Kaip užknisa, kai anglišką apgalvotą recenziją "nuknisa" užstrigęs kompiuteris (RRRRR.....)

Bus lietuviškai ir trumpai.

Gerai. Pradžiai - autorė yra puiki pasakotoja ir net apie tokią sudėtingą temą, įterpdama daug...

Kaip užknisa, kai anglišką apgalvotą recenziją "nuknisa" užstrigęs kompiuteris (RRRRR.....)

Bus lietuviškai ir trumpai.

Gerai. Pradžiai - autorė yra puiki pasakotoja ir net apie tokią sudėtingą temą, įterpdama daug sudėtingos istorinės medžiagos iš archyvų, pasakojimų ar ner jidiš kalbos (nors šitai man nepatiko), tekstą sugeba išlaikyti įdomų, lengvai skaitomą.

Dėl pačios istorijos - nežinau, čia rašo, kad Lietuvoje yra kažkokių antisemitinių nuotaikų. Na, aš - ir tikiu, visi mano pažįstami - net nepagalvotume tiesiog iš idėjos nemėgti ko nors, nes jis ar ji žydas. Aš tikiu, kad apraiškų pasitaiko, bet ar tai nebus kokie nors buki keistuoliai, kartas nuo karto iškišantys galvas, vien tik dėl to, kad jie šiaip visų iš idėjos nemėgsta, o čia tiesiog per daug hiperbolizuota... Šitoje vietoje aš likau pasimetusi - aš tikiu, kad čia ne susireikšminimas, na, bet nežinau, kiek tai realiai atspindi situaciją Lietuvoje dėl antisemitizmo. (Tikriausiai, jei būčiau tokią nuomonę išsakiusi autorei, ji imtų piktintis "Kaip tu nežinai?", "Kaip tu gali nesuprasti?" :) ) Juolab, tas pats Leonidas Donskis, kurį ji cituoja, buvo vienas populiariausių ir įtakingiausių šalies intelektualų (nors irgi kėlė žydų-lietuvių problemas) ir, kai jis mirė, pamatėme masinį gedulą)

Gerai, pasiduodu, nesidomėjau giliai šia tema, tai tik išsakau abejonę ir suku toliau.

Iš pradžių noriu užtikrinti, kad tikrai gerbiu autorės pastangas žiūrėti metodiškai, bandymą nepasiduoti emocijoms (nors žydų tema Lietuvoje jai asmeniškai svarbi), bandymus į viską žiūrėti atviru protu ir neteisti (daugmaž). Vis tik ši knyga - ne akademinis darbas, o asmeninė kelionė siekiant suprasti, taigi, kartais jau man tekdavo "stengtis būti atvira širdimi ir neteisti". Vis tik nesmagu, kai kaltina didžiąją dalį lietuvių, nes jie stebėjo, o ne padėjo, ir kaipgi jie taip galėjo. Aš tikrai nesiimu istorinių vertinimų, nesakau, kad ji nebuvo teisi piktindamasi ir pan., bet mane nervino situacijos supraprastinimas ir pamokslavimas apie moralę be galo sudėtingomis ir pavojingomis aplinkybėmis, kai pati gyveno saugioje, patogioje šalyje (juolab, kad apie JAV moralę irgi galima daug ką pasakyti XX amžiuje...). Esmė ta, kad, manau, viskas priklauso nuo perspektyvos. Jei jau teisiam vienus, gal netaikom dvigubų standartų ir pažiūrim, kas pačios autorės "kieme" darosi.

Vis tik, kaip minėjau, tai buvo asmeninė Cassedy kelionė, bandymas geriau suvokti savo kilmę, tapatybę (ji ne pati ne kartą tai pripažino), taigi, priekaištauti jai dėl gal kiek per emocingų reakcijų ar galbūt klišinių veritinimų tragedijos akivaizduoje - tam tikrose knygos vietose, - būtų irgi neteisinga. Aišku, man pačiai irgi reikėjo stebėti savo reakcijas ir nepasiduoti įprastam savigynos mechanizmui, kad, ėmus kaltinti, viskas atmetama, nors galbūt turinys yra teisingas :) Tam tikra prasme autorė mane irgi pakvietė į kelionę ir metė iššūkį pasitikrinti savo tolerancijos ir empatijos ribas.

Vis tik, kaip rašė pabaigoje, ji priėjo prie tų pačių išvadų, kurios sukosi ir mano galvoje - ne teisti, o bandyti suprasti. Niekas nežinome, kaip būtume patys elgęsi pavojaus akivaizdoje.

Melavau - visai čia ne trumpai išėjo :) Šiaip paskaitykite. Dažnai nervinanti, bet vertinga knyga.

Tai taškas smurtui, pykčiui, kumčiams šeimoje. Tobulai parašyta knyga ir paliesta skaudi tema, kuri pateikiama labai įtikinamai. Gal todėl, kad paremta tikra rašytojos tėvų istorija. Kol skaičiau knygą, vis vyliausi, kad ji...

Tai taškas smurtui, pykčiui, kumčiams šeimoje. Tobulai parašyta knyga ir paliesta skaudi tema, kuri pateikiama labai įtikinamai. Gal todėl, kad paremta tikra rašytojos tėvų istorija. Kol skaičiau knygą, vis vyliausi, kad ji baigsis kitaip- nebus skyrybų, nes aš kaip ir Lilė įsimylėjau Railį, tačiau...Gaila, bet taip geriausia. Ir aišku, pirma meilė nerūdyja. Lilė lieka su Etlasu. Knyga skaitosi lengvai, net yra scenų, kurios tiktų ,,pilkiems atspalviams"...

