Dar vienas pasakojimas, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka ... laiškas :) vieniems jis suteikia stiprybės priimti viską pakeisiančius sprendimus, kitiems dovanoja paguodą.. dvi istorijos, abi liūdnokos, bet pakankamai...

Dar vienas pasakojimas, kuriame svarbiausią vaidmenį atlieka ... laiškas :) vieniems jis suteikia stiprybės priimti viską pakeisiančius sprendimus, kitiems dovanoja paguodą.. dvi istorijos, abi liūdnokos, bet pakankamai tikroviškos, bet pasibaigia jos optimistiškai.

Jautrus pasakojimas apie tai, kaip jauna šeima susidoroja su žinia, kad susilaukė neįgalaus vaiko. Ir labai atviras, nenudailintas, tikroviškas... pirmiausia baimė, noras atsisakyti, atsiriboti, bet meilė kūdikiui po truputį...

Jautrus pasakojimas apie tai, kaip jauna šeima susidoroja su žinia, kad susilaukė neįgalaus vaiko. Ir labai atviras, nenudailintas, tikroviškas... pirmiausia baimė, noras atsisakyti, atsiriboti, bet meilė kūdikiui po truputį nugali ir įsitvirtina.

Kai dar paauglystėje baigėsi mano Agatos Christie ir Žoržo Simenono etapas, detektyvų beveik nebeskaitydavau. O va, dabar į rankas pakliuvo „Juodaakės suzanos“ ir negalėjau nuo šios knygos atsiplėšti, kol neužverčiau...

Kai dar paauglystėje baigėsi mano Agatos Christie ir Žoržo Simenono etapas, detektyvų beveik nebeskaitydavau. O va, dabar į rankas pakliuvo „Juodaakės suzanos“ ir negalėjau nuo šios knygos atsiplėšti, kol neužverčiau paskutinio puslapio (tikrai, perskaičiau per vieną sekmadienį).
Įsivaizduokite, kad jūs – paauglė, kuriai nutinka kraupus dalykas – žudikas maniakas jus pagrobia ir vėliau gyvą palaidoja kartu su dar keliomis nužudytomis mergaitėmis, iš kurių keleto likę tik griaučiai. Jus išgelbsti, suranda įtariamąjį, nuteisia, skiria jam mirties bausmę, o jūs pamažu susitaikote, ne, kažkaip susigyvenate su tuo, kas jums nutiko, ir gyvenate toliau. Bet ką daryti, jei organizmas įjungė stipriausią savisaugos funkciją – jus ištiko dalinė amnezija ir nepamenate, kas iš tiesų nutiko – nepamenate nei žudiko veido, nei kas dėjosi tą vakarą? Ir nors turėtumėte būti rami, į jus vis kreipiasi nuteistojo gynėjai tikindami, kad jis negalėjo įvykdyti šio nusikaltimo, o kažkas kas kelerius metus po jūsų langais vis pasodina geltonakių suzanų – gėlių, žydėjusių lauke, kur buvo jūsų ir kitų nužudytų mergaičių kapas. Kuo pasitikėti? Kaip atgauti atmintį? Kaip apsisaugoti ir apsaugoti kitą paauglę – savo dukrą?