Knyga išties įdomi, kadangi joje pateikiamos ne tik autoriaus įžvalgos, tyrimas, bet ir šaltiniai, ištraukos iš rašytojų, su jais susijusių asmenų dienoraščių. Kas domisi lietuvių literatūra, istorija, šią knygą...

Knyga išties įdomi, kadangi joje pateikiamos ne tik autoriaus įžvalgos, tyrimas, bet ir šaltiniai, ištraukos iš rašytojų, su jais susijusių asmenų dienoraščių. Kas domisi lietuvių literatūra, istorija, šią knygą tikrai rekomenduoju!

Nuostabu yra tai, kiek dialogų ir objektų yra visiškai savi, suprantami, "lietuviški". Pats siužetas momentais buvo sunkiai suprantamas, reikėjo sekti eigą ir daugelyje vietų interpretuoti savaip, todėl iš dalies skaitymas...

Nuostabu yra tai, kiek dialogų ir objektų yra visiškai savi, suprantami, "lietuviški". Pats siužetas momentais buvo sunkiai suprantamas, reikėjo sekti eigą ir daugelyje vietų interpretuoti savaip, todėl iš dalies skaitymas apsunko.

Antroji serijos "Nenuoramos aristokratės" dalis.
Keista, tačiau ji man pasirodė truputį prastesnė už pirmąją "Vasaros nakties paslaptys". Gal todėl, kad mane erzina tokie kietakakčiai ir užsispyrę žmonės, kurie iš...

Antroji serijos "Nenuoramos aristokratės" dalis.
Keista, tačiau ji man pasirodė truputį prastesnė už pirmąją "Vasaros nakties paslaptys". Gal todėl, kad mane erzina tokie kietakakčiai ir užsispyrę žmonės, kurie iš principo daro priešingai negu kad visi sako ar pataria, nors mintyse ir pritaria daugumai; kaip pasiutę buliai pamatę raudoną skepetą.
Visgi nuotykiai pakankamai linksmi ir nuotaikingi. Jausmai ir emocijos tarp Lilijanos ir Markuso - įkaitinti ir geismingi. Tačiau taip staiga nuo akivaizdžios neapykantos iki akinančios aistros?.. Truputį neįtikėtina.

Nors užtrukau, kol įveikiau (šiek tiek trūko laisvo laiko), bet Wow - užskaitau. Skaitosi labai keistai ir kartais net priverčia sutrikti. Paraleliai, skyriais pakaitom, pasakojamos dvi istorijos apie paiką mergaitę Kristą bei...

Nors užtrukau, kol įveikiau (šiek tiek trūko laisvo laiko), bet Wow - užskaitau. Skaitosi labai keistai ir kartais net priverčia sutrikti. Paraleliai, skyriais pakaitom, pasakojamos dvi istorijos apie paiką mergaitę Kristą bei jos gyvenimą ir merginą Leliją bei Benjaminą; jos abi iš skirtingų metų, skiria net 40metis, todėl vis spėlioji kas jas sieja, kur tas kabliukas. Kažkokie magiški elementai priminė "Pano labirintą" (filmą), Gretės pasakojimai labai panašėjo į kažkada, jei neklystu, per Lnk rodytas pasakaites, savotiškas trumpas pasakaites apie "Alavinį kareivelį" ir kt, kurios atrodė ganėtinai nevaikiškos ir net šiurpokos. Todėl ne kartą Gretės lūpomis ištartos siaubulingas pasakaites, primins tuos filmukus ir norėsis pasakyti, jog vaikams, Kristai, tikrai nedera tokių šiurpybių pasakoti. Lelijos istorija atrodys mistiška su tais drugeliais. Norėtųsi ir daugiau papasakoti, bet tai tiesiog reikia perskaityti ir atrasti tiesą paskutiniuose puslapiuose, kuri privers išsižioti.
Ar suklydau sakydama, jog tai man primena "Jonuko ir Grytutės" perpasakojimą? Nelabai, nors tai būtų labai tooooooolimas perpasakojimas. Ko netruks? Šiurpių pasakų, pasaulio vaiko akimis, tamsos ir netikėtos atomazgos. Suflerių? Užrašyti metai ant knygos galo.

Knyga visai netyčia atsidūrė mano rankose ir įtraukė taip, kad buvo įveikta per dieną. Net nežinau kodėl. Lyg ir nieko ypatingo. Trys vyriškiai nutaria prisiminti jaunystę ir pašėlti Kretoje, paganyti akis į jaunų...

Knyga visai netyčia atsidūrė mano rankose ir įtraukė taip, kad buvo įveikta per dieną. Net nežinau kodėl. Lyg ir nieko ypatingo. Trys vyriškiai nutaria prisiminti jaunystę ir pašėlti Kretoje, paganyti akis į jaunų merginų kūnus, pamiršti rūpesčius. Viena atostogų savaitė pakeičia bent jau dviejų draugų gyvenimą. Vyriškių nuotykiai smagiai susiskaitė. Nesitikėjau, bet smagiai praleidau laiką skaitydama. O ir prisiminiau Kretą, nors herojai ir mažai užsiminė apie mano pernai aplankytas vietas.

Skaitant šią knygą mane labiausiai pribloškė tai, kad žmogus, kuriuo Laja aklai pasitikėjo iš tiesų buvo tikras blogio įsikūnijimas. To tikrai nesitikėjau. Maniau, kad tas Kinanas yra geras, o pasirodo, kad jis ne geresnis...

Skaitant šią knygą mane labiausiai pribloškė tai, kad žmogus, kuriuo Laja aklai pasitikėjo iš tiesų buvo tikras blogio įsikūnijimas. To tikrai nesitikėjau. Maniau, kad tas Kinanas yra geras, o pasirodo, kad jis ne geresnis už komendantę, jei dar ne blogesnis.
Tikiuosi, kad ir trečiojoje dalyje autorė nenustos stebinti manęs ir kitų "Žarijos pelenuose" serijos skaitytojų.

Pradžioje buvo kiek keista skaityti knygą, kurioje visas aprašytas buvo esamuoju laiku, bet vėliau šis jausmas išgaravo.
"Žarija pelenuose" buvo skaityti tikrai nenuobodu, nors knyga tikrai nėra iš plonųjų, kurias galima...

Pradžioje buvo kiek keista skaityti knygą, kurioje visas aprašytas buvo esamuoju laiku, bet vėliau šis jausmas išgaravo.
"Žarija pelenuose" buvo skaityti tikrai nenuobodu, nors knyga tikrai nėra iš plonųjų, kurias galima vienu prisėdimu perskaityti. Patiko tai, kad nepavyko numatyti ateities įvykių. Kai jau atrodė, kad jau aišku, kas tuojau nutiks, viskas ūmai apsiversdavo aukštyn kojomis. Ir tada nutikdavo tai, ko visiškai nesitikėdavai.