Netikėtai įtraukusi ir sužavėjusi knyga.
Skaitosi pakankamai lengvai, nors dialogų mažai ir pagrinde knygą sudaro ilgos pastraipos. Neatrodė neįtikinama, kad pasakotojos vaidmuo atiteko pagrindinei veikėjai.
Realistiškai ir...

Netikėtai įtraukusi ir sužavėjusi knyga.
Skaitosi pakankamai lengvai, nors dialogų mažai ir pagrinde knygą sudaro ilgos pastraipos. Neatrodė neįtikinama, kad pasakotojos vaidmuo atiteko pagrindinei veikėjai.
Realistiškai ir gyvybingai pateiktos spalvos, kvapai ir vaizdai. Lėtai pasakojami įvykiai tarsi priverčia jaustis esant Ispanijoje ar Maroke, kur oras alsuoja karščiu ir tinguliu.
Knygos negalėčiau sulyginti su "Vėjo nublokšti", o greičiau jau su Isabel Allende knygomis.
Visgi norėjosi konkretesnės pabaigos: jeigu paimtos istorinės asmenybės - dalis įvykių išgalvoti, tad norėjosi ir kad pabaiga būtų iki galo išbaigta.

Nabokovas man visada buvo tik kaip "Lolitos"autorius, kažkaip maniau, kad daugiau jis nieko nesukūrė. Tad šią knygą pasiėmiau vien iš smalsumo :) ir nenusivyliau. Pasakojimas apie rašytoją kai kur, turbūt, turi sąsajų su...

Nabokovas man visada buvo tik kaip "Lolitos"autorius, kažkaip maniau, kad daugiau jis nieko nesukūrė. Tad šią knygą pasiėmiau vien iš smalsumo :) ir nenusivyliau. Pasakojimas apie rašytoją kai kur, turbūt, turi sąsajų su pačio autoriaus gyvenimu. Patiko ir pats pasakojimo stilius, ir pasakojama istorija. Tai visiškai kitokia knyga, nepanaši į savo garsiąją "kolegę", bet šia knyga rašytojas tik patvirtino savo talentą.

Laikas nuo laiko prisimenu poeziją ir perskaitau kokį nors man naują autorių, kartais pasižymiu patikusį stulpelį... Šis autorius rašo tradiciškai, taip vadinu visus, kurie per daug nepaslepia savo minčių po įmantriais...

Laikas nuo laiko prisimenu poeziją ir perskaitau kokį nors man naują autorių, kartais pasižymiu patikusį stulpelį... Šis autorius rašo tradiciškai, taip vadinu visus, kurie per daug nepaslepia savo minčių po įmantriais žodžiais ar įdomiais žodžių ir eilučių išdėstymais. Eilėse gyvena meilė ir pats žmogaus gyvenimas, susidedantis iš įvairiausių smulkmenų. Porą eilėraščių įstrigo, juose atradau asmeninių išgyvenimų panašumų... bet keletas eilėraščių pasirodė labai vaikiški, ypač iš trečios dalies...

Sutinku su gydytoju, kad šią knygą privalo perskaityti kiekvienas. Tikėjausi truputį kitokio žanro, daugiau istorijų ir pavyzdžių, daugiau medicininės tematikos, jau net norėjau ją padėti į lentyną. Bet paskui...

Sutinku su gydytoju, kad šią knygą privalo perskaityti kiekvienas. Tikėjausi truputį kitokio žanro, daugiau istorijų ir pavyzdžių, daugiau medicininės tematikos, jau net norėjau ją padėti į lentyną. Bet paskui įsiskaičiau, ir kaip pirmoji lietuvių knyga tokia tematika-geresnės jos net neįsivaizduoju. Šaunuolis gydytojas Andrius Černauskas, kad rado laiko šiai knygai, linkiu jam sėkmės, daug energijos dirbant tokį sunkų darbą.

Kaip ir visose P. Coelho knygose, taip ir čia apstu puikių citatų, gilių minčių, tačiau jei iki vidurio knyga patiko, vėliau darėsi nuobodi... Tikrai ne visas šio autoriaus knygos kurias teko perskaityti, galiu užskaityti...

Kaip ir visose P. Coelho knygose, taip ir čia apstu puikių citatų, gilių minčių, tačiau jei iki vidurio knyga patiko, vėliau darėsi nuobodi... Tikrai ne visas šio autoriaus knygos kurias teko perskaityti, galiu užskaityti kaip tikrai patikusias. Ši viena tų, kurią skaityti galima, tačiau labai į atmintį neįsirėžia. Gal kiek keistas, tačiau pakankamai įdomus pats knygos parašymo stilius - surinkti žmonių prisiminimai, kurie pažinojo, ar kitaip susidūrė su pagrindine knygos veikėja.