“Aš noriu tau palinkėti saulės, kad nušviestų tavo dienas, ir lietaus, kad galėtum įvertinti saulę, pakankamai džiaugsmo, kad sustiprintų tavo dvasią, ir skausmo, kad suprastum mažus gyvenimo džiaugsmus, ir pakankamai...

“Aš noriu tau palinkėti saulės, kad nušviestų tavo dienas, ir lietaus, kad galėtum įvertinti saulę, pakankamai džiaugsmo, kad sustiprintų tavo dvasią, ir skausmo, kad suprastum mažus gyvenimo džiaugsmus, ir pakankamai naujų susitikimų, kad prireikus turėtum jėgų išsiskirti.”

Skaičiau apie ją gerų atsiliepimų. O suradusi kaip mat čiupau.

Pasakojimas dienoraštyje, laiškuose ir kituose slaptuose dokumentuose, man visada kelia didžiulę intrigą. Visad tikiuosi kažko nepaprasto. Tačiau kaip taisyklė - mano lūkesčiai lieka neišpildyti. Ar išpildė juos ši knyga?

Romanas prasideda standartiškai - sunkiai besiverčianti šeima, du vaikai, tėvo dovanota užrašų knygelė dešimtojo gimtadienio proga ir... Netikėta jo mirtis. Dėl didelio nepritekliaus Dorė, mamos sprendimu, išbraukiama iš mokyklos ir įdarbinama tarnaite vienos damos namuose. Čia, pasakojimas įsibėgėja ir virsta beprotišku greičiu dundančiu traukiniu, pavojingais posūkiais, bėgiais į nežinomybę. Savo nepaprasto gyvenimo vingius Dorė nusprendžia paversti į pasakojimą ir užrašus palikti vieninteliam likusiam artimam žmogui - sesers anūkei.

Viskas aprašyta itin detaliai, lyg pats dalyvautum veiksme. Juntamas autorės kruopštumas smulkmenoms. Ir sudėta širdis rašant šį kūrinį. Taip, įspūdingas romanas, ekspresyvus ir tuo pačiu dvelkiantis ramuma. Taip, šios knygos dėka kitomis akimis pažvelgiau į artimuosius ir pamačiau žydresnį dangų. Na, dar paskutinius 30 psl. verkiau ir net pritrūkau servetėlių 😀 Bet ne daugiau. Vietomis pasijutau pasakoje, ne romane. Kai kurie epizodai perspausti, kai kurie - pritempti.

Na, bet visgi man pritrūko kažko kas sukurtų išliekamąją vertę, ko gero tai ne mano knyga.

Jau vien tik pažvelgus į šios knygos viršelį atrodo, jog laukia lengvas bei neįpareigojantis pasakojimas, tačiau jis klaidinantis. Ši istorija kupina meilės, nusivylimų, prisiminimų bei sukels daugybę minčių..

"Gyvenimas...

Jau vien tik pažvelgus į šios knygos viršelį atrodo, jog laukia lengvas bei neįpareigojantis pasakojimas, tačiau jis klaidinantis. Ši istorija kupina meilės, nusivylimų, prisiminimų bei sukels daugybę minčių..

"Gyvenimas - tai virtinė susitikimų. Kiekvienas iš jų unikalus kaip atskiras perlas vėrinyje. Mes susitinkame ir įsimylime, išsiskiriame ir susitaikome, dalijamės džiaugsmu ir skausmu, o kartais mūsų širdys dūžta į šipulius."
Štai šis sakinys puikiai apibūdina bei atskleidžia apie ką gi bus šis pasakojimas ❤️
Šis pasakojimas apie senutę Dorę, kuri rankose turi savo užrašų knygelę. Ją jai padovanojp tėvas dešimtojo gimtadienio proga. Šioje ypatingoje knygelėje Dorė žymisi žmonių, kuriuos sutiko per savo gyvenimą vardus. Atrodytų nieko ypatingo, ar ne? Tačiau prie kiekvieno iš jų yra užrašas MIRĘS. Taip vieną dieną moteriai kyla mintis užrašyti savo gyvenimo istorija, jog ši nenugrimztų užmarštin.

Tai buvo knyga, kuri man sukėlė daug jausmų. Privertė susimąstyti kaip viskas laikina ir koks gi gyvenimas yra trapus..
Jog niekada nežinai, kuri diena tau bus paskutinė.
Reikia savo gyvenimą gyventi taip, jog pasiimti viską iš jo, kas yra geriausia, bei daryti savo mėgstamus dalykus. O visų svarbiausia nepamiršti svajoti. Juk kartais svajonės pildosi.. ✨