Atrodo, kad tiek daug parašyta knygų apie nacizmo politiką karo metais, žiaurumus prieš žydus, holokaustą, bet šis rašytojas sugebėjo šiai temai suteikti naujų spalvų. Šį kartą į Hitlerio politiką žvelgiama per knygų...

Atrodo, kad tiek daug parašyta knygų apie nacizmo politiką karo metais, žiaurumus prieš žydus, holokaustą, bet šis rašytojas sugebėjo šiai temai suteikti naujų spalvų. Šį kartą į Hitlerio politiką žvelgiama per knygų istoriją. Ne, ne per parašytų apie jį knygų, tai ne bibliografinė knyga. Naciai be žudymų, kankinimų, teroro ir griovimo, dar vykdė ir visokius kitokius darbus. Apie meno dirbinių, prabangos atributų pavogimo, jie dar iš visų okupuotų teritorijų viešų ir privačių bibliotekų vogė knygas. Ir ne tik todėl, kad norėjo jas sunaikinti, nors buvo ir tokių atvejų. Jie turėjo kitų tikslų. Apie juos knyga ir pasakoja. Ši knyga istorinė, bet kažkaip sugebanti viską pateikti nenuobodžiai ir blaiviai, autorius gerbia tą skausmą, patirtą žydų, bet kartu jo nepadaro pigiu. Šalia istorinių faktų, kai kur man dar negirdėtų, naujų ar tiesiog neatrastų, paprastų žmonių likimai... Nepaliktas nuošalyje ir Vilnius bei Lietuvos žydų likimas, jų pastangos apsaugoti savo kultūrą. Knyga puiki, rekomenduoju mėgstantiems istoriją bei tiems, kurie gerbia ir moka įvertinti žmonijos praeitį.

Romantinė istorija su fantastiniais elementais, tarsi kokia romantinė pasaka :) įdomūs personažai, lengvas ir greitai skaitomas pasakojimo stilius. Aišku, yra daug panašumų su kitomis Noros Roberts parašytomis trilogijomis, bet...

Romantinė istorija su fantastiniais elementais, tarsi kokia romantinė pasaka :) įdomūs personažai, lengvas ir greitai skaitomas pasakojimo stilius. Aišku, yra daug panašumų su kitomis Noros Roberts parašytomis trilogijomis, bet man vis tiek ši knyga patiko. Ieškosiu kitų dalių.

Man knyga labai patiko. Jos veikėja netipinė, ne tokia, kokia būna panašaus turinio knygose. Taip, kai kurie ją įvertina kaip nevykėlę, bet mane ši mergina juokino, kelis kartus net norėjosi garsiai nusikvatoti :) nuotaikinga...

Man knyga labai patiko. Jos veikėja netipinė, ne tokia, kokia būna panašaus turinio knygose. Taip, kai kurie ją įvertina kaip nevykėlę, bet mane ši mergina juokino, kelis kartus net norėjosi garsiai nusikvatoti :) nuotaikinga istorija, apie tai kaip sunku surasti savo antrąją pusė, o dar tuo labiau jei esi ta, kuri trauki visokius nevykėlius ir visokius katastrofiškus įvykius. Ir juk kiekvienai merginai taip yra buvę, kad pradedi įtarti dėl savo nesėkmių tarpgalaktinį suokalbį (šiuo atveju žvaigždžių bei planetų) :)

"Nukariautųjų dalia - nuryti karčiausius pipirus". Autorė savo bei aplinkinių išgyvenimus aprašo šaltai, be pykčio - "baimė sustingdė jausmus". Baimė dėl gyvybės, užkariautojų prievartos, bado, pažeminimo...Ir net gi...

"Nukariautųjų dalia - nuryti karčiausius pipirus". Autorė savo bei aplinkinių išgyvenimus aprašo šaltai, be pykčio - "baimė sustingdė jausmus". Baimė dėl gyvybės, užkariautojų prievartos, bado, pažeminimo...Ir net gi tokiomis sąlygomis pavyksta išsaugoti žmogiškumą. Bandoma kabintis į gyvenimą, ieškoti ne tik peno kūnui, bet ir sielai...

Asmeniškai man visas „Silva rerum“ dalis nebuvo labai lengva skaityti, juk knygų pagrindą sudaro aprašymai. Tačiau jie ir suteikia istorijai barokiško gražumo, todėl galiu atvirai pasakyti, kad nesigailiu perskaičiusi šias...

Asmeniškai man visas „Silva rerum“ dalis nebuvo labai lengva skaityti, juk knygų pagrindą sudaro aprašymai. Tačiau jie ir suteikia istorijai barokiško gražumo, todėl galiu atvirai pasakyti, kad nesigailiu perskaičiusi šias knygas. Mane žavi kaip puikiai istorinis laikmetis atsispindi rašymo stiliuje.

