"Potvynio" neskaičiau,pradėjau nuo šitos. Gal dėl to iš pradžių buvo sunkoka skaityti: daug naujų vardų, daug panašių, todėl veikėjai painiojasi ir sudėtinga atsirinkti kas yra kas. Bet kuo toliau tuo buvo įdomiau ir...

"Potvynio" neskaičiau,pradėjau nuo šitos. Gal dėl to iš pradžių buvo sunkoka skaityti: daug naujų vardų, daug panašių, todėl veikėjai painiojasi ir sudėtinga atsirinkti kas yra kas. Bet kuo toliau tuo buvo įdomiau ir perskaičius galiu pasakyti - puikus detektyvas, netikėta pabaiga.

romanas suteikia išskirtinę galimybę pasidairyti po XIX a. Vilniaus, Varšuvos, Paryžiaus rūmų salonus ir parkus, susipažinti su to meto dvarų kultūra ir kartu pasigrožėti didingos meilės istorija. Knyga parašyta gražiu,...

romanas suteikia išskirtinę galimybę pasidairyti po XIX a. Vilniaus, Varšuvos, Paryžiaus rūmų salonus ir parkus, susipažinti su to meto dvarų kultūra ir kartu pasigrožėti didingos meilės istorija. Knyga parašyta gražiu, maloniu stiliumi, nepasigedau ir vaizdingų išsireiškimų, kai kurie jų – ypač žavūs. Sukurti charakteriai įtikino. Įtikinamai atskleisti ir vidiniai Sofijos išgyvenimai, moters padėties XIX a. problema, o kartu ir moters, kuri patyrė uždraustą meilę (kas turbūt aktualu visais laikais) situacija. Jausmas išliko visame siužete.

Apie sia knyga buvau girdejusi labai daug geru atsiliepimu, todel tikejausi daugiau is sios knygos. Knyga parasyta klasikiniu stiliumi, personazai pasirode nykus, bet savaip idomus. Pasakojama apie nuobodu ir liudna destytojo gyvenima....

Apie sia knyga buvau girdejusi labai daug geru atsiliepimu, todel tikejausi daugiau is sios knygos. Knyga parasyta klasikiniu stiliumi, personazai pasirode nykus, bet savaip idomus. Pasakojama apie nuobodu ir liudna destytojo gyvenima. Apie zmogaus vienatve. Liudna istorija, taciau ji manes stipriai nepaliete, bet pasakysiu tiek, kad privercianti susimastyti.

Šį kartą besirinkdama, kokį detektyvą norėčiau perskaityti, nusprendžiau iš arčiau susipažinti su Agatos Kristi kūryba. Gėda prisipažinti, bet iki šiol šios detektyvų karalienės tituluojamos autorės nieko nebuvau...

Šį kartą besirinkdama, kokį detektyvą norėčiau perskaityti, nusprendžiau iš arčiau susipažinti su Agatos Kristi kūryba. Gėda prisipažinti, bet iki šiol šios detektyvų karalienės tituluojamos autorės nieko nebuvau skaičiusi. Kažkaip tiek bibliotekoje, tiek knygyne pro šias mažo formato knygas praeidavau nesustodama, nes pirmenybę visada teikiau skandinavų detektyvams. Bet kaip kartais netikėtai ateina sprendimai kažką greitai keisti savo gyvenime, taip ir mane aplankė netikėtas nušvitimas kuždantis, kad reikia paimti ir man paskaityti kažką iš Agatos Kristi taip visų mėgiamų detektyvų. Todėl bibliotekoje visiškai atsitiktinai pasirinkau šį šedevrą. Ir būtent šis žodis "šedevras" taip puikiai tinka, kad kito žodžio apibūdinti net nesugalvočiau. Na ir prasidėjo tikra kriminalinė istorija, kuri buvo verta mano dėmesio, atsiribojimo nuo kasdienių reikalų bei rūpesčių ir kurią skaitydama net laiko nuovoką prarasdavau. Čia taip viskas susukta, persukta ir supinta kaip tam galvosūkyje, kur sprendimo būdų daug, o atsakymas tik vienas. Taip ir norėjosi kuo greičiau perskaityti ir įminti šią painią mįslę. O kur dar nepriekaištingas Erkiulis Puaro su savo puikiu loginiu mąstymu, lengvu sarkazmu, solidžia išvaizda ir nepriekaištingu talentu. Nieko kito nebeliko kaip tik sau pažadėti, kad draugystę su detektyvų karaliene tęsiu ir toliau :)