Žemę užima kita rūšis - sielos, jos žmonių nežudo, bet pasisavina jų kūnus. Žmonių likę visai nedaug, o ir jiems kiekvieną akimirką gręsia būti užvaldytiems. Deja, Melani nepasiseka ir į jos kūną įkūnijama...

Žemę užima kita rūšis - sielos, jos žmonių nežudo, bet pasisavina jų kūnus. Žmonių likę visai nedaug, o ir jiems kiekvieną akimirką gręsia būti užvaldytiems. Deja, Melani nepasiseka ir į jos kūną įkūnijama Klajoklė, tik Melani niekur nedingsta ir joms tenka su tuo susitaikyti, ieškoti kompromisų. Tikiu, jog vis dar yra neskaičiusių, todėl neatskleisiu, kas iš to išėjo.
Knyga patiko taip pat, kaip prisimenu, tik jau tie 100 puslapių nebebuvo tokie baisūs. Tik galėjo nebūti tokio ryškaus amžiaus skirtumo, nes paauglystėje jo net nepastebėjau, o dabar buvo net kiek nejauku, glumino.

Autorė išgarsėjo savo pasakojimu apie vampyrus, tad "Saulėlydžio" sagos mylėtojai tikėsis rasti kažką panašaus. Iš dalies knyga panaši - tuo, kad ir ji fantastinė. Bet šį kartą autorės objektyve atsiranda ateiviai. Aš...

Autorė išgarsėjo savo pasakojimu apie vampyrus, tad "Saulėlydžio" sagos mylėtojai tikėsis rasti kažką panašaus. Iš dalies knyga panaši - tuo, kad ir ji fantastinė. Bet šį kartą autorės objektyve atsiranda ateiviai. Aš įsimylėjau pagrindinę pasakojimo heroję Klajoklę (puikiai parinktas knygos viršelis - atrodo, kad Klajoklė ne tik žiūri, bet ir pasakoja savo istoriją), kartu su ja kentėjau, džiaugiausi, įgijau žmogiškus jausmus, patyriau praradimo jausmą, aukojausi ir vėl iš naujo atradau viltį. Nuo "Saulėlydžio" istorijos ši skiriasi jau vien tuo, kad meilės istorija nėra tokia laiminga Klajoklei, nors viskas baigiasi taip, kad supranti autorės pagrindinę mintį. Man ši knyga puiki, dovanojusi daug teigiamų emocijų, džiaugiuosi, kad ją nusipirkau ir, kad galiu bet kada dar kartą į ją panirti :)

Iš pradžių skaitant pasirodė, jog knyga ištempta, vis lieki toje priešveiksminėje būsenoje... Tačiau tuomet pradėjo labiau ryškėti vidiniai herojės išgyvenimai, kova su savimi, ką, manau, autorė ir norėjo atskleisti....

Iš pradžių skaitant pasirodė, jog knyga ištempta, vis lieki toje priešveiksminėje būsenoje... Tačiau tuomet pradėjo labiau ryškėti vidiniai herojės išgyvenimai, kova su savimi, ką, manau, autorė ir norėjo atskleisti. Romano pabaiga itin jausminga, sukelianti begalę emocijų. Jei anksčiau skaitydama retkarčiais susigraudindavau įsijautusi, tai šįkart, galiu pasakyt, keliose vietose apsipyliau ašaromis, kaip reikiant.

Pati knyga nebloga, bet turi nemažai trūkumų.
Pirma - suprantu kad tai mokslinė fantastika, bet Stephanie labai jau atmestinai į viską žiūrėjo. Tai yra - truksta paaiškinimų, kai kurios detalės trikdo.
Antra - Trūksta...

Pati knyga nebloga, bet turi nemažai trūkumų.
Pirma - suprantu kad tai mokslinė fantastika, bet Stephanie labai jau atmestinai į viską žiūrėjo. Tai yra - truksta paaiškinimų, kai kurios detalės trikdo.
Antra - Trūksta plėtotės, nežinau, man asmeniškai pritrūko daugiau informacijos apie veikėjus. Labai norėjosi sužinoti daugiau apie Saulutę ir Kailą, jo merginą Džodę; kitus veikėjus.
Bet iš viso gal labiausiai ir kliudė tas neapgalvojimas.

