Puikus fantastinis, detektyvinis, istorinis (dalinai) romanas. Įtraukė, intrigavo, vaizduotei davė darbo ? Šmirinėjau po Vilnių, jo apylinkes, bandžiau atspėti miesto rajonų, gatvių pavadinimus, sekti herojų keliais ? Šiek...

Puikus fantastinis, detektyvinis, istorinis (dalinai) romanas. Įtraukė, intrigavo, vaizduotei davė darbo ? Šmirinėjau po Vilnių, jo apylinkes, bandžiau atspėti miesto rajonų, gatvių pavadinimus, sekti herojų keliais ? Šiek tiek skaitymą apsunkino ilgi lenkiški, rusiški ir pan. veikėjų vardai, moksliniai, istoriniai terminai, bet tai yra gerai, nes sulėtino skaitymo tempą ir leido ramiau įsitraukti į knygą. Griebsim tęsinį ??❤

Skaičiau sutrumpintą versiją ir su ja suvargau, man pasirodė kad, istorija kažkokia tamsi ir liūdna, kupina smurto. Ką autorius norėjo perteikti šia knyga - taip ir nesupratau, pasakojimo stilius sudėtingas, turinys neįdomus,...

Skaičiau sutrumpintą versiją ir su ja suvargau, man pasirodė kad, istorija kažkokia tamsi ir liūdna, kupina smurto. Ką autorius norėjo perteikti šia knyga - taip ir nesupratau, pasakojimo stilius sudėtingas, turinys neįdomus, ištemptas.

Perskaičius visas dalis, istorija tikrai atrodo ištempta, ypač paskutinėje dalyje pridėta labai daug apmąstymų, tiek vaikino, tiek merginos. Ir tie pykčiai jau atrodė pabodę buvo.. Bet esu ne kartą sakiusi, jog kiekvienas...

Perskaičius visas dalis, istorija tikrai atrodo ištempta, ypač paskutinėje dalyje pridėta labai daug apmąstymų, tiek vaikino, tiek merginos. Ir tie pykčiai jau atrodė pabodę buvo.. Bet esu ne kartą sakiusi, jog kiekvienas skaitytojas knygoje gali rasti kažko sau, ar kažko savo, ko kitas skaitytojas neras. Taip ir aš radau dalelę savo santykių šiose taip atrodo paaugliškose knygose. Bet ir aš buvau paauglė ? ir kaip mano vyras iš manęs juokiasi, kad net mano draugystė su juo turėjo būti kaip iš knygos ? todėl kartais, kas atrodo knygose taip naivu ar banalu, vyksta ir tam pačiam realiam gyvenime. Ši dalis sudėliojo viską į savo vietas, ir netgi džiaugiausi, kad nesibaigė taip, kad jie ir vėl eilinį kartą puolė viens kitam į glėbį ir gyveno ilgai ir laimingai. Pirmiausia, jie sutarė atrasti save, susigyventi su savimi ir tik tada kurti savo idealius santykius, o kad tai veikia aš žinau iš patirties ?

Skaityti šios knygos pradžią buvo itin sunku, labai sunkiai mane ji įtraukė, gal tas senų laikų aprašymas šiek tiek mane atbaidė. Bet tikriausiai kaip ir dauguma vėliau ši knyga įtraukė į save. Skaitydama vis galvodavau...

Skaityti šios knygos pradžią buvo itin sunku, labai sunkiai mane ji įtraukė, gal tas senų laikų aprašymas šiek tiek mane atbaidė. Bet tikriausiai kaip ir dauguma vėliau ši knyga įtraukė į save. Skaitydama vis galvodavau na ką dar sugalvos kaip "išgydyti" tą vargšą vaiką, ir vis stengiausi suprasti kaip anksčiau buvo tikima tomis pasakomis apie apsėdimus, ar ligas sukeltas antgamtiškų galių.. Gan sunkoka buvo skaityti ir dėl to, kad esu kategoriška visokiems antagamtiškiems dalykėliams, mane sunku įtikinti visokiais apsėdimais ar karmomis, esu per daug realistiška. Ir dėlto tikriausiai man būtų buvę sunku gyventi anais laikais, gal būčiau daugiau kunigo užtarėja, nors tos senutės, kuri šventai tikėjo savimi taip pat buvo gaila.
Tiesą sakant net neturėčiau prie ko prikibti.. Rašymo stilius pagal mane tobulas, viskas sudėliota tobulai, apie kaimelį papasakota tarsi jis iš tikrųjų egzistuotų.. Tiesiog gal mane ši knyga tiek nesužavėjo, kiek tikėjausi iš visų rekomendacijų.

