Nors man niekas nepralenks Žemaitės iš A. Tapino knygos "Maro diena", kur ji kaip sukilėlė drąsiai kovojo su siaubingais padarais, A. Ruseckaitės parodyta Žemaitė mano hierarchijoje yra antroje vietoje :)

Jei rimtai, tai...

Nors man niekas nepralenks Žemaitės iš A. Tapino knygos "Maro diena", kur ji kaip sukilėlė drąsiai kovojo su siaubingais padarais, A. Ruseckaitės parodyta Žemaitė mano hierarchijoje yra antroje vietoje :)

Jei rimtai, tai manau, kad A. Ruseckaitė nuveikė puikų darbą, nupūsdama dulkes nuo rimtosios rašytojos iš vadovėlių ir pagaliau parodydama ją ryškiomis spalvomis, kokiais jai ir buvo būdingos. Tikriausiai tai prie jos kūrinių skaitymo prisidės kur kas daugiau nei įgrisę kartojimai, kad ji labai svarbi Lietuvos literatūros istorijai ir t. t.

Man patiko, kad buvo daug to meto kultūros istorijos, nes - pripažinsiu - neatrodo, kad pakankamai laiko tam skyrėme mokykloje. Taigi, kai kurias vietas tiesiog ryte rijau, vis patikrindama per "Google" kas čia tie vis minimi žmonės, ką jie padarę, kaip atrodė ir pan.

Buvo puiku, kad nebandyta maskuoti ir blogų lietuvių visuomenės pusių: susiskaldymo, Žemaitės nesutarimo su kunigais, kurie buvo ant jos gerai "užsisėdę" (aišku, su kokiu fainuoliu Juozu Tumu-Vaižgantu ji sutarė puikiai). Tai daro istoriją kur kas įtikinamesne, suteikia daugiau konteksto, padeda geriau suprasti tam tikrus to meto priimtus/nepriimtus sprendimus.

Dabar būsiu nenuosekli savo vertinime: man patiko, kad knygoje yra įterpta ir senosios Žymantienės "rokavimosi" su savo kurtais herojais, kurie vis derasi, kad Rašytoja jiems geresnį gyvenimą sugalvotų. Nors tai laužta iš piršto, man pasirodė originalu, linksma, o ir geriau jos kūryboje susivokti padeda (pripažinsiu, skaičiusi kažkada gana daug, bet galvoje nieko per daug nelikę išskyrus Katrę iš "Marti :) ). Antra vertus, mane suerzino visokie intarpai su prakalbusiais Žemaitės daiktais (batais, rankine, pirštinėmis, skarele). Nesakau, kad mintis bloga, bet sakau, jog man jau per keista tapo (nors informacijos juose buvo pateikta visai įdomios).

Kitas dalykas - kažkur knygoje Žemaitė pavadinta pirmąja Lieuvos feministe :) Skamba pretenzingai, bet, kad ji buvo stipri ir įdomi moteris, kuriai rūpėjo ir moterų teisės, jų švietimas, tikrai nenuneigsi. Vis tik, man rodos, aplink ją buvo daug stiprių ir talentingų moterų, nebijančių imtis iniciatyvos, dalyvaujančių visuomeniniame gyvenime ir pan. Taigi, gal čia per stipriai skamba :) (Kita vertus, Žemaitės portretas buvo pirmosios moters portretas atsidūręs Čikagos galerijoje. Čia ne koks argumentas - šiaip įdomus faktelis).

Summa summarum - paskaitykite literatūros, istorijos ir keistokų meilės istorijų mėgėjai :) Verta.

Antra dalis pasirodė turinti kur kas mažiau veiksmo, bet susidomėjimą išlaikė ne ką mažesnį. Vietomis pagaudavau save nuobodžiaujant, mat, kaip ir kiekvienas šiuolaikinis filmas ar serialas, autorė nusprendė panagrinėti...

Antra dalis pasirodė turinti kur kas mažiau veiksmo, bet susidomėjimą išlaikė ne ką mažesnį. Vietomis pagaudavau save nuobodžiaujant, mat, kaip ir kiekvienas šiuolaikinis filmas ar serialas, autorė nusprendė panagrinėti homofobijos klausimą, bet tema įtraukta prastai ir pateikta nuobodžiai, tad vos pamačius vieno veikėjo vardą nusiteiki ilgam ir sunkiai skaitomama skyriui. Šiaip šaunu, kad plečiamas visuomenės mastymas šiuo klausimu, bet šį kartą nepavyko to padaryti sklandžiai. Jaučiamas tas "noriu įtraukti ir kur čia dabar įkišus". Atmetus tuos skyrius turime gerą, sklandžiai skaitomą knygą su lengvai įsimenamais ir pamilstamais veikėjais. Pati istorija "kabinanti", tikrai dažnai sėdėjau kaip ant adatų.
Lieka perskaityti trečią dalį ir matysim ar trilogija verta dėmesio.

Istorija apie tai, ką reiškia įsimylėti žmogų, kuris dėl tam tikrų aplinkybių, nėra emociškai tau pasiekiamas. Iš vieno veikėjo perspektyvos, tai istorija apie pirmąją meilę, tokią, kokią turbūt esame patyrę visi,...