Knyga patiko tuo, kad lengvai skaitėsi. Siužetas įtraukiantis, o pasaulis nupasakojamas knygoje - savotiškas ir įdomus. Taip pat apsidžiaugiau, kad čia nestokojama dialogo. Ši knyga man dar ir padėjo rašant, suteikė įkvėpimo veikėjų srityje, nes tenka pripažinti Melani ir Džaredas - išbaigti.
Sakyčiau, iškart jos neatmeskite ir perskaitykite. Galų gale man ji visai patiko.
3.5/5

Labai jausminga istorija, nors nesužavėjo taip kaip saulėlydžio saga, gal kad mano jau nebe tas amžius, bet paauglėms tikrai patiks, gana įdomi istorija, daug įtampos, todėl greitai skaitosi, rašymo stilius malonus, labai...

Labai jausminga istorija, nors nesužavėjo taip kaip saulėlydžio saga, gal kad mano jau nebe tas amžius, bet paauglėms tikrai patiks, gana įdomi istorija, daug įtampos, todėl greitai skaitosi, rašymo stilius malonus, labai melodingas, žodžiu knyga - gražus, jausmingas jaunatviškas skaitinys.

Kaip daugiavaikėje šeimoje turėtų jaustis jauniausioji atžala? Aš nežinau, bet jis tikriausiai būtų šiek tiek ignoruojamas, ypač jeigu jų amžiaus skirtumas kiek didesnis- juk daugelio giminaičių akyse jis liks šeimos...

Kaip daugiavaikėje šeimoje turėtų jaustis jauniausioji atžala? Aš nežinau, bet jis tikriausiai būtų šiek tiek ignoruojamas, ypač jeigu jų amžiaus skirtumas kiek didesnis- juk daugelio giminaičių akyse jis liks šeimos mažyliu net užaugęs, nedaug kas į jį žiūrės rimtai. Panašiai turėtų jaustis ir 2008 metais išleista Stephanie Mayer knyga "Sielonešė" (angliškai- The Host). Taip, žinau, jūs tikriausia esate girdėję apie "Saulėlydžio" sagą, jos filmus, Bellą Swan ar Edwardą Culleną. Bet S. Mayer viso to nepakako, todėl ji pagalvojo "kam man džiaugtis pasauline šlove ir daugybe uždirbtų pinigų, jeigu jų gali būti dar daugiau!" ir taip pasaulį išvydo 684 puslapių "stebukliukas", o paskui ir pagal jį sukurtas filmukas. Tiesa, knygai nepavyko išvengti savo "vyresniųjų sesių" vardu "Saulėlydžio" knygos įtakos- joms pareklamuoti knygoje skirtas visas puslapis. Knygos veiksmas (ypač pabaiga) smarkai ištęstas, atrodo, kad autorės tikslas buvo parašyti kuo daugiau. Rimtai, to, kas man iškart pasirodė kaip logiškas sprendimas, knygos veikėjai siekė kelis šimtus puslapių. Bet nesvarbu, pakalbėkime apie siužetą. Veiksmas vyksta ateityje (jei gerai supratau- netolimoje). Žemės planetą užpuolė ateiviai ir apsigyveno žmonių kūnuose, pradėjo juos valdyti, bet keli pavieniai žmonės išsigelbėjo ir tapo maištininkais. Melani- viena iš jų, tačiau merginą pagauna ir į ją įkūnija Klajoklę- vieną iš ateivių. Jos abi yra priverstos susivienyti ir surasti Džaredą (Melani vaikiną) ir Džeimį (jos broliuką), kurie taip pat turėjo išsigelbėti. O tada- stebuklas! Pasirodo, yra ir daugiau išsigelbėjusių žmonių, didelė jų dalis slepiasi slaptoje dykumos bazėje ir Melani su ateiviu savo galvoje skuba kuo greičiau juos surasti. Visko nepasakosiu, juk, galbūt, kada nors sugalvosite šią knygą perskaityti. Beje, atkreipkite dėmesį, kad siužete yra ir nedidelė "skylutė"- Žemė yra devintoji planeta, kur gyveno Klajoklė. Visur kitur ji susitvarkė kuo puikiausia, veikė kaip bejausmė užkariautoja, šventai tikėjo tuo, ką daro, bet atklydusi į žemės planetą staiga ima viskuo abejoti ir neįveikia paauglės proto, nes "jos jausmai buvo pernelyg stiprūs". Daugiau neradau prie ko prikibti, knyga tikrai gera, ypač jeigu jums patinka tokio stiliaus fantastika. Rekomenduoju visiems, kam įdomu sužinoti, ko verta S.Mayer kūryba, ypač jeigu jūsų nesužavėjo "Saulėlydis".

