Labai gera knyga, puikus siužetas, personažai, įdomi, įtraukianti iki pat pasakojimo pabaigos tema. Knygoje persipina tiek medicina, tiek detektyvas, tiek meilės istorija, išdavystė, draugystė... Super ! Norisi skaityti ir...

Labai gera knyga, puikus siužetas, personažai, įdomi, įtraukianti iki pat pasakojimo pabaigos tema. Knygoje persipina tiek medicina, tiek detektyvas, tiek meilės istorija, išdavystė, draugystė... Super ! Norisi skaityti ir skaityti, įtraukia :)

🐭 Dar tik planuodamama vaikučio atsiradimą mūsų gyvenime, aš ėmiau domėtis vaikų auginimo literatūra. Skaičiau labai labai daug ir vis dar paskaitau šia tema, nes mano nuomone, ne pagal vadovėlį reikia auginti vaiką,...

🐭 Dar tik planuodamama vaikučio atsiradimą mūsų gyvenime, aš ėmiau domėtis vaikų auginimo literatūra. Skaičiau labai labai daug ir vis dar paskaitau šia tema, nes mano nuomone, ne pagal vadovėlį reikia auginti vaiką, tačiau susipažinti su vaikų raida, psichologiją, elgesio modeliais- būtina. Tiek skaitydama, tiek jau augindama mažylį, supratau, kad labiausiai mūsų šeimai priimtina pozityviosios ir prieraišiosios tėvystės idėja, tad šia kryptimi visą laiką ir judu. Kaip ir minėjau, perskaičiau tikrai nemažai literatūros, gal todėl ši Aušros Kurienės knyga ir joje išdėstomos mintys man nebuvo naujos, tačiau labai patiko pati knygos struktūra- aprašomi daugelis vaiko raidos etapų ir labai konkrečiai išdėstomos pagrindinės mintys, nurodant, kaip tam tikri mūsų veiksmai, atitinkami pasakymai daro įtaką vaiko augimui, ir kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Dažnai girdžiu sakant, kad kai įvyks koks įvykis juk nepulsi ieškoti kur parašyta, ką daryti. Žinoma, kad ne, tai nelogiška, bet kuo daugiau skaitai ir domiesi, tuo aiškiau gali suprasti, kas vyksta ir priimti atitinkamus sprendimus. Dėl to visiems tėvams rekomenduoju kuo daugiau domėtis, skaityti, atrasti priimtiną informaciją. Ši knyga labai tinka ir tiems, kurie jau kažką girdėję ir skaitę apie pozityviąją tėvystę (nes labai aiškiai sudėlioja akcentus), ir tiems, kurie dar tik nori pradėti tuo domėtis, kadangi ši knyga kaip griaučiai, kurie sudėlioja pagrindus ir paskatina domėtis giliau ir daugiau. O mano atsakymas į teorinį knygos klausimą “Kaip užauginti žmogų?”, paprastas, bet kartu labai sudėtingas - auginkime ir auklėkime pirmiausia save, nes vaikai auga pagal mūsų pavyzdį.

Pirmas dalykas, kurį padariau užvertus paskutinį kknygos puslapį, paskambinau sesei ir padėkojau, kad rinkdama man plokšteles, prigriebė ir Vivaldžio "Four Seasons"! Dar niekada gyvenime neklausiau jos būdama tokia laiminga....

