Jean-Christophe Grange - pirmasis mano atradimas,šiais metais!Labai tikroviškai pavaizduoti itin žiaurūs nusikaltimai,kuriuos sugalvoti galėjo tik ypatingai lakios fantazijos žmogus. Ne veltui autorius lyginamas su Stivenu Kingu....

Jean-Christophe Grange - pirmasis mano atradimas,šiais metais!Labai tikroviškai pavaizduoti itin žiaurūs nusikaltimai,kuriuos sugalvoti galėjo tik ypatingai lakios fantazijos žmogus. Ne veltui autorius lyginamas su Stivenu Kingu. Knyga,kurioje pateikiami vakarietiškos kultūros ir japonų tradicinės kultūros skirtumai,kurioje analizuojami tiek nusikaltėlių,tiek nusikaltimo aukų,bei juos supančių žmonių psichologiniai portretai.Knyga verta dėmesio!Būtinai skaitysiu ir kitas Grange knygas.

Nuostabus istorijos tęsinys, įtraukianti ir jaudinanti knyga, intriguojantys istorijos posūkiai neleido ramiai atsitraukti, vertė vis galvoti, kaip šįkart Skarlet išsikapstys iš sudėtingų situacijų, puikiai perteiktas nerimo...

Nuostabus istorijos tęsinys, įtraukianti ir jaudinanti knyga, intriguojantys istorijos posūkiai neleido ramiai atsitraukti, vertė vis galvoti, kaip šįkart Skarlet išsikapstys iš sudėtingų situacijų, puikiai perteiktas nerimo ir ryžto kovoti dėl savo laimės jausmas.

Politinės intrigos, išdavystės, pareigos jausmas, kuris peržengia Prancūzijos ribas. Keturi draugai, po du stovintys priešingose pusėse siekia kilnių tikslų, bet širdyje yra ištikimi vieni kitiems - "Vienas už visus ir visi...

Politinės intrigos, išdavystės, pareigos jausmas, kuris peržengia Prancūzijos ribas. Keturi draugai, po du stovintys priešingose pusėse siekia kilnių tikslų, bet širdyje yra ištikimi vieni kitiems - "Vienas už visus ir visi už vieną". Susitinka Anglijoje, kiekvienas vedamas savo pareigų, istorinės asmenybės bei jų likimas. Nepaprastai skanu ir nestojo veikslo, polėkio į priekį bei įžvalgumo. Kartais absurdiškai juokinga ir iškyla nė vienas priekaištais. Bet kas ginčijasi su monarchais ir jų sprendimais. Niekada neprarandanti savo vertės klasika.

"Pribuvėjos išpažintis" man ir patiko ir nepatiko. Kažkaip labai jau neutraliomis emocijomis ją skaičiau. Taip norėjosi įsijausti, bet pati pradžia manęs visai neįtraukė. Pasakojimas apie gerą draugę, kuri turi daug...

"Pribuvėjos išpažintis" man ir patiko ir nepatiko. Kažkaip labai jau neutraliomis emocijomis ją skaičiau. Taip norėjosi įsijausti, bet pati pradžia manęs visai neįtraukė. Pasakojimas apie gerą draugę, kuri turi daug paslapčių, kurios paskui išaiškėja, manęs nelabai įtikino. Man ta draugė atrodė kaip dviveidė, tai ji aprašoma kaip nuolanki atsidavusi draugė, tai jau kaip išdavikė ar netgi kažkiek savanaudiška bei daranti nesąmoningus veiksmus. Tai tiesiog pasimečiau, koks ji iš tikrųjų žmogus. Pabaigoje labiau įsijaučiau į istoriją, bet jos baigtį jau nuspėjau ir tai buvo tiesa :) Tik vis kažkaip nesupratau dėl ko Noelė nusižudė.. arba aš neradau tos rimtos priežasties, arba aš kažką praleidau..

Nuovargis buvo nuo tų nesibaigiančių pykčių, nesąmoningų situacijų to pykčio sukėlimui. Tik antroje šios 3 dalies knygoje galėjau truputį atsipalaiduot ir nebejaust to susierzinimo. Man šiek tiek ji ištempta atrodo, nes...

Nuovargis buvo nuo tų nesibaigiančių pykčių, nesąmoningų situacijų to pykčio sukėlimui. Tik antroje šios 3 dalies knygoje galėjau truputį atsipalaiduot ir nebejaust to susierzinimo. Man šiek tiek ji ištempta atrodo, nes kai kurios vietos tiesiog buvo nereikalingos, per daug hiperbolizuotos. Bet be šių minusų man knyga patiko, greit skaitoma, kupina įvairiausių įvykių.

