Gražiai ir subtiliai papasakota gyvenimiška istorija. Gal kiek liudnoka ir kartu skaudi istorija, bet rašytoja sugebėjo patraukti dėmesį. Nutuokiau, kad dvi pasakojamos skirtingos istorijos susipins į vieną, bet vistiek buvo...

Gražiai ir subtiliai papasakota gyvenimiška istorija. Gal kiek liudnoka ir kartu skaudi istorija, bet rašytoja sugebėjo patraukti dėmesį. Nutuokiau, kad dvi pasakojamos skirtingos istorijos susipins į vieną, bet vistiek buvo idomu sužinoti kokiu budu tai įvyks.
Priverčianti susimastyti koks trapus yra žmogus, kai tave į kampą užspendžia liga, o tu neturi pasirinkimo tik su ja gyventi, kai šalia esantys žmonės bando tau ištiesti pagalbos ranką ir viskas ką tu matai tai tik svetimas rankas, nes nebesugebi atpažinti artimų žmonių. Apie žmogaus stiprybę ir atsidavimą ir žinoma apie meilę, kuri nedingsta netekus mylimosios net po keturesdešimties metų.

Neįprastas ir netradicinis kūrinys. Nuoširdžiai nelabai viliojo Rusijos pavaizduota aplinka ir pastovus alchoholio gėrimas tarsi tai yra normalu kaip gerti arbatą kiekvieną rytą. Bet lengvai įtraukiantys žodžiai ir lengvas...

Neįprastas ir netradicinis kūrinys. Nuoširdžiai nelabai viliojo Rusijos pavaizduota aplinka ir pastovus alchoholio gėrimas tarsi tai yra normalu kaip gerti arbatą kiekvieną rytą. Bet lengvai įtraukiantys žodžiai ir lengvas rašymo stilius privertė pasidomėti, o kas toliau vis dėl to? O toliau pasirodo tokia istorija, kad nė už ką nebūčiau atspėjusi.
Pagrindinis veikėjas stebuklingai ištrinamas iš pasaulio, jo nebeatsimena nei draugai, nei kolegos, nei tėvai. Jis palieka be namu, be nieko. Ir staiga suskambėjes telefonas pakeičia jo visą gyvenimą. Jis tampa muitininku tarp pasaulių. Naujas būstas gali keistis pagal jo įgeidžius, kūnas įgauna jėgos, o pastate esančios peinkios durys tau leidžia keliauti kur tik nori. Viskas ką jam reikia daryti tai tik įleisti žmones pro vienas duris ir išleisti pro kitas. Deja tobulas gyvenimas turi savų trukumų, o nenumaldomas smalsumas pagrindinį veikėją priverčia ieškoti atsakymų į klausimus !!

Salomėja Nėris - mano mokyklos laikų poetė, ir šios moters statulą matydavau kiekvieną dieną mokyklos fojė, o portretą - renginių salėje. Tuo laiku gyventi ir kurti - tiesiog nedėkingas likimas. O knyga - patiko mažiau...

Salomėja Nėris - mano mokyklos laikų poetė, ir šios moters statulą matydavau kiekvieną dieną mokyklos fojė, o portretą - renginių salėje. Tuo laiku gyventi ir kurti - tiesiog nedėkingas likimas. O knyga - patiko mažiau nei apie Mačernį, tokia visa įtempta, jaučiau nepasitenkinimą kaip viskas vyko - nepatiko - žmonės, poelgiai, situacijos. Neigiu.

Paauglių romanas apie dvynius. Tikėjausi, kad bus įdomesnis. Abu dvyniai - brolis ir sesuo - menininkai, todėl labiau romaną supras tie, kurie patys piešia ir domisi menu. Man vietomis buvo nesuprantamos mintys ir per daug...

Paauglių romanas apie dvynius. Tikėjausi, kad bus įdomesnis. Abu dvyniai - brolis ir sesuo - menininkai, todėl labiau romaną supras tie, kurie patys piešia ir domisi menu. Man vietomis buvo nesuprantamos mintys ir per daug nereikalingos informacijos. Bet perskaičiau iki galo, nes meilės linijos patiko. Svarbiausia, pabaiga gera, viskas išsisprendžia.

Sužavėjo knygos viršelis ir anotacija. Taip pat intrigavo aliuzija į I. Allende kūrybą.
Deja deja. Iki Allende kūrybos - dar labai toli. Tekstui itin trūksta užburiančių aprašymų, smulkmenų detalėms ir to tingaus...

Sužavėjo knygos viršelis ir anotacija. Taip pat intrigavo aliuzija į I. Allende kūrybą.
Deja deja. Iki Allende kūrybos - dar labai toli. Tekstui itin trūksta užburiančių aprašymų, smulkmenų detalėms ir to tingaus istorijos pasakojimo - lyg mėgautumeisi siesta - tokio būdingo Isabel Allende kūrybai. Čia viskas daugiau dvelkė paprastu atpasakojimu ir monotonija.
Knyga skaitosi greitai, tačiau istorija neužkabina ir "nevirpina" širdies. Neįsijauti į pasakojimą ir viskas dvelkia niūruma ir vienišumu. Užvertus paskutinį knygos puslapį apima liūdesys, kad per keturių kartų gyvenimus nelabai yra laimingų.