Šią knygą gavau dovanų gimtadienio progą. Po kurio laiko nusprendžiau ją perskaityti ir nesigailėjau to padarius. Nustebino įdomi meilės istorija, kuri vyksta karo laikais. Jaunų žmonių gyvenimai susipina ir karo metais...

Šią knygą gavau dovanų gimtadienio progą. Po kurio laiko nusprendžiau ją perskaityti ir nesigailėjau to padarius. Nustebino įdomi meilės istorija, kuri vyksta karo laikais. Jaunų žmonių gyvenimai susipina ir karo metais likimai nubloškia visus negailestingai. Viena moteris ir trijų asmenų pasakojimai apie ją. Viena moteris pakeitė visiems laikams trijų žmonių likimus. Tai knyga apie negailestingą gyvenimą karo metu, meilę, neapykantą ir melą.

Ketvirtoji serijos "HETAVĖJAI Laimės paieškos" dalis.
Labai smagi ir nuotaikinga knyga. Lengvai skaitosi ir įtraukia. Juokingi, kartais pilni sarkazmo ar smagaus erzinimo, dialogai.
Buvo smagu stebėti, kaip Leo įvairiausiais...

Ketvirtoji serijos "HETAVĖJAI Laimės paieškos" dalis.
Labai smagi ir nuotaikinga knyga. Lengvai skaitosi ir įtraukia. Juokingi, kartais pilni sarkazmo ar smagaus erzinimo, dialogai.
Buvo smagu stebėti, kaip Leo įvairiausiais būdais siekia palenkti į savo pusę Kateriną ir ją sužavėti, nors iš ankstesnių dalių piršosi mintis, kad šeiminis gyvenimas jam tikrai nerūpi.
O jau scenos su tuo šešku! Kažkas neįtikėtino!

Nesu Vokietijos mylėtoja ir ši knyga neprivertė jos įsimylėti. Taip, Bavarija - labai gražus kraštas. Bet knyga silpna. Praktiškai visoje knygoje tas pats per tą patį: "ėjome ten ir ten", "lipome į tokį ir tokį kalną",...

Nesu Vokietijos mylėtoja ir ši knyga neprivertė jos įsimylėti. Taip, Bavarija - labai gražus kraštas. Bet knyga silpna. Praktiškai visoje knygoje tas pats per tą patį: "ėjome ten ir ten", "lipome į tokį ir tokį kalną", "sėdėjome tokioje ir tokioje užeigoje", "matėme tą ir aną", "pasistatėme automobilį mokamoje/nemokamoje aikštelėje". Autorės visiškai neperduoda meilės šaliai ir emocijos, kaip tą puikiai daro Dalia Smagurauskaitė ir Aurelijus Zykas. Ši knyga pasirodė labiau kaip įspūdžių ataskaita.

Labai greit persiskaitė ir įtraukė. Įdomi, tiesa, iš pradžių atrodanti įprasta mylimą žmogų praradusios moters gyvenimo istorija, kai nesinori bet reikia gyventi. Vėliau siužetas tampa sudėtingesnis, bet skaitytojui tik...

Labai greit persiskaitė ir įtraukė. Įdomi, tiesa, iš pradžių atrodanti įprasta mylimą žmogų praradusios moters gyvenimo istorija, kai nesinori bet reikia gyventi. Vėliau siužetas tampa sudėtingesnis, bet skaitytojui tik įdomiau :) Vis gi, pabaigos aš norėjau kitokios, nuvylė tai, kad pasirodo galima pamiršti tą ką taip karštai myli :(

Andraius Tapino "Prezidentas" yra įžvalgi ir lengvai skaitoma knyga, tiesa, "trumpo galiojimo". Aš linksminausi ją skaitydama ir greitai supratau, kad ji labiau patinka tiems, kurie bent vidutiniškai gaudosi politikoje ir iš...

Andraius Tapino "Prezidentas" yra įžvalgi ir lengvai skaitoma knyga, tiesa, "trumpo galiojimo". Aš linksminausi ją skaitydama ir greitai supratau, kad ji labiau patinka tiems, kurie bent vidutiniškai gaudosi politikoje ir iš arčiau stebi politikus, tad skaitydami gauna papildomą pridėtinę vertę. Kiti, mačiau, per daug nesužavėti. Tikriausiai skirtumas didžiausias tas, ar skaitai tai kaip literatūrinį kūrinį, ar skaitai su ta pridėtine verte, geriau suvokdamas kontekstą ir tam tikrus juokelius :) Viešųjų ryšių manipuliacijos, dūriai į nugarą, partinės intrigos, verslo interesai, medžioklinis lobizmas, kompromatas ir pan. - viso to čia bus su kaupu.

