Iš pavadinimo labai naivi, jaunesnei auditorijai skirta knyga, bet šito man ir reikėjo. Po visų privalomos literatūros knygų norėjosi kažko kitokio, lengvo. Taip ir buvo, knygą perskaičiau per vieną vakarą. Likau sužavėta,...

Iš pavadinimo labai naivi, jaunesnei auditorijai skirta knyga, bet šito man ir reikėjo. Po visų privalomos literatūros knygų norėjosi kažko kitokio, lengvo. Taip ir buvo, knygą perskaičiau per vieną vakarą. Likau sužavėta, ši knyga mane atpalaidavo.

Pirmoji šiais metais perskaityta mano knyga. Sudėtingai pradėjau, bet kuo tuoliau tuo labiau įsivėliau į knygos siužetą. Labai stipri knyga. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva bando suprasti gyvenimo prasmę. Istorijoje...

Pirmoji šiais metais perskaityta mano knyga. Sudėtingai pradėjau, bet kuo tuoliau tuo labiau įsivėliau į knygos siužetą. Labai stipri knyga. Pagrindinis veikėjas Antanas Garšva bando suprasti gyvenimo prasmę. Istorijoje vyrauja kančios, skausmo, ligos, meilės potemės. Knygoje labai daug simbolių, todėl ją siūlau ją skaityti lėtai, kad knyga iki galo liktų suprasta.

Ehh tai pagaliau įveikiau...
Jodi Picoult "Susitarimas"
Velniškai nemėgstu detektyvų..
Buvo sunku skaityti nes: pradžioje labai didelė gausa vardų, bet net tai nesutrukdė skaityti toliau ? dar nepatiko labai didelis smulkmenų...

Ehh tai pagaliau įveikiau...
Jodi Picoult "Susitarimas"
Velniškai nemėgstu detektyvų..
Buvo sunku skaityti nes: pradžioje labai didelė gausa vardų, bet net tai nesutrukdė skaityti toliau ? dar nepatiko labai didelis smulkmenų aprašymas, kaip pavyzdžiui advokatų ir tyrėjų asmeninio gyvenimo detalės.. ?
Bet nepaisant to ši knyga man patiko, nes istorija ne banali, keletą kartų, net ašara išspaudžiau ?. Apie Kriso ir Emilės istorija kalbama dvejais laikais Anksčiau ir Dabar. Knygoje atsiskleidžia ir tėvų charakteris ir dažnai daromos klaidos ne tik vaikų, bet ir tėvų. Jei reiktų apibūdinti keliais žodžiais šia knygą tai pasakyčiau "viskas dėl meilės" ?
#bookstagram #booklover #knyga #knygos #skaitau #susitarimas #apžvalgos #atsiliepimai

Nesitikėjau, kad kada nors taip sakysiu, bet esu truputį nusivylysi. Na, knyga manęs neįtraukė taip, kaip tikėjausi. Gal čia ir yra visa bėda? Gal per daug tikėjausi? Visada daug tikiuosi iš Tess. Mano supratimu, labai svarbi...

Nesitikėjau, kad kada nors taip sakysiu, bet esu truputį nusivylysi. Na, knyga manęs neįtraukė taip, kaip tikėjausi. Gal čia ir yra visa bėda? Gal per daug tikėjausi? Visada daug tikiuosi iš Tess. Mano supratimu, labai svarbi tema - prekyba žmonėmis - nebuvo iki galo atskleista. Atrodė, jog ji gvildenama kažkur paraštėse, sutelkiant dėmesį į kažkokias žymių politikų machinacijas. Taigi tos politikos man šį kartą pasirodė per daug, o štai pagrindinės temos narpliojimo - per mažai. Nepadoriai per mažai.

Žinoma, tai netrukdė man mėgautis mylimos rašytojos braižu, viena ar kita išties nustebinančia detale, jau pamėgtų personažų asmeninėmis gyvenimo peripetijomis. Todėl tikrai nesigailiu skaičiusi ir rankų nenuleidžiu. Neabejotinai perskaitysiu visas šios serijos knygas. Tik gal truputėlį pailsėsiu. Kad pasiilgčiau Tess.

Oho. Šis žodis per menkas apibūdinti emocijas, apėmusias perskaičius knygą ir, žinoma, ją skaitant. Antrojo pasaulinio karo tema mane domina nuo pat paauglystės, pradėjusi su Ana Frank tiesiog negaliu nustoti domėtis...

Oho. Šis žodis per menkas apibūdinti emocijas, apėmusias perskaičius knygą ir, žinoma, ją skaitant. Antrojo pasaulinio karo tema mane domina nuo pat paauglystės, pradėjusi su Ana Frank tiesiog negaliu nustoti domėtis panašiomis istorijomis. Apskritai – karo metu dužę žmonių likimai, mano manynu, negali būti pamiršti. Jie privalo nugulti į knygų puslapius ir negali išnykti. Tai yra siaubinga, baisu ir nesuvokiama, bet tokia yra realybė ir man atrodo labai niekšiška nuo jos bėgti.

