Kmynų juodųjų, Lauramedžių kilniųjų, Sniego krūmų – ne tai ne juodosios magijos burtažodžiai.

Tai tik keli pavadinimai aliejų, kurie aprašyti Nijolės Degutienės knygoje apie plaukų priežiūrą. Ši knyga skirta...

Kmynų juodųjų, Lauramedžių kilniųjų, Sniego krūmų – ne tai ne juodosios magijos burtažodžiai.

Tai tik keli pavadinimai aliejų, kurie aprašyti Nijolės Degutienės knygoje apie plaukų priežiūrą. Ši knyga skirta tiems, kas iki šiol aliejus naudojo tik kepimui ar salotoms pagardinti. Kaip teigia autorė: ką valgau, tą galiu ir tepti ant savęs ir supažindina su labai plačia ir sena aliejų naudojimo praktika kosmetikoje.

Knyga yra tarsi nedidelė enciklopedija: moko skirti augalinius, eterinius aliejus ir aliejines ištraukas. Čia aprašytos visų aliejų naudingosios savybės plaukams. Knyga įkvepia ir vedama smalsumo netrukus pradedi eksperimentuoti, matuoti, šildyti ir maišyti skirtingus aliejus, jų mišinius.

Kaip teigia autorė: „plaukų stiprinimo procesas yra labai ilgas, titaniškas darbas, beveik neįmanomas kantrybės neturinčiai žmonijos pusei“. Nors tai ir ilgas procesas, tačiau labai įdomus. Kantriai lauksiu rezultatų.

„Galėjau nuveikti daugiau“ - tai despotiškas būdas save paniekinti.

Kaip teigia autorius, tai ne populiarioji psichologija, bet išsamus kognityvinės psichoterapijos vadovas. Jos tikslas yra ne nagrinėti gilias depresijos...

„Galėjau nuveikti daugiau“ - tai despotiškas būdas save paniekinti.

Kaip teigia autorius, tai ne populiarioji psichologija, bet išsamus kognityvinės psichoterapijos vadovas. Jos tikslas yra ne nagrinėti gilias depresijos priežastis ar vaikystės traumas, bet pastebint ir taisant mąstymo klaidas kurti geresnę savijautą čia ir dabar. Nutarus nuoširdžiai dirbti su savimi - daugumą depresijos požymių galima sumažinti. Galbūt su psichologo pagalba ir visai panaikinti.

"Išdrįskite būti vidutinis", - atrodytų keistai ragina autorius. Toks raginimas Vakarų kultūros žmogui skamba neįprastai, bet daugumą apsaugotų nuo kasdien patiriamo skausmo. Vertinga mintis, kurią skleidžia šios knygos autorius: jeigu jus kamuoja depresijos požymiai, labai tikėtina, kad ir jūsų mintys bus iškreiptos. Iškreiptos mintys kuria dar gilesnę depresijos būseną.

Autorius padeda atpažinti depresyvią nuotaiką keliančias mintis, kuriomis save „apdovanojame“ kiekvieną dieną, jas keisti, taip stiprinti savivertės jausmą, konstruktyviai dirbti su kritika (vidine ir išorine), pykčiu, kaltės jausmu.

Labai naudinga knyga, nors yra sunku savarankiškai taikyti patarimus.

Apie kūrybinę laisvę galvoje ir...spintoje! Turbūt viena geriausių knygų apie stiliaus paieškas, kokią tik galima perskaityti lietuvių kalba. Ją paėmiau kaip lengvą skaitinį savaitgaliui ir tikrai neprašoviau.

Drabužiai...

Apie kūrybinę laisvę galvoje ir...spintoje! Turbūt viena geriausių knygų apie stiliaus paieškas, kokią tik galima perskaityti lietuvių kalba. Ją paėmiau kaip lengvą skaitinį savaitgaliui ir tikrai neprašoviau.

Drabužiai ne tik slepia kūną – jie yra priemonės papasakoti apie save. Verta stengtis vien dėl to, kad vidus ir išvaizda, užuot kirtęsi, katras svarbesnis, vienas kitą papildytų ir sukurtų harmoniją.

Drabužiais ne tik kūną galime pakeisti – jie keičia manieras, pozą, elgesį, net interesus: vienaip elgiamės vilkėdamos vakarinę suknelę, kitaip – džinsus ir konversus, trečiaip – siaurutėliausią sijoną ir smigius aukštakulnius.

Autorė lengvai ir šmaikščiai aprašo 10 pagrindinių stilių (klasikinis, vintažinis, seksualus ir t.t.), kuriuos žinant ir atpažįstant galima kurti individualius derinius ir pasakoti istorijas apie save taip, kaip tik mes norime ir išmanome. Žinoti šiuos stilius, tai tarsi žinoti stiliaus mokyklos abėcėlę.

Seksualumas čia nepeikiamas, vintažinis nėra pateikiamas kaip aukščiausias, o sportinis nėra sumaišomas su žemėmis. Už tai man ir patiko ši knyga – už atvirą, platų požiūrį, suprantant, kad žmogus yra sudėtinga būtybė, turinti daug vaidmenų ir poreikių. Autorės skyrius apie ekstravagantišką stilių, o ypač skyrelis „Ir vėl tas subtilumas“ velniškai smagūs.

Patiko tai, kad autorė yra kartu ir šios knygos modelis, apžvelgiant skirtingus stilius ji įsikūnija vis į kitą stilių, taip parodydama, kad kūnas tam yra tik priemonė ir norint, bet kam galima prisijaukinti įvairius stilius. Šiek tiek pritrūko iliustracijų (beje, čia autorė iliustruoja pati), nes ne kiekvienas žino, kaip atrodo "louferiai" ar "oksfordai". Žinoma, yra internetas ir tai nesunkiai išsprendžiamas dalykas.