Nuo paauglystės laikų mane traukia knygos, kurių pasakojimas vyksta senesniais laikais; kur veikėjai - grafai, milordai ir ledi; kur būtinai yra pilys ar didingi rūmai. Ši knyga - viena iš tokių.
O jau vien pats viršelis ką...

Nuo paauglystės laikų mane traukia knygos, kurių pasakojimas vyksta senesniais laikais; kur veikėjai - grafai, milordai ir ledi; kur būtinai yra pilys ar didingi rūmai. Ši knyga - viena iš tokių.
O jau vien pats viršelis ką reiškia - neišpasakytas grožis.
Siužetas smagus ir nuotaikingas. Veikėjų dialogai intriguojantys ir prajuokinantys. Nors pabaiga numanoma nuo pat pradžių - tai nesumažina malonumo skaityti.
Knyga - puiki.

Nors man niekas nepralenks Žemaitės iš A. Tapino knygos "Maro diena", kur ji kaip sukilėlė drąsiai kovojo su siaubingais padarais, A. Ruseckaitės parodyta Žemaitė mano hierarchijoje yra antroje vietoje :)

Jei rimtai, tai...

Nors man niekas nepralenks Žemaitės iš A. Tapino knygos "Maro diena", kur ji kaip sukilėlė drąsiai kovojo su siaubingais padarais, A. Ruseckaitės parodyta Žemaitė mano hierarchijoje yra antroje vietoje :)

Jei rimtai, tai manau, kad A. Ruseckaitė nuveikė puikų darbą, nupūsdama dulkes nuo rimtosios rašytojos iš vadovėlių ir pagaliau parodydama ją ryškiomis spalvomis, kokiais jai ir buvo būdingos. Tikriausiai tai prie jos kūrinių skaitymo prisidės kur kas daugiau nei įgrisę kartojimai, kad ji labai svarbi Lietuvos literatūros istorijai ir t. t.

Man patiko, kad buvo daug to meto kultūros istorijos, nes - pripažinsiu - neatrodo, kad pakankamai laiko tam skyrėme mokykloje. Taigi, kai kurias vietas tiesiog ryte rijau, vis patikrindama per "Google" kas čia tie vis minimi žmonės, ką jie padarę, kaip atrodė ir pan.

Buvo puiku, kad nebandyta maskuoti ir blogų lietuvių visuomenės pusių: susiskaldymo, Žemaitės nesutarimo su kunigais, kurie buvo ant jos gerai "užsisėdę" (aišku, su kokiu fainuoliu Juozu Tumu-Vaižgantu ji sutarė puikiai). Tai daro istoriją kur kas įtikinamesne, suteikia daugiau konteksto, padeda geriau suprasti tam tikrus to meto priimtus/nepriimtus sprendimus.

Dabar būsiu nenuosekli savo vertinime: man patiko, kad knygoje yra įterpta ir senosios Žymantienės "rokavimosi" su savo kurtais herojais, kurie vis derasi, kad Rašytoja jiems geresnį gyvenimą sugalvotų. Nors tai laužta iš piršto, man pasirodė originalu, linksma, o ir geriau jos kūryboje susivokti padeda (pripažinsiu, skaičiusi kažkada gana daug, bet galvoje nieko per daug nelikę išskyrus Katrę iš "Marti :) ). Antra vertus, mane suerzino visokie intarpai su prakalbusiais Žemaitės daiktais (batais, rankine, pirštinėmis, skarele). Nesakau, kad mintis bloga, bet sakau, jog man jau per keista tapo (nors informacijos juose buvo pateikta visai įdomios).

Kitas dalykas - kažkur knygoje Žemaitė pavadinta pirmąja Lieuvos feministe :) Skamba pretenzingai, bet, kad ji buvo stipri ir įdomi moteris, kuriai rūpėjo ir moterų teisės, jų švietimas, tikrai nenuneigsi. Vis tik, man rodos, aplink ją buvo daug stiprių ir talentingų moterų, nebijančių imtis iniciatyvos, dalyvaujančių visuomeniniame gyvenime ir pan. Taigi, gal čia per stipriai skamba :) (Kita vertus, Žemaitės portretas buvo pirmosios moters portretas atsidūręs Čikagos galerijoje. Čia ne koks argumentas - šiaip įdomus faktelis).

Summa summarum - paskaitykite literatūros, istorijos ir keistokų meilės istorijų mėgėjai :) Verta.