Puslapiai: 688

Leidykla: Alma littera

Išleista: 2008 m.,

Vertėjas: Rita kaminskaitė

Mano vertinimas- 8,5/10

Prieš kelis metus pasekiau daugumos pavyzdžiu ir su dideliu pasitenkinimu perskaičiau "Saulėlydžio" sagą. Patiko, bet ne tiek, kad galutinai pakvaiščiau dėl Edvardo ir (arba) Džeikobo, pradėčiau kolekcionuoti plakatus ir...

Prieš kelis metus pasekiau daugumos pavyzdžiu ir su dideliu pasitenkinimu perskaičiau "Saulėlydžio" sagą. Patiko, bet ne tiek, kad galutinai pakvaiščiau dėl Edvardo ir (arba) Džeikobo, pradėčiau kolekcionuoti plakatus ir jais užgoščiau visus laisvus kambario kampelius (kas būdinga septynioms iš dešimties mano amžiaus merginoms)...

O pirmoji pažintis su "Sieloneše" - visiškai kitokia, išskirtinė. Tiesiog vienoje knygoje, kurią pagriebiau iš miesto bibliotekos, radau skirtuką, kurio vienoje pusėje puikavosi "...reikia laiku išeiti, sako man balsas, kol dar iš kur atėjus nepamiršai..." sakinys ir, žinoma, bestselerio viršelis. Sudomino. Tą pačią dieną facebook puslapyje radau konkursą, kuriame galėjai laimėti šią knygą ir (ačiū, likime!), iš 500 kandidatų išrinko būtent mane! Štai tokiu būdu "Sielonešė" atkeliavo į manąsias rankas ir užėmė mėgstamiausios knygos poziciją širdyje...

Daug nepostringausiu, nes šiuo atveju reikia skaityti ne aprašymą, o PAČIĄ ISTORIJĄ. Tegaliu paminėti, jog vysmas sukasi apie Žemės planetą, kurią užgrobia sielos. Jos apsigyvena žmonių kūnuose, pajungia jų protus ir ištrina asmenybes, taip jie tampa marionetėmis - sielonešiais. Žemėje telikę vos keletas žmonių, ir jie slapstosi... Viena iš jų, Melani Straider, sugaunama ir į ją įkūnijama siela, vardu Klajoklė. Prieš atvykdama į Žemę ši siela buvo perspėta, kokie iššūkiai jos laukia: galingi žmogiški jausmai, sudėtingos asmenybės, aštrūs pojūčiai ir pernelyg ryškūs prisiminimai. Negana to, Klajoklė suvokia, kad Melani neišnyko... Pavergtoji užverčia sielos mintis prisiminimais apie savo mylimąjį - Džaredą. Klajoklė nejučia pasiduoda tam pačiam jausmui. Galinga meilė žmogui pakeičia visą jos gyvenimą. Melani irgi turi tikslą - žūtbūt apsaugoti Džaredą ir Džeimį, savo brolį. Abi herojės leidžiasi jų ieškoti. Ar joms pasiseks rasti? Kaip klostysis tokių skirtingų būtybių santykiai? Ar gali viena siela išgelbėti pasaulį?