Pirmas dalykas, kurį padariau užvertus paskutinį kknygos puslapį, paskambinau sesei ir padėkojau, kad rinkdama man plokšteles, prigriebė ir Vivaldžio "Four Seasons"! Dar niekada gyvenime neklausiau jos būdama tokia laiminga. Apskritai nepamenu, kada paskutinį kartą buvau ją ištrauktus iš voko - gerą pusmetį ant patefono sukosi vien tik "Sad human".
Komentaruose teko užmatyti mintį apie viršelį. Turiu pripažinti, kad, mano atveju, jis taip pat yra "kaltas", kad į rankas paėmiau šią knygą, kuri gulėjo pas mamą bibliotekoje. Pasižiūrėjau - gražus, paskaičiau anotaciją - meilės istorija. Kiek nuliūdai. Galvojau, kad bus nesąmonė, absoliuti banalybė. Bet faktas, kad knygoje rašoma apie plokštelių parduotuvę, neleido man parvažiuoti namo be šios knygos kuprinėje. Beje, ir viršelis. Sakykit, ką norit, bet jis tikrai sukelia gražius jausmus, priverčia išspausti šypseną.
Vėlgi komentaruose pastebėjau, kad yra nepatenkintų pabaigą, kad ji kiek per saldi. Galbūt, nežinau. Gal kiek ir priminė holivudinius filmus, jų pabaigas, bet man tai netrukdė, aš vis dar buvau pagauta ir užburta iš knygos slindančios muzikos. Ta prasme, meilės istorija man visiškai nebuvo įdomi, aš net labai į ją dėmesio nekreipiau. Atrodė, jog jos net nebuvo. Mano nuomone, viskas buvo sudėliota taip, kad skaitytojas per daug jos nepastebėtų: veikėjai, muzika, įvykių eiga - viskas puikiai. Man daugiau svarbiau knygoje buvo plokštelės, sugebėjimas prie jų prieiti, apie jas kalbėti. Tai buvo taip nuostabu, tikra ir malonu skaityti. Manau, kad tai bus visiems, kurie namuose turi bent vieną plokštelę. Būtent plokštelę. Vinilas kažkiek dirbtinai ir netikrai skamba. Ypač po šios knygos.
Tačiau knygoje galima įžvelgti ir vertybinę pusę - ištikymbę sau ir tam, ką darai, kitam žmogui, draugiškumą, sąžiningumą prieš save ir prieš kitus. Žodžiu, ką aš čia kalbu. Jau ir taip gana daug parašiau, atsibos skaityt tiems, kurie skaikys. Jei turit minčių paskaityt šią knygą, nebijokit, paimkit ją. Blogiausiu atveju galėsit jos nebaigti ir viskas. O aš toliau dar kartą versiu knygos puslapius ir ieškosiu joje muzikos!
Taigi, gero skaitymo ir gero klausymo!

Poetinių aforizmų rinkinys.
Skaitai, pamąstai, toliau skaitai ir vėl pamąstai...
-
„Žmonės sako, kas aš - beprotis, nes nenoriu savo dienų parduoti už auksą. O aš sakau, kad bepročiai yra jie, nes jiems atrodo, kad mano...

Poetinių aforizmų rinkinys.
Skaitai, pamąstai, toliau skaitai ir vėl pamąstai...
-
„Žmonės sako, kas aš - beprotis, nes nenoriu savo dienų parduoti už auksą. O aš sakau, kad bepročiai yra jie, nes jiems atrodo, kad mano dienos turi kainą.“

Knyga gera ir įdomi, bent jau tiems kurie mėgsta tokio tipo mokslinę fantastiką. Nors knyga nesiskundžia puslapių kiekiu, bet tik iš pradžių atrodo labai baisiai. Galimą drąsiai imti ir skaityti. Gal kam ir nepatiks, bet čia...

Knyga gera ir įdomi, bent jau tiems kurie mėgsta tokio tipo mokslinę fantastiką. Nors knyga nesiskundžia puslapių kiekiu, bet tik iš pradžių atrodo labai baisiai. Galimą drąsiai imti ir skaityti. Gal kam ir nepatiks, bet čia jau skaitančiojo problema o ne knygos. Kai perskaičiau knyga jau galiu žiūrėti ir serialą ;) :)

Šios autorės vardą bei knygas jau kuris laikas esu pastebėjusi ir atkreipusi dėmesį. Visų pirma, akį patraukia štai tokio grožio kaip šis viršelis 😍 Nors nesirenku knygos tik pagal jį, bet pripažinkite, jog ir Jūs į...