Tai pirmoji mano perskaityta šios autorės knyga. Istorija savotiškai įdomi ir lengvai skaitoma, turi šiokių tokių detektyvinių elementų. Vis dėlto pati idėja pasirodė labiau simbolinė nei reali. Nesu tikra, ar supratau...

Tai pirmoji mano perskaityta šios autorės knyga. Istorija savotiškai įdomi ir lengvai skaitoma, turi šiokių tokių detektyvinių elementų. Vis dėlto pati idėja pasirodė labiau simbolinė nei reali. Nesu tikra, ar supratau knygą taip, kaip stengėsi ją perteikti autorė, bet laikydama šią istoriją metafora, galiu pasakyti, kad tai puikus samprotavimas apie meilę, grožį ir nusikaltimą.

Esu perskaičiusi ne vieną šios autorės knygą, tačiau ši knyga man nelabai patiko, turėjau prisiversti, kad perskaityčiau iki galo, nesužavėjo ir pati istorija, trūko man joje įvairių detalių, paaiškinimų kai kuriose...

Esu perskaičiusi ne vieną šios autorės knygą, tačiau ši knyga man nelabai patiko, turėjau prisiversti, kad perskaityčiau iki galo, nesužavėjo ir pati istorija, trūko man joje įvairių detalių, paaiškinimų kai kuriose vietose. Tiesiog labai labai nusivyliau, žinant kaip jos knygos gali traukte įtraukti į istoriją.

Turiu prisipažinti, kad skaičiau šią knygą paveikta tam tikros reklamos (turiu galvoje statomą filmą, pripažinimą pasaulyje ir panašiai). Nepasakyčiau, kad nusivyliau - pasakojimas tikrai įdomus ir įtraukiantis, tačiau,...

Turiu prisipažinti, kad skaičiau šią knygą paveikta tam tikros reklamos (turiu galvoje statomą filmą, pripažinimą pasaulyje ir panašiai). Nepasakyčiau, kad nusivyliau - pasakojimas tikrai įdomus ir įtraukiantis, tačiau, mano nuomone, labiau skirtas užsieniečiams kaip Lietuvos istoriją pristatantis kūrinys. Turiu galvoje, kad mums, lietuviams, trėmimo laikotarpis yra labai jautrus ir net sakralus, o ši knyga parašyta labiau populiariuoju stiliumi. Manau, dėl to šis kūrinys ir yra taip puikiai įvertintas pasaulyje.

Egziuperi pažinojau tik dėl jo garsaus kūrinio Mažasis princas, kuris tikrai yra nuostabus ir vertas dėmesio tiek jaunam, tiek senam. O dabar štai paėmiau į rankas ir jau perskaičiau kitus du jo kūrinius - Karo lakūnas ir...

Egziuperi pažinojau tik dėl jo garsaus kūrinio Mažasis princas, kuris tikrai yra nuostabus ir vertas dėmesio tiek jaunam, tiek senam. O dabar štai paėmiau į rankas ir jau perskaičiau kitus du jo kūrinius - Karo lakūnas ir Pietų paštas. Pasakysiu atvirai, jie manęs nesužavėjo ir nepalietė taip, kaip Mažasis princas.

Abiejų kūrinių veiksmas sukosi apie lakūnus ir skrydžius. Karo lakūnas kupinas skrydžio momentų, bendravimo su komanda ir daug daug gilių pamąstymų, kurie ne tik buvo per daug filosofiški, bet ir per dažnai nukrypdavo nuo temos. Todėl skaityti buvo ypač sunku ir net nesusigaudžiau, apie ką skaitau. Labai priminė šiuolaikiškus kūrinius, kuriuose naudojama sąmonės srauto technika, kurios aš ypač nemėgstu ir nesuprantu.

Pietų paštas buvo šiek tiek kitoks ir geresnis tuo, kad jame buvo meilės linija, gražūs ir svaigūs romantiški aprašymai. Nors jų ir nesupratau, kas su kuo ir kodėl buvo kartu ar nebuvo, tačiau bent jau praskaidrino pasakojimą kažkas įdomesnio nei skrydžių ir skraidymų aprašymai.

Bendras įspūdis - kūrinys tiesiog ne man. Nieko jame sau neradau, nes mėgstu istorijas, kuriose viskas dėstoma aiškiai, nuosekliai ir įdomiai. Nors nesigailiu perskaičiusi visą knygą, tačiau antrą kartą jos atsiversti nenorėčiau.