miela, jauki, labai lengvai ir greitai perskaitoma knygutė. Gražus fantastinis pasaulis, apskritai, joje daug grožio. Siūlau paimti į rankas pavargusiems nuo sunkių knygų. Atsipūtimas skaitant ir dvasinis penas visad buvo geras junginys literatūroje.

Mažasis princas. Tai buvo viena iš privalomų knygų kurias reikėjo perskaityti mokykloje. Ją skaičiau prieš gerus metus.. Tada visiškai nesupratau esmės. O laikydama senus ir pageltusius knygos puslapius galvojau koks...

Mažasis princas. Tai buvo viena iš privalomų knygų kurias reikėjo perskaityti mokykloje. Ją skaičiau prieš gerus metus.. Tada visiškai nesupratau esmės. O laikydama senus ir pageltusius knygos puslapius galvojau koks "protingas" žmogus gali parašyti tokią neidomią knygą? O vakar kai baigiau skaitytį šią knygą supratau, kad aš dar buvau per jauna skaityti tokį kurinį, tada jis man atrodė beviltiškas. O dabar viena iš geriausių knygų kurias man yra tekę skaityti. Visi Baobabai, piešinėliai, vaizdingi išsireiškimai.. visa tai nuostabu! Ir tik dabar aš tai supratau.

Ši knygą verčia susimastyti. Ja ganetinai sunku skaityti. Jei tavo mintys nors sekundėliai nuklysta kažkur, tai tu jau nebeatsimeni ką skaitei prieš tai. O jei gu tau pavyksta gerai įsiskaityti tada tu tikrai supranti tai ką Antuanas De Sent Egziuperi norėjo pasakyti. Visi pamastymai, šmaikštavimai, rūpesšiai.. Jie labai gražiai pasakojami..Ir kaip tas berniukas rūpinosi gėle, kiek jam reikėjo rodyti rūpesčio, meilės, šilumos, dėmesio, kad tai gelytei viskas būtų gerai. Ar mes sugebėtume tai padaryt? Vargu..

Aš tikrai rekomenduoju perskaitytį šią knygą. Net jai gu jūs ją jau skaitėte ir jums ji atrodė nesamonė. Jums vis vien reikia ją dar kartelį perskaityti.. Jūs užaugote, pasikeitė mastymas.. taip pat turėtų pasikeisti ir požiūris į šią nuostabią knygą..