Daug klausimų ir mažai atsakymų, ar ne? Griebkit "Sielonešę" ir skaitykit - pažadu, kad nenusivilsit. Intriga DIDŽIULĖ, istorija ĮTRAUKIANTI, o mintis NEPAKARTOJAMA. Ar dar bereikia argumentų? :)

P.s. jokių vampyrų, jokių vilkolakių. Nepainiokite šios knygos su "Saulėlydžio" saga, nes "Sielonešė" yra nepalyginamai geresnė. Gero skaitymo!

Žemę užvaldo ateiviai - sielos. Jos apsigyvena žmonių kūnuose, pajungia jų protus ir ištrina asmenybes, taip jie tampa marionetėmis - sielonešiais. Žemėje telikę vos keletas žmonių, ir jie slapstosi.

Melani Straider...

Žemę užvaldo ateiviai - sielos. Jos apsigyvena žmonių kūnuose, pajungia jų protus ir ištrina asmenybes, taip jie tampa marionetėmis - sielonešiais. Žemėje telikę vos keletas žmonių, ir jie slapstosi.

Melani Straider sugaunama ir į ją įkūnijama siela, vardu Klajoklė. Prieš atvykdama į Žemę ši siela buvo perspėta, kokie iššūkiai jos laukia: galingi žmogiški jausmai, sudėtingos asmenybės, aštrūs pojūčiai ir pernelyg ryškūs prisiminimai. Negana to, Klajoklė suvokia, kad Melani neišnyko... Pavergtoji užverčia sielos mintis prisiminimais apie savo mylimąjį - Džaredą. Klajoklė nejučia pasiduoda tam pačiam jausmui. Galinga meilė žmogui pakeičia visą jos gyvenimą. Melani irgi turi tikslą - žūtbūt apsaugoti Džaredą ir Džeimį, savo brolį. Abi herojės leidžiasi jų ieškoti. Ar joms pasiseks rasti? Kaip klostysis tokių skirtingų būtybių santykiai? Ar gali viena siela išgelbėti pasaulį?

Viena iš išskirtiniausių mūsų laikų rašytojų Stephenie Meyer dovanoja mums jaudinamą ir nepamirštamą istoriją apie nemarią meilę, priverčiančią susimąstyti, kokia neįkainojama dovana yra būti žmogumi.

Dar viena perskaityta S. Meyer knyga vėl nepaliko manęs abejingos. Šiame kūrinyje ne tik įžvelgiu rašytojos talentą sudominti skaitytoją, bet ir kitokių, moralinių ar net didaktinių aspektų.

Kūrinio situacija yra...

Dar viena perskaityta S. Meyer knyga vėl nepaliko manęs abejingos. Šiame kūrinyje ne tik įžvelgiu rašytojos talentą sudominti skaitytoją, bet ir kitokių, moralinių ar net didaktinių aspektų.

Kūrinio situacija yra absoliučiai fantastinės knygos siužetas. Tiems, kurie yra kategoriškai nusiteikę prieš šį žanrą, knygos net nerekomenduočiau. Tačiau mano nuomone, net ir fantastika fantastikai nelygu. Skaitant knygą tiesiog įsijauti į veiksmą, susigyveni su personažais ir ta neįtikėtina aplinka tiesiog ištirpsta.

Be galo buvau patenkinta pačia knygos mintimi. "Sielonešė" - skirta jaunimui, paaugliams, vis dėlto formuluoja aiškią mintį - gėris visuomet nugali blogį, tik gėriu galima pasiekti kur kas daugiau nei prievarta. Pats kūrinys skatina būti panašiu į pagrindinę knygos heroję - iš kitos planetos atkeliavusią sielą Klajoklę. Ji moko pasiaukoti, pirma pagalvoti apie artimą ir stengtis, kad būtų gerai net tavo priešui. Čia savanaudiškumas yra absoliučiai svetimas. Reikia mokėti peržengti savo ambicijas ir stengtis dėl kitų. O kai skleidi meilę, šilumą ir gėrį, visa tai sugrįžta dešimteriopai. Knygą tikrai vertėtų perskaityti augantiesiems - kad pasimokytų kaip galima tapti geresniu. Juk visuomet sakoma - jei nori pakeisti pasaulį, pirmiausia pradėk nuo savęs.