Puiki knyga, petskaičiau vienu įkvėpimu. Nuo pirmų puslapių braukiau ašaras. Knyga apie moterį, kuri pagimdo 16 metų sūnelį ir staiga jis dingsta. 11 metų tikėjo, kad jis gyvas, kentėjo, mylėjo. Apie draugystę,...

Puiki knyga, petskaičiau vienu įkvėpimu. Nuo pirmų puslapių braukiau ašaras. Knyga apie moterį, kuri pagimdo 16 metų sūnelį ir staiga jis dingsta. 11 metų tikėjo, kad jis gyvas, kentėjo, mylėjo. Apie draugystę, ištikimybę, paslapčių saugojimą ir , aišku, melą

Devintoji autorės perskaityta knyga. Kaip ir visos ankstesnės - puiki, įsimintina ir nepakartojama.
Apie pasirinkimus ir atsitiktinumus, kurie keičia gyvenimą ne vienam žmogui. Apie meilę, kuri griauna ir žlugdo arba gelbsti ir...

Devintoji autorės perskaityta knyga. Kaip ir visos ankstesnės - puiki, įsimintina ir nepakartojama.
Apie pasirinkimus ir atsitiktinumus, kurie keičia gyvenimą ne vienam žmogui. Apie meilę, kuri griauna ir žlugdo arba gelbsti ir pakylėja. Apie netektis ir atradimus. Apie sunkų darbą atšiauriomis bei neatlaidžiomis sąlygomis ir nenusakomą gamtos grožį.
Išbaigti personažų charakteriai, kerinti gamta ir meilė.
Labai rekomenduoju.

Istorija yra pasakojama dviem merginos gyvenimo laikotarpiais : tuo metu, kuomet jos gyvenime pasirodė Li ir po to, kuomet jų santykiai nutrūko ir ji bandė išgyventi ją aplankančius košmarus.
Labai mėgstu tokius psichologinius...

Istorija yra pasakojama dviem merginos gyvenimo laikotarpiais : tuo metu, kuomet jos gyvenime pasirodė Li ir po to, kuomet jų santykiai nutrūko ir ji bandė išgyventi ją aplankančius košmarus.
Labai mėgstu tokius psichologinius trilerius. Šiame galbūt nebuvo įtampos kiekviename puslapyje, bet baimė ir nepasitikėjimas niekuo, išskyrus savimi mus lydi kiekvieną kartą verčiant puslapius.
Iš tikrųjų sukrečianti knyga, kurią net vietomis buvo žiauroka skaityti dėl ten aprašomų įvykių.
Ši knyga yra pirmasis Haynes romanas, manau, jog labai vykęs debiutas. Mane prikaustė nuo pat pirmojo puslapio. Jei ir Jūs mėgstate psichologinius trilerius - ši knyga bus Jums kaip tik!

🐭Atsimenu mokykloje mokėmės istorijos, kodėl ir kaip kilo I ir II pasauliniai karai. Sunkiai sekėsi man susigaudyti, bet kažkaip supratau, tačiau vėliau apie karus pradėjau nesuprasti nieko. Nežinau, kas su kuo ir dėl ko...

🐭Atsimenu mokykloje mokėmės istorijos, kodėl ir kaip kilo I ir II pasauliniai karai. Sunkiai sekėsi man susigaudyti, bet kažkaip supratau, tačiau vėliau apie karus pradėjau nesuprasti nieko. Nežinau, kas su kuo ir dėl ko kariauja pasaulyje, kas vyksta Sirijoje, Irake, Afganistane, net ir Ukrainos okupacija man iki galo neaiški, o ką jau kalbėt apie Palestinos ir Izraelio situaciją, tad nusipirkau šią knygą tikėdamasi tiesiog sužinoti daugiau istorijos, daugiau priežasčių ir padarinių. Šiek tiek tos istorijos gavau, bet turiu pripažinti, kad knygoje rašoma ne karo ar okupacijos istorija, o atskiro, paprasto žmogaus istorija. Daug istorijų. Knygoje pasakojama apie kovą su okupantais, apie karą, pasipriešinimą, apie atimtus namus, išvarytus žmones, įkalintus vyrus, moteris, vaikus. Istorijos baisios, tačiau neretai ir šviesios, su viltimi. Ir neretai pagalvodavau, kokiam burbule mes gyvename, nesusimąstydami, kad visai šalia yra tūkstančiai žmonių, kurie priversti kovoti, kariauti ir tikėtis kada nors būti laisvi.

Skaitant knygą išgyvenau dvejopus jausmus: kartais būdavo linksma, kartais galvodavau, kad, o dievai, kas čia per gyvenimas. Kažkur skaičiau komentarus, kad kai kurie žmonės šia knyga šlykštėjosi, labai nepatiko ir pan., aš...

Skaitant knygą išgyvenau dvejopus jausmus: kartais būdavo linksma, kartais galvodavau, kad, o dievai, kas čia per gyvenimas. Kažkur skaičiau komentarus, kad kai kurie žmonės šia knyga šlykštėjosi, labai nepatiko ir pan., aš visgi neradau momentų, kurie būtų man sukėlę šleikštulį. Greičiau gailestį ar visišką bejėgiškumą ir nusivylimą, kad žmonės šitaip gyvena, kad daugiau be galono vyno ar tiesiog vyno daugiau nieko svarbaus gyvenime jiems nėra. Žodžiu, moralinių klausimų knygoje pasakojama istorija iškelia tikrai nemažai. Arba bent skaitytojus verčia juos kelti patiems. Šito dalyko aš nesiimu vertinti ir apie jį nekalbėsiu, čia kiekvienas turės savo nuomone ir bus teisus. Visgi knygoje buvo begalo gražus dalykas - pagarba ir draugystė. Gal tai skamba kiek keistokai, ypač po akcijos su lazdoms ir žarstekliais, tačiau jie vis vieną stengdavosi padėti, paremti vienas kitą, laikėsi kaip vienas kumštis. Kad jie darė tai kaip suprato ir jiems atrodė geriausia - kitas klausimas. Bet mane ta jų draugystė sužavėjo. Ir iki pat paskutinio momento. Net pati susimąsčiau ar aš turiu panašių draugų? Ir apskritai, kur ir kada dingo žmonių draugiškumas?
Man knyga iš tikrųjų patiko, suskaičiau ją greitai, važinėdama ryte į paskaitas, ir kas kartą užversdama knygą bei išlipdama, su savimi kažką iš tos knygos pasiimdavau, kažkas galvoj kitaip susidėliodavo. Gal čia tik sutapimas, bet jį sunku paaiškinti. Dabar metas medžiot kitą knygą :D

Haruki Murakami yra vienas nuostabiausių rašytojų (mano nuomone). Kiekvieną kartą paėmus jo knygą į rankas aš tarsi pabėgu į kitą pasaulį. Ši knyga buvo ne išimtis, protarpiais lyg ir norėjosi ilgesnių apsakymų, bet...

Haruki Murakami yra vienas nuostabiausių rašytojų (mano nuomone). Kiekvieną kartą paėmus jo knygą į rankas aš tarsi pabėgu į kitą pasaulį. Ši knyga buvo ne išimtis, protarpiais lyg ir norėjosi ilgesnių apsakymų, bet kaip visad autorius palieka paslapties.