Baigta jau 3dalis, kuri lietuviškose knygose suskirstyta į dvi dalis. Kiek esu skaičiusi, tai retas autorius gali išlaikyti tą intrigą ir padaryti bent kažkiek prilygstamas kitas dalis pirmajai knygai. O dar retesnis autorius...

Baigta jau 3dalis, kuri lietuviškose knygose suskirstyta į dvi dalis. Kiek esu skaičiusi, tai retas autorius gali išlaikyti tą intrigą ir padaryti bent kažkiek prilygstamas kitas dalis pirmajai knygai. O dar retesnis autorius sugeba sudominti dar labiau skaitytoją kitomis dalimis nei pirmąja. Šiuo atveju galiu teigti, kad įdomiausia knyga buvo pati pirmoji, negaliu sakyt, kad man nepatiko šios dalys, bet jau nebebuvo taip įdomu, o kartais jaučiau ir nuovargį.. Nuovargis buvo nuo tų nesibaigiančių pykčių, nesąmoningų situacijų to pykčio sukėlimui. Tik antroje šios 3 dalies knygoje galėjau truputį atsipalaiduot ir nebejaust to susierzinimo. Man šiek tiek ji ištempta atrodo, nes kai kurios vietos tiesiog buvo nereikalingos, per daug hiperbolizuotos. Bet be šių minusų man knyga patiko, greit skaitoma, kupina įvairiausių įvykių.

Perskaičiusi šios knygos pirmąją dalį, ėmiausi antrosios, dabar imsiuosi ir trečiosios :) Galiu pasakyti, kad pirmoji dalis man buvo įdomesnė, gal toji pradžia labiau domino, kaip susipažįsta, kaip toliau viskas vyksta. O...

Perskaičiusi šios knygos pirmąją dalį, ėmiausi antrosios, dabar imsiuosi ir trečiosios :) Galiu pasakyti, kad pirmoji dalis man buvo įdomesnė, gal toji pradžia labiau domino, kaip susipažįsta, kaip toliau viskas vyksta. O antroje dalyje gal man buvo per daug to pykstamės - taikomės - pykstamės. Ir netgi šioje dalyje per daug naivi man buvo pagrindinė herojė, atrodė, kad arba pastoviai virkauja, arba atleidinėja :) O būtent pagrindinio herojaus charakteris man patiko ir buvo net kažkiek pažįstamas. Mano vyras taip pat toks greit įsiplieskiantis, pavydus, pilnas sarkazmo :) Todėl, kai kurie šio veikėjo pasakyti žodžiai, sakiniai, ar veiksmai labai priminė mano vyrą ir netgi nestebino, o sukėlė šypseną. Tad buvo labai įdomu skaityti ką gi ir vėl tokio pašiepiančio ar juokingo jis pasakys. Galiu tik patvirtinti, kad knyga daugiau skirta paaugliams, nes jie puikiai supras tuos nesuvokiamus sprendimus ar veiksmus, bet kai aš nelaikau savęs labai jau sena, tai taip pat stengiuosi suprasti šiuos veikėjus :)

Esu sakiusi, kad knygoms reikia tam tikro laiko, momento ir dauguma knygų gali atrasti pas tave kelią. Šiuo metu turiu labai mažai laiko, esu užsivertusi kursais, namais, todėl man reikėjo kažko lengvo ir neįpareigojančio....

Esu sakiusi, kad knygoms reikia tam tikro laiko, momento ir dauguma knygų gali atrasti pas tave kelią. Šiuo metu turiu labai mažai laiko, esu užsivertusi kursais, namais, todėl man reikėjo kažko lengvo ir neįpareigojančio. Paėmusi šią storą knygą, tikėjausi ją skaityti savaite ar netgi dvi, bet perskaičiau beveik per 3 dienas :) Ji tikrai nebuvo ant tiek fantastiškai gera, bet tiesiog nėjo nuo jos atsitraukti, vienas įvykis sekė kitą įvykį ir taip visoje knygoje. Istorija daugiau sukurta paaugliams, būdama paauglė sakyčiau "kokia faina knyga!" :) Bet ir dabar mokinuosi iškart neteisti tų paauglių, gi ir mes tokie 18mečiai buvome, taip pat šnekėdavome nesąmones, elgdavomės nelabai protingai, ir tikrai mes, merginos, labai tikėdavome vaikinais ir jiems pastoviai atleisdavome :) todėl ir čia nebandžiau įžvelgti sveiko proto, ar suaugusio žmogaus situacijų bei sprendimų. Todėl knyga man ir patiko. Tik kažkodėl visą knyga manęs neapleido mintis, kad autorė prieš rašant šią knygą perskaitė "Penkiasdešimt pilkų atspalvių" ir pasistengė sukurti kažką panašaus tik paaugliams. Tikrai panašumų įžvelgiau daug.