Trečia After serijos dalis, pirmoji knyga. Kad prisiminčiau, kas dėjosi melodramoje, teko pasiimti antrą dalį. Kai prisiminiau, viskas jau buvo aišku, ir skaičiau šią. Tikrai patiko, nors pirmą kartą per visas tris knygas...

Trečia After serijos dalis, pirmoji knyga. Kad prisiminčiau, kas dėjosi melodramoje, teko pasiimti antrą dalį. Kai prisiminiau, viskas jau buvo aišku, ir skaičiau šią. Tikrai patiko, nors pirmą kartą per visas tris knygas taip pykau ir nervinausi dėl veikėjų poelgių. Atrodė, kad va jau susitaiko, bet vėl vienas kitą skaudina. Buvo vietų, kai net išsigąsdavau, kad nutiks kažkas labai blogo, bet gerai, kad baigdavosi ne taip blogai. Buvo tikrai labai įdomu, nors ir nervindavo, bet viską bandžiau teisinti tuo, kad veikėjų charakteriai kuriami tokie pat nepastovūs kaip ir ankstesnėse dalyse. Na, baigėsi ne taip intriguojančiai, bet labai įdomu, kaip viskas tęsis, todėl vėliau skaitysiu ir sekančias dalis.

Nenuspėjamas, intriguojantis ir itraukiantis. Butent toks yra šis detektyvas. Knyga parašyta taip, kad kuo daugiau perskaitai, tuo daugiau klausimu atsiranda, o ką jau ir bekalbėti apie spėliojima, beskaitydamas pats save...

Nenuspėjamas, intriguojantis ir itraukiantis. Butent toks yra šis detektyvas. Knyga parašyta taip, kad kuo daugiau perskaitai, tuo daugiau klausimu atsiranda, o ką jau ir bekalbėti apie spėliojima, beskaitydamas pats save prigauni, kad analizuoji ir mastai kaip vis dėl to čia viskas turėtų būtį.
Daktaras užpuolamas ir jo žmona nužudoma, kai jau atrodo jog pagaliau susitaikė su netektim, prabėgus aštuoniems metams atrandami du kūnai, kurie itariami užpuolimu įvykusiu tą dieną. Byla pradedama iš naujo, tik šį kartą federalai nusiteike apkaltinti patį daktarą Beką. Klausimas ar jam pavyks išsisukti ir kas ištikrūjų įvyko prieš tuos aštuonerius metus. Skaitytojo dėmesys yra prikaustomas iki pat paskutinio puslapio.

Prieš gerą mėnesį perskaičiau Vagner "Vongo ežeras". Tad nieko nelaukdama čiupau jo tęsinį. Buvo labai smalsu sužinoti, kaip viskas klostysis toliau 😎

Vienuolikos žmonių grupelė, stengdamiesi pabėgti nuo šalį...

Prieš gerą mėnesį perskaičiau Vagner "Vongo ežeras". Tad nieko nelaukdama čiupau jo tęsinį. Buvo labai smalsu sužinoti, kaip viskas klostysis toliau 😎

Vienuolikos žmonių grupelė, stengdamiesi pabėgti nuo šalį apėmusios epidemijos, atsiduria taigoje, kur tikisi ramiai pralaukti šį laikotarpį. Tačiau paaiškėja, jog ne viskas yra taip paprasta ir jiems dar ne kartą teks grumtis dėl išgyvenimo.
Daug netikėtumų, bei nenuspėjamų siužeto vingių laukia šioje istorijoje.
Ar žmogus žmogui - gelbėtojas? O gal žvėris? Kaimynystėje gyvenantys žmonės.. Draugai ar priešai?

Kaip ir "Vongo ežerą" buvo labai įdomu skaityti. Autorė puikiai sukūrė įspūdį, jog mes patys dalyvautume šioje istorijoje. Labai tikroviškai ir tiksliai pateiktos net ir smulkiausios detalės.
Teko girdėti, jog kitiems skaitytojams ši istorija patiko labiau nei "Vongo ežeraa". Man tiesą pasakius, pirmoji knyga pasirodė geresnė ir labiau gniaužė kvapą, bet tikrai verta perskaityti ir šią. Abi jos labai įtraukiančios ir vertos skaitytojų dėmesio.

