Pavargau skaityti jau nuo antros puslapių dešimties. Neradau nieko gero. Viskas taip stereotipiška ir taip fantastiška. Įsimylėjimas per vieną dieną, nuotykiai per vieną dieną ir pan. Suprantu, jog čia buvo norima paskatinti...

Pavargau skaityti jau nuo antros puslapių dešimties. Neradau nieko gero. Viskas taip stereotipiška ir taip fantastiška. Įsimylėjimas per vieną dieną, nuotykiai per vieną dieną ir pan. Suprantu, jog čia buvo norima paskatinti jaunimą išnaudoti kiekvieną jų turimą dieną kaip paskutinę, bet man pasirodė, kad nieko gero nepavyko. Per daug jau netikra ir ištempta.

Perskaičius nepaliko daug klausimų, neskatino susimąstyti, nepakeitė mano požiūrio, kaip kad būna su tikrai geromis knygomis, todėl negaliu pavadinti šios šedevru, visgi skaityti buvo įdomu, vietomis prikaustė dėmesį,...

Perskaičius nepaliko daug klausimų, neskatino susimąstyti, nepakeitė mano požiūrio, kaip kad būna su tikrai geromis knygomis, todėl negaliu pavadinti šios šedevru, visgi skaityti buvo įdomu, vietomis prikaustė dėmesį, nustebino.

Labai patiko. Stipri knyga, kurios veikėjai – trys žmonės, artimi Barbarai Molinai, mįslingai dingusiai, kai jai buvo penkiolika metų. Naujai aptikti pėdsakai galiausiai praskleis ketverius metus neįmintos paslapties šydą....

Labai patiko. Stipri knyga, kurios veikėjai – trys žmonės, artimi Barbarai Molinai, mįslingai dingusiai, kai jai buvo penkiolika metų. Naujai aptikti pėdsakai galiausiai praskleis ketverius metus neįmintos paslapties šydą. Kartais tiesa slypi tamsoje ir įžvelgti ją galima tik atvėrus langą.
„Aš belangiame penkiolikos kvadratinių metrų rūsyje, akliname ir išmuštame garsą sugeriančia kamščiamedžio žieve, ten, kur nuolatos būna penkiolikos laipsnių temperatūra. Galbūt čia būtų idealu laikyti vyną, bet dabar jis virto mano kapu. Šalia nėra kaimynų. Aš dingau be liudininkų, be pėdsakų. Prasmegau skradžiai žemę ir niekas nežino, kad esu gyva.“

Romane „Oras pusryčiams“ pasakojama apie Serafiną, turinčią ir vokiško, ir itališko kraujo. Mergaitei keturiolika, ji sveria šešiasdešimt keturis kilogramus ir jai tai nė kiek netrukdo, bet jos gyvenimas pasisuka kita...

Romane „Oras pusryčiams“ pasakojama apie Serafiną, turinčią ir vokiško, ir itališko kraujo. Mergaitei keturiolika, ji sveria šešiasdešimt keturis kilogramus ir jai tai nė kiek netrukdo, bet jos gyvenimas pasisuka kita linkme. Ji turi palikti Italiją, mylimą senelę ir su šeima persikelti į Vokietiją. Čia mergaitė nepritampa. Ji norėtų būti liekna, graži ir mėgstama kaip jos draugė Ernestina. Serafina nusprendžia: ji turi numesti svorio!

Mergaitė pradeda laikytis dietos, jos pojūčiai visiškai sutrinka, ji nebeįstengia išsikapstyti iš tos beprotybės rato. Serafina badauja, kol atsiduria ant mirties slenksčio.

Knyga „Oras pusryčiams“ paremta tikrais įvykiais. Rašytoja Jana Frey atskleidžia skaitytojams lieknumo manijos apsėstų merginų pasaulį.