Paauglių romanas apie dvynius. Tikėjausi, kad bus įdomesnis. Abu dvyniai - brolis ir sesuo - menininkai, todėl labiau romaną supras tie, kurie patys piešia ir domisi menu. Man vietomis buvo nesuprantamos mintys ir per daug...

Paauglių romanas apie dvynius. Tikėjausi, kad bus įdomesnis. Abu dvyniai - brolis ir sesuo - menininkai, todėl labiau romaną supras tie, kurie patys piešia ir domisi menu. Man vietomis buvo nesuprantamos mintys ir per daug nereikalingos informacijos. Bet perskaičiau iki galo, nes meilės linijos patiko. Svarbiausia, pabaiga gera, viskas išsisprendžia.

Sužavėjo knygos viršelis ir anotacija. Taip pat intrigavo aliuzija į I. Allende kūrybą.
Deja deja. Iki Allende kūrybos - dar labai toli. Tekstui itin trūksta užburiančių aprašymų, smulkmenų detalėms ir to tingaus...

Sužavėjo knygos viršelis ir anotacija. Taip pat intrigavo aliuzija į I. Allende kūrybą.
Deja deja. Iki Allende kūrybos - dar labai toli. Tekstui itin trūksta užburiančių aprašymų, smulkmenų detalėms ir to tingaus istorijos pasakojimo - lyg mėgautumeisi siesta - tokio būdingo Isabel Allende kūrybai. Čia viskas daugiau dvelkė paprastu atpasakojimu ir monotonija.
Knyga skaitosi greitai, tačiau istorija neužkabina ir "nevirpina" širdies. Neįsijauti į pasakojimą ir viskas dvelkia niūruma ir vienišumu. Užvertus paskutinį knygos puslapį apima liūdesys, kad per keturių kartų gyvenimus nelabai yra laimingų.

Numanau, jog daugelis iš Jūsų jau esate skaitę šią knygą, ar bent jau matę kino filmą. Aš iki dabar nebuvau nei skaičiusi knygos, nei mačiusi filmo. Filmo tiesiog sąmoningai vengiau, kol neperskaičiau knygos 😊

Tomas...

Numanau, jog daugelis iš Jūsų jau esate skaitę šią knygą, ar bent jau matę kino filmą. Aš iki dabar nebuvau nei skaičiusi knygos, nei mačiusi filmo. Filmo tiesiog sąmoningai vengiau, kol neperskaičiau knygos 😊

Tomas Šerbernas - be galo pavyzdingas, kruopštus bei kantrus žmogus. Su šiomis savybėmis jis visai nesunkiai gauna švyturio prižiūrėtojo darbą, ir su savo žmona Izabele apsigyvena Jano Uolos saloje.
Jų gyvenimas saloje pastovus ir ramus, tačiau jų laimę temdo vienas dalykas.. Jiems niekaip nepavyksta susilaukti kūdikio.
Ir tuomet, kai Izabelė jau buvo bepradedanti prarasti viltį.. Ji išgirsta kūdikio verksmą.
Paaiškėja, jog vandenynas atplukdė valtį, kurioje buvo jau negyvas vyriškis ir vos kelių mėnesių kūdikis..
Izabelei Tomui tenka priimti nelengvą sprendimą : ar klausyti proto bei įstatymų ir pranešti apie atplaukusią valtį, ar pasilikti mergytę sau ir auginti kaip savą..
Jie apsisprendžia.. Bet net nenumano kaip tai pakeis daugelio žmonių gyvenimus.

Visų pirmą tariu bravo rašytojai. Ji labai vaizdingai ir įtaigiai aprašė nutikusią istoriją, atrodė, jog pats dalyvautum joje. Puslapiai vertėsi labai greitai bei lengvai. Buvo įdomu skaityti.
Pasakojimas pasirodė be galo jautrus ir autorės pasirinkta tema skaudi.. Tačiau nepaisant to tai knyga, kuri privers susimąstyti apie tai, kokia trapi linija yra tarp gėrio ir blogio.. Ir ar esame ją pasiryžę peržengti dėl savo mylimų žmonių?

Herman Hesse "Stepių vilkas" parašyta 1927 m. Pačiam rašytojui tada buvo 50 metų.

Atsimenu mokykloje ši knyga buvo įtraukta į rekomenduojamų skaityti knygų sąrašą. Vis nesuprantu, kas tuos sąrašus sudaro. Mano nuomonė...

Herman Hesse "Stepių vilkas" parašyta 1927 m. Pačiam rašytojui tada buvo 50 metų.

Atsimenu mokykloje ši knyga buvo įtraukta į rekomenduojamų skaityti knygų sąrašą. Vis nesuprantu, kas tuos sąrašus sudaro. Mano nuomonė tokia: jeigu būdama mokykloje, būčiau paėmus skaityti šią knygą, knyga liktų nesuprasta ir pykčiau ant rašytojo už tokias mintis. Kai dar esi mokykloje , tiek daug svajonių, planų, tiesiog jūra iki kelių tada būna. nuversiu kalnus, padarysiu didelius žygius... Tik vėliau supranti, kad yra visagalė SISTEMA, kuri yra patogi tam, kas valdo... Tai va... tada sielai vietos kaip ir nebelieka nuo kasdienio skubėjimo.

"Lygiai taip dienų dienom, valandų valandom gyvena ir elgiasi didžiuma žmonių, priversti, nors iš tikrųjų viso šito nenori, jie eina į svečius, kalbasi ir sėdi tarnybines ir darbo valandas, visada per prievartą, mechaniškai, nenoromis; visą šitą taip pat gerai galėtų atlikti mašinos arba niekas; ir visa šita nesibaigianti mechanika trukdo jiems, kaip ir man, kritiškai vertinti savo gyvenimą, pažinti ir pajusti jo kvailumą, jo beviltišką liūdesį ir nuobodulį..." (Haris)

"...o paskui pamažu pastebėjai, kad pasaulis nereikalauja iš tavęs jokių žygdarbių ir aukų... kad gyvenimas - ne herojinė poema... o miesčioniškas svečių kambarys, kur visiškai tenkinamasi valgiu ir gėrimu, kava ir kojinės mezgimu... O kas nori kitko ir turi savyje ką kita... tas kvailys! Taigi... Tu per daug alkanas ir reiklus šitam paprastam, patogiam šiandieniniam pasauliui, kuris tenkinasi mažais dalykais, jis tave išspjauna, turi turi vienu matmeniu daugiau, negu jam reikia. Kas šiandien nori gyventi ir džiaugtis savo gyvenimu, tas neturi būti toks žmogus kaip tu ir aš." (Hermina).