Šeštoji autorės skaityta knyga - ir pati prasčiausia (nors tą sakiau ir apie "Tylioji sesuo", tačiau "Nutraukta tyla" - ženkliai prastesnė).
Vaikiški ir tokie elementarūs sakiniai, kad pradedi dvejoti dėl autorės talento ar...

Šeštoji autorės skaityta knyga - ir pati prasčiausia (nors tą sakiau ir apie "Tylioji sesuo", tačiau "Nutraukta tyla" - ženkliai prastesnė).
Vaikiški ir tokie elementarūs sakiniai, kad pradedi dvejoti dėl autorės talento ar to, kokio amžiaus skaitytojui ji skirta. Siužetas gal ir būtų neblogas, tačiau personažai tokie tipiniai ir nuobodūs, kad baisu. Pagrindinė veikėja, Lora, nors ir garsi mokslininkė ir pasiskaičiusi apie Alzheimerio ligą, vistiek labai stebisi, kodėl Sara vieno ar kito dalyko neprisimena. Meilė neįtikinanti ir atrodo tiesiog tam, kad būtų patogiau siužetui.
Labai nusivyliau knyga.

Labai turininga knyga. Skaičiau knygą ir atsakiau sau į klausimą, kuris iškilo praeitais metais. Skaityti knygas visada verta, nes nežinai kada rasi atsakymus į tau įdomius klausimus. Pernai lankiausi netoli Florencijos...

Labai turininga knyga. Skaičiau knygą ir atsakiau sau į klausimą, kuris iškilo praeitais metais. Skaityti knygas visada verta, nes nežinai kada rasi atsakymus į tau įdomius klausimus. Pernai lankiausi netoli Florencijos esančiuose šeimos Pazzi rūmuose. Ir iš karto pagalvojau apie lietuvišką Pacų giminę. Paklausiau gidės ar šios šeimos turėjo ką nors bendro ir ji sakė ne, bet šioje knygoje gražiai išdėliota kaip šios giminės susijusios ir giminiuojasi, jie netgi vykdavo vieni pas kitus ir bendraudavo. Taip pat įdomiai išdėstyta ir kitų giminių, šeimų istorijos. Radvilų, Goštautų, Kęsgailų, Glinskių, Tyzenhauzų...Knyga, kuri turėtų būti kiekvieno lietuvio bibliotekoje.

Šią knygą skaičiau dar mokykloje. Tačiau vėl paėmus ją į rankas, tai buvo lyg nauja istorija. Ilgai ruošiausi aprašyti šį romaną, bet mintys nesidėliojo nors tu ką. Labai sudėtinga rasti tinkamus žodžius, kuriais...

Šią knygą skaičiau dar mokykloje. Tačiau vėl paėmus ją į rankas, tai buvo lyg nauja istorija. Ilgai ruošiausi aprašyti šį romaną, bet mintys nesidėliojo nors tu ką. Labai sudėtinga rasti tinkamus žodžius, kuriais galėčiau pilnavertiškai išreikšti savo nuomonę.

Tai puikus grožinės literatūros kūrinys su psichologiniais elementais suaugusiems, gebantiems skaityti tarp eilučių. Tiems, kurie pamiršo kas yra gyvenimo džiaugsmas, yra nusivylę ir užsidarę savyje. Nežinau kiek kartų slapta braukiau ašarą skaitydama. Vaikai, ko gero per tyros širdies, kad gebėtų perprasti pagrindinę kūrinio mintį.

Poliana - vienuolikmetė mergaitė, kuriai netekus abiejų tėvų, tenka apsigyventi pas mamos seserį, tetą Polę. Teta Polė griežta, santūri moteris, kuri visur ir visada “jaučia pareigą”. Švelnumas ir atjauta, kažkur giliai bei saugiai užrakinti atokiausiame širdies kamputyje. Visgi, bėgant laikui, Poliana ištirpdo tetos Polės ledinę šalčio kaukę. Išmoko žaisti “džiaugsmo žaidimą” ne tik ją, bet ir visą kaimelį. Savo optimizmu, pozityvu ir vaikišku naivumu, pakeri žmones įkvėpdama jiems vilties.

Deja, net ir pozityvūs žmonės kartais palūžta. Polianą partrenkia automobilis. Diagnozė liūdinanti - vaikščioti ji nebegalės. Tačiau net ir sunkiausiomis akimirkomis galima pastebeti šviesos spindulėlį. Išdalintas gėris ir šiluma grįžta dvigubai.

Žinau, kad yra išleista ir antroji šio romano dalis “Poliana užauga”, tačiau ko gero į Lietuvių kalbą nėra išversta.

Knyga puiki. Rekomenduoju!

Skaudi mūsų tautos istorijos dalis vaikų ir paauglių akimis. Niekuo detų žmonių likimų biblija. Autorė dar kartą priverčia susimąstyti apie beprasmybę, kuri vyko mažiau nei prieš 80 metų mūsų ir kaimyninėse...

Skaudi mūsų tautos istorijos dalis vaikų ir paauglių akimis. Niekuo detų žmonių likimų biblija. Autorė dar kartą priverčia susimąstyti apie beprasmybę, kuri vyko mažiau nei prieš 80 metų mūsų ir kaimyninėse valstybėse. O kaip elgtumėmės mes dabar? Ar išgyventum su 300 g duonos daviniu per dieną? Ar padėtum šalia esančiam? Ar tuštintumeisi vagone, apsuptas keliolikos nepažįstamųjų? Ar pasirinktum gyventi?