Na jei kalbant apie patį romaną, pirmi puslapiai kiek glumino, nes teko perprasti rašymo stilių, tiksliau – susipažinti su vėikėjais, kadangi epizodai buvo aprašomi iš kiekvieno jų perspektyvos. Tačiau juos pažinus, išmokus vardus, skaityti tampa labai įdomu. Jutau stiprų palankumą Joanai, Florianui ir lenkiukei. Mane žavėjo, kaip karo, bado, skurdo, stingdančio šalčio akivaizdoje jie gebėjo išlikti žmonėmis, geresniais, nei kartais būname mes, toli gražu nepatiriantys nepritekliaus. Tuo pačiu, tiesiogine to žodžio prasme šlykštėjausi tuščiagarbiu vokiečių kareiviu. Tiesą sakant, kai kurių jo “laiškų“ net neprisiverčiau perskaityti, toks atgrasus jis man buvo. Vien tai, kaip stipriai veikėjų charakteriai įsismelkia į skaitančiojo sąmonę, rodo knygos unikalumą. Man atrodo, neatsirastų abejingų, skaitančių knygą “paviršiukais“, nori nenori – ji iškart įtraukia.

Knygoje gvildenamos meilės, pasiaukojimo, atsakomybės ir gerumo temos. Tuo pačiu iškyla ir baisiausios ydos – godumas, savanaudiškumas. Nejučia vis stačiau save į veikėjų pozicijas. Vis kėliau klausimą – kaip aš elgčiausi jų vietoje? Ar sugebėčiau išlikti tokia tauri, kaip jie? Prisipažinsiu, kad ir kaip kvailai beskambėtų, bet panašiose istorijose visada stebiuosi šalčiu. Man kyla nuostaba ir klausimai – kaip įmanoma stingdančiame šaltyje keliauti apsirengus vos keliom drapanėlėm? Kaip jie nesuserga?? Kaip jie miega kažkokioje vėjo košiamoje pašiūrėje?? Kaip jie alkani turi jėgų tokiame šaltyje sukarti kelis šimtus kilometrų? Žmogaus galimybės nesuvokiamos.

Manau, tai yra knyga, kurią privalo perskaityti kiekvienas ir taškas.

Knyga kėlė begalinį susidomėjimą. Nenorėjau veikti nieko kito – tik skaityti. Pati šaudymo mokykloje tema labai domino, ir man norėjosi kuo greičiau išgirsti Piterio motyvus, įsijausti tiek į jo, tiek į šaudymo aukų...

Knyga kėlė begalinį susidomėjimą. Nenorėjau veikti nieko kito – tik skaityti. Pati šaudymo mokykloje tema labai domino, ir man norėjosi kuo greičiau išgirsti Piterio motyvus, įsijausti tiek į jo, tiek į šaudymo aukų emocijas. Autorė kaip visada puikiai įsigilino į teisinius ir visus kitus specifinius dalykus, kurie jos kūriniams suteikia tikroviškumo, padeda įtikinti skaitytoją. Gana įdomus buvo ir vertėjos darbas, nustebdavau tekste radusi tokius žodžius kaip “aure“ ar išsireiškimus “tau ant manęs kaip iš penkto aukšto“. Iš pradžių tai kiek glumino, bet po to pripratau.

Knygai stiprų ketvertą duodu už svarbios temos gvildenimą, už tai, kad buvo labai įdomu skaityti apie teismo procesą, jo užkulisius, psichologines teisiamojo charakteristikas, socialinį paauglių gyvenimą, maloniai nustebau tekste radusi jau pažįstamą veikėją Patriką (iš kitos autorės knygos “Lemtingas sutapimas“). Bene stipriausias ir labiausiai nustebinęs dalykas knygoje man buvo jos pabaiga. Dėl Piterio likimo neabejojau, numaniau, kad baigsis taip, kaip ir baigėsi, bet kas bus su Džouze, nė neįtariau.

Visgi iki penketo pritrūko tam tikrų niuansų. Pirmiausia, labai anksti sumečiau, kurie veikėjai “sukibs poron“. Taip pat knygose mane erzina, kuomet moterys, suaugusios, turinčios vaikų, padariusios stulbinančią karjerą, piešiamos kaip visiškos analfabetės virtuvėje. Nu niekaip niekaip nepatikėsiu tuo. Juk kažkaip vaiką tai užaugino? O čia rašoma, kad nemoka užsikaisti virdulio ar iškepti blynų. Buvo bandoma kažkaip komiškai pavaizduoti tą veikėją, bet ji man visgi gavosi netikra. Tačiau labiausiai mane stebino ir pykdė patyčių situacija, o tiksliau – suaugusiųjų reakcija. Na kaipgi įmanoma nekreipti dėmesio į tai, kad vaiką stumdo koridoriuose, trenkia jį į spinteles, numauna kelnes prie visų, kiša galvą į unitazą (čia iš viso, visada galvojau, kad tik amerikietiškų filmų klišė yra). Man nesitiki, kad suaugusieji tokie abejingi gali būti, tad knyga neįtikino šiuo aspektu. Pati iš profesinės pusės į patyčių reiškinį esu gana įsigilinusi, matau, kaip su tuo dirbama mūsų aplinkoje, pati su tuo dirbu, tad labai sunku patikėti tokiu suaugusiųjų žiaurumu.

Nors tikrai nenoriu sakyti, kad visur ir visada viską suaugusieji pastebi, neabejoju, kad yra vaikų, kurių niekas negina, ir labai apgailestauju dėl to. Tikiuosi, jie ras pagalbą. Jaučiu pareigą parašyti, jei kartais skaito koks nors skriaudžiamas vaikas ar paauglys – nebijok kreiptis pagalbos. Jei artimoje aplinkoje neturi žmogaus, kuriuo pasitiki, kreipkis į savo ugdymo įstaigos psichologę/psichologą ar į Jaunimo liniją ir nelik vienas su savo sunkumais.