🐭 Dar tik planuodamama vaikučio atsiradimą mūsų gyvenime, aš ėmiau domėtis vaikų auginimo literatūra. Skaičiau labai labai daug ir vis dar paskaitau šia tema, nes mano nuomone, ne pagal vadovėlį reikia auginti vaiką,...

🐭 Dar tik planuodamama vaikučio atsiradimą mūsų gyvenime, aš ėmiau domėtis vaikų auginimo literatūra. Skaičiau labai labai daug ir vis dar paskaitau šia tema, nes mano nuomone, ne pagal vadovėlį reikia auginti vaiką, tačiau susipažinti su vaikų raida, psichologiją, elgesio modeliais- būtina. Tiek skaitydama, tiek jau augindama mažylį, supratau, kad labiausiai mūsų šeimai priimtina pozityviosios ir prieraišiosios tėvystės idėja, tad šia kryptimi visą laiką ir judu. Kaip ir minėjau, perskaičiau tikrai nemažai literatūros, gal todėl ši Aušros Kurienės knyga ir joje išdėstomos mintys man nebuvo naujos, tačiau labai patiko pati knygos struktūra- aprašomi daugelis vaiko raidos etapų ir labai konkrečiai išdėstomos pagrindinės mintys, nurodant, kaip tam tikri mūsų veiksmai, atitinkami pasakymai daro įtaką vaiko augimui, ir kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Dažnai girdžiu sakant, kad kai įvyks koks įvykis juk nepulsi ieškoti kur parašyta, ką daryti. Žinoma, kad ne, tai nelogiška, bet kuo daugiau skaitai ir domiesi, tuo aiškiau gali suprasti, kas vyksta ir priimti atitinkamus sprendimus. Dėl to visiems tėvams rekomenduoju kuo daugiau domėtis, skaityti, atrasti priimtiną informaciją. Ši knyga labai tinka ir tiems, kurie jau kažką girdėję ir skaitę apie pozityviąją tėvystę (nes labai aiškiai sudėlioja akcentus), ir tiems, kurie dar tik nori pradėti tuo domėtis, kadangi ši knyga kaip griaučiai, kurie sudėlioja pagrindus ir paskatina domėtis giliau ir daugiau. O mano atsakymas į teorinį knygos klausimą “Kaip užauginti žmogų?”, paprastas, bet kartu labai sudėtingas - auginkime ir auklėkime pirmiausia save, nes vaikai auga pagal mūsų pavyzdį.