Man asmeniškai ypač patiko, kur buvo įterpiamos Rusijos manipuliacinės taktikos ir pan. Dalį žinojau anksčiau, bet kai ką naujo perskaičiau. Taip pat pakankamai smagu prikabinti veidus prie personažų - tai gana nesunku, nors esą viskas, kas sutampa tėra atsitiktinumas :P :) Kai kurie gerai "sumorfinti", pavyzdžiui, yra toks Sutkus - čia jis toks korumpuotas leidėjas, kur žiniasklaidą supranta, kaip savo asmeninę kerštavimo ar palaikymo priemonę. Arba tų, kurie jam sumoka :) Šiaip Sutkus yra toks verslo konfederacijos vadovas (personažo išvaizdos aprašymas puikiai atitinka realybę ir turi panašų "vibe'ą" :D). Iiiir mes turime tokį įdomesnį laikraštį kaip "Respublika"... :) nesu nei vieno gerbėja, tad man aiškiai knygoje patiko šito chimeriško personažo nusiuntimas į smirdintį performansą :D

Žodžiu, labai smagu matyti kasdienio gyvenimo aktualijas šioje išgalvotoje (nors liežuvis ne itin apsiverčia taip sakyti) istorijoje.

Šitą knygą prieš rinkimus siūlyčiau paskaityti visiems. Į daug dalykų, kas vyksta galėsite pažvelgti kitu žvilgsniu. Tikriausiai didelės dalies "trolinimo" ir pati nepagavau, tikriausiai reikės paskaityti ir po ketverių metų prieš kitus rinkimus :)

Šiaip gal duočiau ir penkias žvaigždutes, bet, kadangi A. Tapino "Vilko valanda" ir "Maro diena" vis tik patiko labiau, tad nusprendžiau laikytis nuoseklumo :P

Tikrai nesuprantu dėl kokių priežasčių ši knyga sulaukė nemažai liaupsių.

Pagrindinė kūrinio veikėja Žiuljeta gyvena savo ramų, monotonišką gyvenimą, kuris kasdien teka įprasta nuobodžia vaga. Ir štai, vieną rytą,...

Tikrai nesuprantu dėl kokių priežasčių ši knyga sulaukė nemažai liaupsių.

Pagrindinė kūrinio veikėja Žiuljeta gyvena savo ramų, monotonišką gyvenimą, kuris kasdien teka įprasta nuobodžia vaga. Ir štai, vieną rytą, pakeliui į darbą, pati nesuvokdama kodėl, ji spontaniškai iššoka iš traukinio. Kamuojama nerimastingų minčių, skubėdama, ji blaškosi Paryžiaus gatvelėse ir netikėtai stabteli prie didžiulio sandėlio vartų, tarp kurių įkišta... knyga! Lyg užhipnotizuota atsiduria pastato viduje, kuriame šeimininkauja ponas Suleimanas su dukra Zaida. Paslaptingo nepažįstamojo kabinetas pilnas knygų. Žiuljeta sulaukia pasiūlymo tapti platintoja. Periodiškai aplankyti Suleimaną ir pasiėmus po krūvelę knygų, jas nemokamai išdalinti žmonėms, atsižvelgiant į tai, ko šiuo metu jiems reikia. Tikintis, kad knygos mintis pakeis skaitančiųjų požiūrį ir paskatins pokyčiams. Ir staiga, viskas pasisuka keista linkme.

Pati knygos idėja ganėtinai įdomi. Primena Nina George – Levandų Kambarys. Kuriame pagrindinis herojus yra knygų pardavėjas, dirbantis laive, o knygas kiekvienam pirkėjui parenka atsižvelgdamas į tai, kokie vidiniai išgyvenimai šiam neduoda ramybės. Ne veltui savo darbo vietą vadino „plaukiojančia literatūrine vaistine“.

Paprastai romanuose logikos neieškau, tačiau šis išties privertė suabejoti, neįtikino savo turiniu. Pats kūrinys sakyčiau labai neišbaigtas. Rašytas lyg paskubomis, su didelėmis spragomis. Daugelį dalykų sunku suprasti, nes viskas vyksta tiesiogine to žodžio prasme – prabėgomis. Aprašyta trumpais, kapotais epizodais. Tikslus, kuriuos atlieka veikėjai, turėjau suformuoti pati, remiantis siužeto nuotrupomis, nes pasakojimas pats iš savęs nepateikė atsakymų kas ir kodėl vyksta. Ne ne. Nepatiko.