Net nežinau ar verta 2*, visgi įvertinus autoriaus pastangas, tuos 600 knygos puslapių, kuriuose kartais būdavo ir įdomesnių vietų... Labiausiai nuvylė pagrindinis veikėjas. Jau nekalbu apie jo žmoną. Tikiu, kad tokių...

Net nežinau ar verta 2*, visgi įvertinus autoriaus pastangas, tuos 600 knygos puslapių, kuriuose kartais būdavo ir įdomesnių vietų... Labiausiai nuvylė pagrindinis veikėjas. Jau nekalbu apie jo žmoną. Tikiu, kad tokių santykių ir realiam gyvenime pasitaiko, visgi knygoje norėjosi ne tokio apgailėtino vaizdo. Ir pabaiga nei šiokia, nei tokia. Lyg ir laimingai baigėsi, bet supranti, kad ne taip turėjo būti. Žodžiu, tikrai tikėjausi daugiau. Bet čia skonio reikalas.

Nežinau, kodėl, tačiau ši knyga atsidūrė mano nuosavų knygų lentynoje. Ilgą laiką galvojau, kad vertėtų ją kam nors atiduoti, padovanoti, nes vargu ar ją kada nors skaitysiu. Tačiau kažkokiu būdu prisiverčiau ją...

Nežinau, kodėl, tačiau ši knyga atsidūrė mano nuosavų knygų lentynoje. Ilgą laiką galvojau, kad vertėtų ją kam nors atiduoti, padovanoti, nes vargu ar ją kada nors skaitysiu. Tačiau kažkokiu būdu prisiverčiau ją paimti į rankas. Nors galbūt žodis "prisiverčiau" nėra tinkamas. Tai nebuvo kažkokia kančia. Tiesiog. Pradėjus skaityti, pagalvojau, kad o varge, ir vėl kokią nesąmonę pasiėmiau, knygos aš tikrai nebaigsiu. Vis dėlto aš ją baigiau. Knyga iš ties yra žavinti. Tas paprastumas, vaikiškumas, kurią perteikia Filipas, pagrindinis knygos veikėjas, vienuolikmetis berniukas, negali palikti abejingų. Knygoje netrūksta įdomių filosofinių pamąstymų, gyvenimiškų įžvalgų. Tai taip pat žavi ir neleidžia knygos užversti visam laikui jos neperskaičius. Paskutinius 30 - 40 knygos puslapių jaučiau tokią įtampą, kad oho. Jausmas buvo toks tarsi žiūrėčiau kokį gerą karinį filmą, kur įtampos niekuomet netrūksta. Juos skaičiau visur: troleibuse, eidama gatve, auditorijoje. Prieš skaitant ar net pradėjus ją skaityti, kitiems nebūčiau jos rekomendavus, bet perskaičiusi keliems draugams tikrai parekomenduosiu, kadangi ji nusipelno būti skaitoma. O skaitovo amžius tėra niekam neaktualus skaičius.

Lyginant autorės knygas šv. Osvaldo berniukų mokyklos tema, pirmoji labiau patiko, nors iš šioje knygoje skaitytojas ilgokai vedžiojamas už nosies. Šįkart man nepatiko ir "gerasis" veikėjas, apskritai tamsoka knyga, bet...

Lyginant autorės knygas šv. Osvaldo berniukų mokyklos tema, pirmoji labiau patiko, nors iš šioje knygoje skaitytojas ilgokai vedžiojamas už nosies. Šįkart man nepatiko ir "gerasis" veikėjas, apskritai tamsoka knyga, bet skaityti galima.

Labai patiko! Knyga tokia moteriška, tiek daug gražių minčių. Dauguma mūsų gyvename rutinoje, stengiamės būt geros darbuotojos, žmonos, dukros.. ir galiausiai pačios save pamirštam. Knyga skatina sustoti, pažvelgti į save...

Labai patiko! Knyga tokia moteriška, tiek daug gražių minčių. Dauguma mūsų gyvename rutinoje, stengiamės būt geros darbuotojos, žmonos, dukros.. ir galiausiai pačios save pamirštam. Knyga skatina sustoti, pažvelgti į save ir pamilti, tai kas esame.

Vertėjo perskaityti. Galvoje mintys pačios lygino tekstą, anų dienų nutikimus su šiais laikais. "Pasakojimas apie revoliuciją, pasukusią šunkeliais - ir apie tai, kaip puikiai buvo pateisinamas kiekvienas būsimas jos pradinės...

Vertėjo perskaityti. Galvoje mintys pačios lygino tekstą, anų dienų nutikimus su šiais laikais. "Pasakojimas apie revoliuciją, pasukusią šunkeliais - ir apie tai, kaip puikiai buvo pateisinamas kiekvienas būsimas jos pradinės doktrinos iškraipymo žingsnis" - Orvelas (1945)