Istorija apie tai, ką reiškia įsimylėti žmogų, kuris dėl tam tikrų aplinkybių, nėra emociškai tau pasiekiamas. Iš vieno veikėjo perspektyvos, tai istorija apie pirmąją meilę, tokią, kokią turbūt esame patyrę visi, kai pirmą kartą kažką rimtai įsižiūrėjome, todėl skaitant gan dažnai norisi nusišypsoti. Bet pasakojimas turi ir gilesnę plotmę, kai atsiskleisdinėja Greisės istorija. Ši mergina gyvena tokioje būsenoje, kurios kitas žmogus nelabai ir gali suprasti. Nenoriu atskleisti ir galbūt sugadinti malonumo skaitant, bet, kas perskaitys, manau, galės pritart, kad šie abu personažai norėjo visai skirtingų dalykų, skirtingai matė realybę ir gyveno tarsi ne toje pačioje visatoje. Todėl, taip ir nesupratau, kodėl knygos anotacijoje parašyta "dviem širdims lemta sudužti tam, kad vėl būtų sujungtos žėrinčiais aukso siūlais", nes niekas nieko ten nesujungė. Tiesiog gražiai vaizdžiai pasakyta, bet man vis tik atrodo, kad galima apsieiti ir be tokių pasakymų, nes paskui tikiesi iš knygos ko kito, nei kad perskaitai.
Knygoje taip pat buvo panaudota daug įvairiausių citatų ir susimąstyti priverčiančių minčių. Ypač nesiskaitė ir keistai atrodė jas girdėti iš veikėjų lūpų, man iškart toks jausmas, kad kalba autorė, ne veikėjas. Žodžiu, kas mėgsta YA literatūrą ir skaito jos daug, tai tikrai bus skaitę ir geriau parašytų, stipresnių istorijų. Jei ši autorė bandė sukurti kažką panašaus į John Green ar Rainbow Rowell kūrybą, tai, manau, nelabai pavyko.

Net ir sunku parinkti žodžius,kuriais būtų galima apibūdinti šią knygą. Tai buvo iš tiesų neeilinė istorija,kuri man labai patiko.Ir tema,kuri pateikiama šioje knygoje taip pat neįprasta.Tai knyga apie žmogaus...

Net ir sunku parinkti žodžius,kuriais būtų galima apibūdinti šią knygą. Tai buvo iš tiesų neeilinė istorija,kuri man labai patiko.Ir tema,kuri pateikiama šioje knygoje taip pat neįprasta.Tai knyga apie žmogaus būtį,besąlygišką draugystę ir žinoma MEILĘ. Nenoriu atskleisti daugiau šios knygos turinio,tiesiog rekomenduoju,kas pasiilgo tikrai geros knygos.

Kadangi esu skaičiusi nemažai knygų paremtų tikromis psichikos ligų istorijomis, emociškai ši knyga nepaliko didelio įspūdžio. Skaitėsi lengvai ir įdomiai, bet vietomis viskas atrodė per daug išplėsta, norėjosi...

Kadangi esu skaičiusi nemažai knygų paremtų tikromis psichikos ligų istorijomis, emociškai ši knyga nepaliko didelio įspūdžio. Skaitėsi lengvai ir įdomiai, bet vietomis viskas atrodė per daug išplėsta, norėjosi smulkesnio, moksliškesnio aprašymo apie pačią ligą, o ne autorės jausmus ir išgyvenimus. Knyga privertė susimąstyti kokia trapi yra psichikos sveikata, kiek dar daug mokslas nežino ir, kad žmogus gali įveikti viską, jei turi mylinčius ir palaikančius žmones.

Dar viena puiki autoriaus knyga apie rimtus dalykus. kurie įvilkti į įtampos, melagysčių, žudynių, pagrobimo rūbą. Atrodytų puiki šeima, bet už jos fasado tiek daug slepiasi... atrodytų toks įprastas vaiko pagrobimas, bet...

Dar viena puiki autoriaus knyga apie rimtus dalykus. kurie įvilkti į įtampos, melagysčių, žudynių, pagrobimo rūbą. Atrodytų puiki šeima, bet už jos fasado tiek daug slepiasi... atrodytų toks įprastas vaiko pagrobimas, bet atskleidžiantis visai kitokius dalykus... ir netikėta pabaiga, su netikėtu pagrindinio herojaus pasirinkimu.

Labai norėjau perskaityti šią knygą, nes anotacijos lygino su garsiąją "mergina, su drakono tatuiruote". Nelabai supratau, kodėl šios dvi knygos lyginamos, nebent tik dėl teismo proceso. Bet nepaisant kvailo sulyginimo, knyga -...

Labai norėjau perskaityti šią knygą, nes anotacijos lygino su garsiąją "mergina, su drakono tatuiruote". Nelabai supratau, kodėl šios dvi knygos lyginamos, nebent tik dėl teismo proceso. Bet nepaisant kvailo sulyginimo, knyga - puiki. Buvo ne tik įdomu skaityti, sekti įtampos pilną siužetą, bet ir spėlioti apie tą po įvairiais žodžiais, poelgiais ir tyla pasislėpusią tiesą... Knyga ne tik tam, kad vakaras taptų įdomesnis, su šia knyga jis tampa ir prasmingas.