Trečioji serijos "HETAVĖJAI Laimės paieškos" dalis.
Kol kas pati geriausia knyga iš visos serijos. Nors pabaiga aiški nuo pat pradžių, bet koks skaitymo malonumas! Humoro kupini dialogai, pozityvi nuotaika ir stiprūs veikėtų...

Trečioji serijos "HETAVĖJAI Laimės paieškos" dalis.
Kol kas pati geriausia knyga iš visos serijos. Nors pabaiga aiški nuo pat pradžių, bet koks skaitymo malonumas! Humoro kupini dialogai, pozityvi nuotaika ir stiprūs veikėtų charakteriai. Nesitikėjau, kad Popės personažas man taip patiks. Graži meilės istorija apie du stiprius žmones.
Įtariu, kad pati smagiausia knyga bus apie jauniausią seserį Beatričę. Tas jos šeškas beproto nuostabus! Knyga netgi užminė intrigą sekančiai daliai.

🐭Kaip bebūtų keista, knygų mugėje lankiausi tik du kartus ir abu kartus iš jos parsinešiau po knygą apie islamą. Neplanuotai, netikėtai, nežinia kodėl. Prieš skrisdama į vieną musulmonišką šalį kaip tik ir...

🐭Kaip bebūtų keista, knygų mugėje lankiausi tik du kartus ir abu kartus iš jos parsinešiau po knygą apie islamą. Neplanuotai, netikėtai, nežinia kodėl. Prieš skrisdama į vieną musulmonišką šalį kaip tik ir pagalvojau, kad bus visai įdomu paskaitinėti apie šią nelabai pažįstamą religiją. Negalvojau, kad bus taip įdomu! Su religinės tematikos knygomis yra gan sudėtinga, nes jei jas rašo atitinkamos religijos atstovas (kunigas, imamas, rabinas ir pan.) jos dažnai būna labai šališkos, o jei rašo mokslininkas- sunkiai suprantamos. Ir nors šią knygą rašė religijotyrininkas, ji parašyta suprantamai, aiškiai ir įdomiai. Knygoje nagrinėjamas islamo atsiradimas, evoliucija ir revoliucija. Labiausiai patikusios mintys:
* Visų trijų monoteistinių religijų knygos (judaizmo Tora, krikščionybės Evangelijos ir islamo Koranas) yra vientisas šaltinis, jos turėtų būti skaitomos viena po kitos. Koranas tarsi užbaigia visą ciklą. Visi trys šventraščiai apreikšti skirtingu metu ir skirtingom tautoms, bet būtent taip, kaip tuo metu buvo toms tautoms reikalinga;
* Kadangi pas pranašą Mahomedą lankydavosi daug žmonių, neretai prie jo namų statydavosi savo palapines, tai norėdamos apsisaugoti nuo svetimų akių, pranašo žmonos pradėjo galvą dengtis skaromis. Kitos moterys norėjo būti panašios į pranašo žmonas, tad pradėjo jas kopijuoti. Korane hidžabas nėra įtvirtintas;
* Musulmonams labai svarbus yra bendrystės jausmas (dėl to jie nepripažįsta vienuolystės). Būtent ir maldos laikas nustatytas neatsitiktinai, o tam, kad bet kuriam pasaulio krašte besimeldžiantis musulmonas žinotų ir jaustų, kad šiuo metu pasaulyje jis meldžiasi ne vienas, jis meldžiasi su musulmonų bendruomene.
Tad taip ir užbaigiu atostogas ir šią knygos apžvalgą, besiklausydama lauke skambančios arabiškos maldos🙏.

"Tačiau, iš esmės, žmonės taip niekada ir neįsisąmonina, kad jų poelgiai gali skaudinti kitus. Kai tampi protingesnis, nenustoji traukinėti musėms sparnelių - tiesiog sugalvoji tam geresnį pasiteisinimą. Daugelis iš mūsų...

