„Aklas gluosnis, mieganti moteris“ – Dvidešimt keturių apsakymų rinkinys. Jame galima rasti visko... Nuo nenusisekusių pirmosios meilės svajų iki vardus vagiančios beždžionės. Labai sunku įvertinti apsakymų rinkinius,...

„Aklas gluosnis, mieganti moteris“ – Dvidešimt keturių apsakymų rinkinys. Jame galima rasti visko... Nuo nenusisekusių pirmosios meilės svajų iki vardus vagiančios beždžionės. Labai sunku įvertinti apsakymų rinkinius, nes, kaip visuomet, vieni pataiko tiesiai į vidinį taikinį, kiti vos perskaityti užsimiršta. Tiesa, buvo ir jau skaitytų motyvų, ar tik man vienai pasivaideno „Norvegų giria“ istorija? Kaskart skaitant jo kūrinius lydi nuostaba. Kaip įmanoma taip grakščiai ir įtikinamai sugretinti realybę ir keistą sapną? Arba, kaip įmanoma paprastus, kasdienius dalykus paversti tokiais....tokiais...tokiais Murakamiškais? Tai turbūt ir išliks Murakamiškąja paslaptimi. Kaip ir ne visai paslaptis ta keista Haruki Murakami meilė ausims, jų nuostabiesiems lezgeliams. Niekaip neprisimenu kito autoriaus, kuris turėtų tokį ryškų kūrybinį akcentą.


Apsakymai be proto muzikalūs. Skaitydamas girdi grojant džiazą, nepaisant to, jog net nesi džiazo gerbėjas ar žinovas, tačiau Murakamis meistriškai tai įpina į pasakojimą ir pažadina džiazą skaitytojo širdyje. Autoriaus erudicija ir domėjimasis ne tik stebina, bet ir žadina didžiulį susižavėjimą.

„Italijos lygumose auginami kviečiai.
Jeigu italai sužinotų, kad 1971 metais jie eksportavo „vienatvę“, tikriausiai išsižiotų iš nuostabos.“

ir ši citata apie spagečius! Taip taip, apie vienišo vyro valgomus spagečius. Niekad apie makaronus neteko skaityti nieko gražesnio ir dabar visada raitydama šakute spagečius, galvosiu apie šią citatą.

Galėčiau papasakoti apie istorijas kažką konkretaus, tačiau nenoriu. Manau, kad jas tiesiog reikia perskaityti ir pajausti. Tikiu, kad kiekvienas skaitytojas šioje knygoje ras bent vieną istoriją, kuri prabudins kažką ne tik mintyse, bet ir širdyje.

Daugeliui ši knyga tikriausiai jau yra bent girdėta, o gal ir skaityta. Pasirodžius filmui atsirado dar didesnis noras persksityti šią knygą, o ir tiek gerų atsiliepimų teko girdėti..

Veiksmas vyksta 1941 metais. Kuomet vieną...

Daugeliui ši knyga tikriausiai jau yra bent girdėta, o gal ir skaityta. Pasirodžius filmui atsirado dar didesnis noras persksityti šią knygą, o ir tiek gerų atsiliepimų teko girdėti..

Veiksmas vyksta 1941 metais. Kuomet vieną naktį penkiolikmetė Lina su broliu Jonu bei motina yra išvaromi iš namų, sovietų policijos. Tėvas yra atskiriamas nuo šeimos, o motina bei vaikai išvežami į Sibirą. Badas, utėlės, įvairios užkrečiamos ligos - tai tik visko pradžių pradžia.
Lina užsispyrusi bei maištingos sielos mergina kuri nepasidavė nepaisant nieko. Tik ar užteks tiek užsispyrimo, jog išliktum gyvas? "Pačią gūdžiausią žiemą staiga supratau, kad manyje slypi nesunaikinama vasara."

Galbūt per daug gerų atsiliepimų girdėjau ir mano lūkesčiai buvo tikrai dideli. Tačiau likau šiek tiek nusivylusi. Tai - istorija apie tremtį, nors remtasi tikrais faktais, tačiau ji yra išgalvota.. Pati istorija pasirodė gana paviršutiniška ir labiau skirta galbūt paaugliams. Buvo vietų, kurias buvo graudoka skaityti, bet tik tiek.. Istorija nepalietė manęs taip, kaip tikėjausi. Nesigailiu, jog perskaičiau šią knygą, bet tikrai nebuvo nei pati geriausia, nei stipriausia perskaityta knyga.

Na, ir kur pradėti...
Šiaip tai 2.5 žvaigždutės duočiau, jei leistų. Pirma: manau, šitos knygos vertinimas priklauso nuo emocinės būklės :) Pavyzdžiui, jei esi šviežiai įsimylėjęs, ji pasirodys kur kas artimesnė :)...

Na, ir kur pradėti...
Šiaip tai 2.5 žvaigždutės duočiau, jei leistų. Pirma: manau, šitos knygos vertinimas priklauso nuo emocinės būklės :) Pavyzdžiui, jei esi šviežiai įsimylėjęs, ji pasirodys kur kas artimesnė :) Antra: visada įtariai žiūriu į tokias trumpas baltas eiles (ar kaip čia pavadinti) - viena vertus, tai gali būti genialiai išgryninta esmė, antra vertus, parašai beleką miglotai ir apsimeti, kad čia menas, o, jei kiti nesupranta, tai tiesiog kvailiukai :) (aš taip daryčiau, jei turėčiau poetinių ambicijų, matyt :D).Trečia, man tai pačios knygos apipavidalinimas net gal labiau patiko - žodžiu, šįkart veikiau žaviuosi forma, o ne turiniu :))

"Begalybės fragmentai" visiškai ne mano tipo knyga, tad - jei ji ir būtų gera (nors abejoju) - galimai tiesiog nesugebėčiau jos tinksmai įvertinti :)

Nors šią knygą skaičiau seniai, vis dar prisimenu jos sukeltus jausmus. Ir jie tikrai nėra patys geriausi, nes ir pati istorija ir pagrindinis jos veikėjas privertė pajusti baimę.
Jeigu jums patinka siaubo žanro knygos, manau...

Nors šią knygą skaičiau seniai, vis dar prisimenu jos sukeltus jausmus. Ir jie tikrai nėra patys geriausi, nes ir pati istorija ir pagrindinis jos veikėjas privertė pajusti baimę.
Jeigu jums patinka siaubo žanro knygos, manau patiks ir "Nuostabios meilės istorija."

Iš pradžių buvo kiek nuobodoka skaityti, bet vėliau knyga įtraukė. Pateiktas laisvo žmogaus gyvenimas, kurio likimas neglostė švelniomis rankomis. Labai atviras pasakojimas, kupinas psichologijos ir kitokios gyvenimo...

Iš pradžių buvo kiek nuobodoka skaityti, bet vėliau knyga įtraukė. Pateiktas laisvo žmogaus gyvenimas, kurio likimas neglostė švelniomis rankomis. Labai atviras pasakojimas, kupinas psichologijos ir kitokios gyvenimo filosofijos. Užduoda klausimą ar tu pats gyveni atvirą gyvenimą, ar tu tiesiog pataikauji kitiems ir gyveni kitų gyvenimą. Manau, jog ši tema yra labai aktuali šiandien, kai visuomenė nori tik vidutinybių, o individualistus stūmia į užribį. Šiandien yra iššūkis būti kitokiam nei visi. Ir Beata tai įrodo savo gyvenimu ir pasakojimu. Būkime atviri Pasauliui.