Works written by Noam Chomsky is my guilty pleasure. His attitude, ideas and visions are refreshing and challenge my thinking. I like his deep-researched conclusions and courageous statements. I don't know if he is right but I am sure...

Works written by Noam Chomsky is my guilty pleasure. His attitude, ideas and visions are refreshing and challenge my thinking. I like his deep-researched conclusions and courageous statements. I don't know if he is right but I am sure that our political and economic systems are unjust and leave too many people behind.

Religijos įdomus dalykas - apie jas diskusija dažnai yra tuščiavidurė, nes negalima nei įrodyti, nei paneigti. Bet, matyt, ne tiesoje esmė - čia Dalai Lama ne tik parodo, kad visos pagrindinės religijos atsimuša į tą patį...

Religijos įdomus dalykas - apie jas diskusija dažnai yra tuščiavidurė, nes negalima nei įrodyti, nei paneigti. Bet, matyt, ne tiesoje esmė - čia Dalai Lama ne tik parodo, kad visos pagrindinės religijos atsimuša į tą patį moralinį pagrindą ir kviečia per dialogą spręsti tarpreligines įtampas, bet ir kviečia tikinčiuosius vienytis ir siekti bendrų tikslų, pavyzdžiui, spręsti ekologinė krizę, kovoti su skurdu, ekstremizmu ir pan.
Šiaip rašyti galima daug, bet, kadangi skaičiau lėktuvuose ir oro uostuose, jaučiuosi per daug nusikalusi rimtesnėms teologinėms diskusijoms :))) LBNKT

Daugelis iš Jūsų galbūt jau esate šią knygą pastebėję knygyno lentynose, ar tiesiog prekybos vietose. Aš su šia autore susipažinau prieš kokius du metus, tad pamačiusi naujausią knygą ir ją panorau perskaityti...

Daugelis iš Jūsų galbūt jau esate šią knygą pastebėję knygyno lentynose, ar tiesiog prekybos vietose. Aš su šia autore susipažinau prieš kokius du metus, tad pamačiusi naujausią knygą ir ją panorau perskaityti 🤩📖

Istorija prasideda apie dvi seseris, tačiau be galo skirtingas. Džozi - nutrūktgalvė bei spontaniška, o Mereditė - visiška jos priešingybė santūri bei viską apgalvojanti. Abi iš šalies žiūrint, gyvena laimingą gyvenimą, tačiau seserų santykius temdo praeities šešėlis.
Prieš penkiolika metų įvykusi skaudi nelaimė, po kurios visi šeimos nariai sunkiai atsigavo, žinoma palietė bei Džozi su Mere. Ilgainiui paiškėja, jog buvo nuslėpta daug dalykų apie tą lemtingąją gruodžio 22-osios naktį.. Ar pavyks seserims atrasti savyje jėgų pamiršti tarpusavio nesutarimus? Ir toliau gyventi savo gyvenimus.

Tiesą pasakius jau buvau pasiilgusi tokios šrimyninės dramos su savo paslaptimis. Man knyga skaitėsi labai lengvai. Tikriausiai šiuo momentu man tokios istorijos ir reikėjo. Istorija pasirodė labai jautri bei tikroviška. Privertė susimąstyti kaip saugodami paslaptis ir norėdami apsaugoti savo mylimus žmones galime tik dar labiau juos nuo savęs atitolinti..
Rekomenduoju tiems, kam norisi moteriškos, bet įtraukiančios istorijos.

Knyga mamoms apie vaikus, jų norą juos apsaugoti, padėti jiems, išleisti į pasaulį....ir kaip mamai išgyventi, kai savo vaiko netenka...Labai įtraukianti knyga, aiškus rašymo stilius- skaitai ir gyveni...Skaitant vis kildavo...

Knyga mamoms apie vaikus, jų norą juos apsaugoti, padėti jiems, išleisti į pasaulį....ir kaip mamai išgyventi, kai savo vaiko netenka...Labai įtraukianti knyga, aiškus rašymo stilius- skaitai ir gyveni...Skaitant vis kildavo mintis, o kaip aš pasielgčiau ? Patiko, kad autorė rašo kelių veikėjų linksniu: tai Džiudės, tai Leksės: gaila ir vienos, ir kitos, o kurią palaikyti? Gerai, kad knyga baigiasi kiek galima laimingiau...Norėčiau, kad kas nors sukurtų filmą....Rašytojos stilius su daug įvykių tiktų filmui.Būtinai skaitysiu dar šios rašytojos knygų. Tai buvo pirma.

Pirma knyga, kurią "skaičiau" klausydama. Visų pirma, keista klausyti knygos, visgi klausydama ne taip įsijaučiu į charakterius, į veiksmą, ne taip viskas dėliojasi ir kuriasi galvoje, fantazijose (nes tuo metu atlikinėjau ir...

Pirma knyga, kurią "skaičiau" klausydama. Visų pirma, keista klausyti knygos, visgi klausydama ne taip įsijaučiu į charakterius, į veiksmą, ne taip viskas dėliojasi ir kuriasi galvoje, fantazijose (nes tuo metu atlikinėjau ir kitų darbų, pvz., vairavau). Mano atžvilgiu, - tai lengvas romantinis trileris, kuriame nėra svarbiausia išsiaiškinti, kas žudikas (jis atskleidžiamas gana greitai). Visgi autorė geba istorijoje paslėpti įdomių faktų, išdėlioti juos palaipsniui ir suintriguoja vis skaitytojams pateikdama kažką naujo, netikėto, pasukdama istoriją įdomesne vaga.

Knyga, kurią skaičiau metus laiko. Vis padėdavau, vėl pasiimdavau, įsitraukdavau. Tuomet tapdavo sudėtinga dėl vartojamų pavardžių, kito ir kitos kalbos intarpų, tuomet vėl padėdavau knygą į šalį ir griebdavausi naujos....

Knyga, kurią skaičiau metus laiko. Vis padėdavau, vėl pasiimdavau, įsitraukdavau. Tuomet tapdavo sudėtinga dėl vartojamų pavardžių, kito ir kitos kalbos intarpų, tuomet vėl padėdavau knygą į šalį ir griebdavausi naujos. Tačiau visgi baigiau ją skaityti, pabaiga buvo gana lengva ir linksma. Šiaip visa knyga gana linksma, apie kareivį Šveiką, kuris laikomas didžiausiu karo idiotu, tačiau jo paprastumas, pasakymų neinterpretavimas, o supratimas taip, kaip pasakyta, žavi. Tai charakteris, kuris ir žavi ir tuo pačiu erzina, su nuolatinėmis savo istorijomis apie viską ir visus. Visgi klasika.

Pirmoje ir antroje knygoje Lilos ir Elenos draugystė mane žavėjo ir traukė, tačiau joms neišaugant iš paaugliškų manipuliacijų, pavydo, nuolatinės konkurencijos ta draugystė tapo iškreipta. Jų santykiai neatitinka mano...

Pirmoje ir antroje knygoje Lilos ir Elenos draugystė mane žavėjo ir traukė, tačiau joms neišaugant iš paaugliškų manipuliacijų, pavydo, nuolatinės konkurencijos ta draugystė tapo iškreipta. Jų santykiai neatitinka mano "draugystės" suvokimo, tai labiau santykis, iš kurio tiesiog kiekvienas pasiima ko reikia. Kita vertus, iš dalies suprantama atsižvelgiant į sąlygas, kuriomis buvo augama, laikmetį, į žmones, kurie supo. Ši knyga man be galo liūdna, paliekanti daug klaustukų.