Knygos esmė ne sukurta istorija ir jos vystymasis, bet personažų savianalizė, apmąstymai, dialogai, kur užuodama šimtai klausimų, bet atsakymų nėra bei vieno. Istorija įdomi, pabaiga kiek netikėta, bet knygos skaitymas...

Knygos esmė ne sukurta istorija ir jos vystymasis, bet personažų savianalizė, apmąstymai, dialogai, kur užuodama šimtai klausimų, bet atsakymų nėra bei vieno. Istorija įdomi, pabaiga kiek netikėta, bet knygos skaitymas apsunko dėl didelio kiekio apmąstymų, kuriuos autorė bruka skaitytojui.

Tai knyga kurią skaityčiau ir skaityčiau. Nekalbant apie tai, kad ji priskiriama labiau prie romantinių romanų, bet joje pilna ir veiksmo kuris puikiai tinka detektyvams, ir humoro kuris viską pagyvina ir leidžia juoktis balsu :)...

Tai knyga kurią skaityčiau ir skaityčiau. Nekalbant apie tai, kad ji priskiriama labiau prie romantinių romanų, bet joje pilna ir veiksmo kuris puikiai tinka detektyvams, ir humoro kuris viską pagyvina ir leidžia juoktis balsu :) :) :) :) :) Žinoma aš šią knyga rekomenduočiau visoms kai trūksta dramos, intrigos, aistros, nepamirškite, kad ši knyga suteiks draugystės ir humoro jausmus kurių kartais taip trūksta :)

Jau vien tik pažvelgus į šios knygos viršelį atrodo, jog laukia lengvas bei neįpareigojantis pasakojimas, tačiau jis klaidinantis. Ši istorija kupina meilės, nusivylimų, prisiminimų bei sukels daugybę minčių..

"Gyvenimas...

Jau vien tik pažvelgus į šios knygos viršelį atrodo, jog laukia lengvas bei neįpareigojantis pasakojimas, tačiau jis klaidinantis. Ši istorija kupina meilės, nusivylimų, prisiminimų bei sukels daugybę minčių..

"Gyvenimas - tai virtinė susitikimų. Kiekvienas iš jų unikalus kaip atskiras perlas vėrinyje. Mes susitinkame ir įsimylime, išsiskiriame ir susitaikome, dalijamės džiaugsmu ir skausmu, o kartais mūsų širdys dūžta į šipulius."
Štai šis sakinys puikiai apibūdina bei atskleidžia apie ką gi bus šis pasakojimas ❤️
Šis pasakojimas apie senutę Dorę, kuri rankose turi savo užrašų knygelę. Ją jai padovanojp tėvas dešimtojo gimtadienio proga. Šioje ypatingoje knygelėje Dorė žymisi žmonių, kuriuos sutiko per savo gyvenimą vardus. Atrodytų nieko ypatingo, ar ne? Tačiau prie kiekvieno iš jų yra užrašas MIRĘS. Taip vieną dieną moteriai kyla mintis užrašyti savo gyvenimo istorija, jog ši nenugrimztų užmarštin.

Tai buvo knyga, kuri man sukėlė daug jausmų. Privertė susimąstyti kaip viskas laikina ir koks gi gyvenimas yra trapus..
Jog niekada nežinai, kuri diena tau bus paskutinė.
Reikia savo gyvenimą gyventi taip, jog pasiimti viską iš jo, kas yra geriausia, bei daryti savo mėgstamus dalykus. O visų svarbiausia nepamiršti svajoti. Juk kartais svajonės pildosi.. ✨

O tu, varge... Ir kaip sudėlioti visus tuos prieštaringus dalykus, kuriuos atnešė ši knyga?...

Faktas - nors nacionalinio didvyrio ir aš labai norėjau būti jos sužavėta, bet ne šedevras. Gerai, kad susilaikiau ir...

O tu, varge... Ir kaip sudėlioti visus tuos prieštaringus dalykus, kuriuos atnešė ši knyga?...

Faktas - nors nacionalinio didvyrio ir aš labai norėjau būti jos sužavėta, bet ne šedevras. Gerai, kad susilaikiau ir nenusipirkau antrosios dalies.

Aš visada džiaugiuosi, kai žmonės nebijo naujų iššūkių ir ryžtasi nuveikti kažką netikėto - kad ir kartais ne visai gerai (vis tik čia kaip ir my life story), tai dėl to dedu Mažyliui didelį "like". Ir milžinišką minusą redaktorei - na, juk galėjo pasakyti, kad kai kurios vietos totalios nesąmonės, kurių palikimą knygoje pateisinti negalima. Gerokai praskabius pirmus šimtą puslapių galėjo išeiti kur kas geresnė knyga (kokio velnio istorijai reikalingas tas romanas su Romualda ir nuobodus kelionės po Italiją aprašas? Kankyyyynė).

Trečia, kadangi knygoje aiškiai daug biografinių Mažylio gyvenimo faktų... nežinau, kodėl jis daug kur pasirinko rašyti tai, ką pasirinko...

Galiausiai - po trečdalio knygos pasidaro kur kas geriau. Siurrealistiška, keista, bet jau ne blevyzgos, o kinda cool. Man netgi kažkuo priminė sumaišytus Murakami ir kokio Palachuk ar Voneguto braižus.

Žodž. Sukramčiau per porą dienų, bet kitas L.Mažylio tekstas, kurį skaitysiu bus istorinis.