Šios autorės vardą bei knygas jau kuris laikas esu pastebėjusi ir atkreipusi dėmesį. Visų pirma, akį patraukia štai tokio grožio kaip šis viršelis 😍 Nors nesirenku knygos tik pagal jį, bet pripažinkite, jog ir Jūs į tai atkreipiate dėmesį 😉 O ir knygos istorija pasirodė be galo įdomi..

1956 - ieji metai. Elena Krosbi tampa Ambergeito pamišėlių prieglaudos slauge.
Ten ji sutinka Eimę, jauną merginą, kurią į prieglaudą atvežė jos tėvas. Ja susidomi vienas gydytojas, kuris taiko bei nori išbandyti naujus gydymo metodus.
Elena net nenutuokia, jog vienas jos priimtas sprendimas, taip smarkiai pakeis daugelio žmonių gyvenimus..

2006-ieji metai. Jauna istorikė vardu Sara, pradeda domėtis apleista Ambergeito pamišėlių prieglauda. Beklaidžiodama ligoninės koridoriais ji aptinka palėpę, kurioje guli krūva lagaminų.. Jie kažkada priklausė ten atvykusiems pacientams.
Taip tyrinėdama ji aptinka vieną lagaminą, kuris priklausė pacientei, atvykusiai gydytis prieš 50 metų..
Neįtikėtinas radinys lagamine Sarai padeda atskleisti senai pamirštas paslaptis bei pamirštą meilę..

Istorija tiesiog įsuko mane į savo liūną.. Buvo be galo įdomu skaityti. Ir vis norėjosi sužinoti, kaip klostysis toliau veikėjų likimai.
Šią knygą skaitydami išgyvensite daug jausmų : laimę, pyktį, liūdesį, džiaugsmą.. Ir tai tik keletas iš jų.
Man asmeniškai pasirodė įdomu ir tas, jog tokia įstaiga kadaise iš tiesų egzistavo. Knygos gale yra pateiktas interviu su autore ir tai kuo ji rėmėsi ją rašydama.
Tad kam norisi knygos, kurią tiesiog "suvalgysite" - siūlau rinktis šią. Tikrai nenusivilsite.

🐭 Aš manau, kad knygos į žmogaus gyvenimą ateina tada kai yra tam tinkamas laikas. Taip ir su šia Eugenijaus Laurinaičio knyga, tiesiog tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Viskas prasidėjo nuo kelių laidų ir podkastų su šiuo...

🐭 Aš manau, kad knygos į žmogaus gyvenimą ateina tada kai yra tam tinkamas laikas. Taip ir su šia Eugenijaus Laurinaičio knyga, tiesiog tinkamu laiku, tinkamoje vietoje. Viskas prasidėjo nuo kelių laidų ir podkastų su šiuo nuostabiu žmogumi. Realiai jau po pirmos perklausytos laidos užsisakiau jo knygą. Ir nė trupučio nenusivyliau, priešingai, vos spėjau žymėtis visus atradimus ir patinkančias mintis. Psichoterapiautas Eugenijus Laurinaitis taip paprastai, bet kartu taip taikliai paaiškina ir aprašo įvairius moters (neretai ir vyrų) gyvenimo aspektus, kad skaitai ir bandai nepražiopsoti nė vienos įstabios minties. Jis keliauja per moters gyvenimą- vaikystę (nemažai dėmesio skirdamas vaikų auklėjimui ir man kaip jaunai mamai tai labai aktualu), paauglystę, brandą ir senatvę. Aptaria įvairias moters gyvenimo sritis: motinystę, karjerą, vyro ir moters santykius, seksą, santykius su anyta ir pačios moters būvimą anyta. Paliečia ir skaudesnes temas, tokias kaip abortas, vienatvė, mirtis. Ir nors knyga yra apie moteris ir galbūt labiau skirta moterims, bet jei vyrai nori bent šiek tiek labiau suprasti priešingą lytį, vertą paskaityti ir jiems.