"Tačiau, iš esmės, žmonės taip niekada ir neįsisąmonina, kad jų poelgiai gali skaudinti kitus. Kai tampi protingesnis, nenustoji traukinėti musėms sparnelių - tiesiog sugalvoji tam geresnį pasiteisinimą. Daugelis iš mūsų sako, kad jiems gaila Kerės Vait - daugiausia mergaitės, ar ne juokinga? - bet galvą dedu, kad niekas nesupranta, ką reiškia būti Kerės Vait kailyje kiekvieną dieną, kiekvieną sekundę."

"Kerė" - knyga visiems, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, tautybės ar laikmečio. Ji išlieka tokia pat aktuali dabar, kaip kad tuomet, kai buvo pirmą kartą išleista. Nes žmonijos prigimtis, karta iš kartos, deja, nesikeičia.
Kingo talentas išgryninti žmonijos ir visuomenės tamsiąsias puses ir pateikti skaitytojui išties yra išskirtinis. Nesvarbu, kiek fantastinių mistinių elementų bus įtraukta į Kingo pasakojimą, jis vistiek nepraras savo tikrumo/realumo pojūčio, kurį suteikia daugelio jo knygų skaitymas. Kerės istorija taip pat savotiškai tikra. Ne biografine prasme, bet tuo, kad tai visuomenės atstumto žmogaus/atpirkimo ožio istorija, stipresnysis-engia-silpnesnijį-vien todėl-kad-gali istorija. Iš vienos pusės, visi gerai ją žinome, bet iš kitos, ar tikrai, ar iki galo suvokiame ir suprantame?
Nuo pat pirmos dienos Kerė neturėjo nieko. Net pamišusi religinė fanatikė motina jos nemylėjo. Nepaisant to, kad buvo patyčių objektas nuo pat pirmos dienos mokykloje, Kerė labai norėjo ir stengėsi pritapti. Bet nei bendraamžiai, ne mokytojai nenorėjo vargintis suteikti jai galimybės, kurios Kerė taip troško. Rašytojas nuo pat pradžių neslepia katastrofiškos istorijos pabaigos. Visi dideli ir maži žiaurūs pokštai bei žodžiai lašas po lašo pildė Kerės statinę, o pabaigoje tetrūko vieno. Galbūt Kingui svarbiausia ne tai, kad katastrofa įvyko, bet panagrinėti, kodėl. Visas aplinkybes, visus žmones, kaip nors prisidėjusius prie šios istorijos. Knyga puikiai parodo, kas būtų, jei nuolatos skriaudžiamieji įgytų galią atkeršyti. Ir ne toks jau didelis skirtumas, ar tas būdas - telekinezės galia, kaip kad Kerės, ar koks eilinis kalašnikovas.
Mano leidime dar buvo apysaka "Jeruzalės gyvenvietė", kuri taip pat turi religinės tematikos, bet yra visai kitokio tipo siaubo istorija. Taipogi įdomi, prikaustanti dėmesį.
Visumoje, labai geras Stepheno Kingo kūrinys, labai tinka pirmai pažinčiai su rašytojo kūryba - ne toks ilgas, kaip "Tas", ne toks traumuojantis, kaip "Gyvulėlių kapinės".

Gražiai ir subtiliai papasakota gyvenimiška istorija. Gal kiek liudnoka ir kartu skaudi istorija, bet rašytoja sugebėjo patraukti dėmesį. Nutuokiau, kad dvi pasakojamos skirtingos istorijos susipins į vieną, bet vistiek buvo...

Gražiai ir subtiliai papasakota gyvenimiška istorija. Gal kiek liudnoka ir kartu skaudi istorija, bet rašytoja sugebėjo patraukti dėmesį. Nutuokiau, kad dvi pasakojamos skirtingos istorijos susipins į vieną, bet vistiek buvo idomu sužinoti kokiu budu tai įvyks.
Priverčianti susimastyti koks trapus yra žmogus, kai tave į kampą užspendžia liga, o tu neturi pasirinkimo tik su ja gyventi, kai šalia esantys žmonės bando tau ištiesti pagalbos ranką ir viskas ką tu matai tai tik svetimas rankas, nes nebesugebi atpažinti artimų žmonių. Apie žmogaus stiprybę ir atsidavimą ir žinoma apie meilę, kuri nedingsta netekus mylimosios net po keturesdešimties metų.