Imdama Kristin Hannah parašytą knygą į rankas žinau, kad jausmų ir emocijų dozė garantuota.
Tekstas išsamus ir išbaigtas, akys lengvai slysta eilutėmis, o puslapiai verčiasi vienas po kito.

Jautri, graudi ir stipri istorija...

Imdama Kristin Hannah parašytą knygą į rankas žinau, kad jausmų ir emocijų dozė garantuota.
Tekstas išsamus ir išbaigtas, akys lengvai slysta eilutėmis, o puslapiai verčiasi vienas po kito.

Jautri, graudi ir stipri istorija apie šeimą gyvenančią užmiestyje: tėvas Maiklas - advokatas, mama Džolina namų šeimininkė ir kariūnė-sraigtasparnio pilotė, 2 dukros: 12 metų beveik paauglė Betsė ir 4 metų pagrandukė Lulu. Atrodytų, tipinė laiminga amerikiečių šeima. Tačiau tik išorės. Viduje pilna nuoskaudų, nesusikalbėjimų, pamirštama meilė ir jos rodymas.
Netikėtai Džolina išsiunčiama į karą ir viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Maiklas priverstas rūpintis dukromis ir būti daugiau namuose, atlikti buities darbus. Retas vyras būtų tuo patenkintas. O kur dar klibantys santuokos pamatai ir skyrybų slenkstis.
Ir viskas staiga pasikeičia. Džolina grįžta iš karo. Traumuota ir palaužta.
Kaip gyventi toliau su tokiais prisiminimais? Košmarais? Kalte? Kaip atsitiesti po netekčių ir suvaldyti pyktį?..

Vietomis norėjosi tvirtesnės auklėjimo rankos dukroms, ypač paauglei. Būti šitokiai savanaudei ir neatjausti motinos?.. Daug kas tiesiog vyko savaime, be įsikišimo. O daugeliu atveju būtų padėjęs geras pokalbis. Nors tam gal irgi reikia pribręsti?..
Vietomis trūko gilumo: santykių ir karo pasekmių psichologine prasme. Labai paviršutiniškai užgriebta gili tema apie karių psichologinę būklę grįžus namo ir kaip tai veikia artimuosius.

Tačiau visumoje - knyga puiki.

Dvi Kristinos, trys vyrai - Rikas, Bilis ir Viljamas. Ir vienas, atsitiktinai rastas laiškas, sujungęs visų žmonių gyvenimus į vieną istoriją.

Romanas kėlęs pyktį. Na, kaip gi juk galima gyventi su smurtaujančiu alkoholiku...

Dvi Kristinos, trys vyrai - Rikas, Bilis ir Viljamas. Ir vienas, atsitiktinai rastas laiškas, sujungęs visų žmonių gyvenimus į vieną istoriją.

Romanas kėlęs pyktį. Na, kaip gi juk galima gyventi su smurtaujančiu alkoholiku vyru, po kiekvieno išpuolio jam atleisti ir dėl Dievo meilės, vis dar jį mylėti?! Kūrinys sukėlęs intrigą ir prikaustęs dėmesį. Kaip įvykiai klostysis toliau? Kodėl buvo paminėta viena ar kita detalė? Ar vis gi, pasiseks rasti laiško adresatą? O jeigu pasiseks, kaip laiškas pakeis jo gyvenimą? Istorija atskleidusi, jog požiūris “ką žmonės pasakys” yra nedovanotina klaida.

Kristina kelintus metus gyvena su jau pirmąją vestuvių naktį kardinaliai savo elgesį pakeitusiu ir pradėjusiu smurtauti vyru Ričardu. Dėl savo priklausomybės alkoholiui, Rikas neteko darbo, tad jųdviejų šeimą Tinai tenka išlaikyti vienai. Kad kuo mažiau laiko praleistų slegiančioje namų aplinkoje, savaitgaliais moteris be atlygio pluša labdaros parduotuvėlėje. Vieną savaitgalio dieną, tarp atneštų į parduotuvę rūbų, Tina randa neatplėštą voką. Smalsumo vedina, ji perskaito laiško turinį ir jo sujaudinta, nusprendžia surasti adresatą bei įteikti laišką, kuris gavėją turėjo pasiekti prieš daugybę metų. Čia laiko linijos, kaip šiuo metu gan populiaru, išsiskiria į dvi. Vieną, pasakojančią dabarties įvykius. Sudėtingą moters gyvenimą su smurtaujančiu vyru, bandymą ištrūkti iš destruktyvios aplinkos, kurti naują gyvenimą. Ir antrą, kuri pamažu atskleidžia rasto laiško herojų gyvenimus. Sudėtingą meilės istoriją. Skirtumus tarp nevienodo socialinio sluoksnio žmonių. Skaudžias išdidumo pasėkmes. Ir sužlugdytus gyvenimus.

Pabaiga buvo išties netikėta, nors iš tam tikrų detalių jau nujaučiau, kad Kristės ir Bilio istorija smarkiai įtakos Tinos ir Viljamo santykius. Kur čia pasislėpę giminystės ryšiai, kaip Tina išsilaisvino iš Riko gniaužtų ir kokia buvo to kaina, kviečiu paskaityti ir atrasti patiems!

Knyga susiskaitė labai lengvai. Kaip sakau apie panašius kūrinius „plaukiantis savaime“. Patiko autorės rašymo stilius, tad vos įpusėjusi šią ir atsitiktinai pastebėjusi kitą Kathryn Hughes knygą “Paslaptis”, nedvejodama ją įsigijau. Rekomenduoju. Puikus vasaros skaitinys.

Paslaptingas skersgatvis, paslaptingas namas, kuris lyg ir yra, bet tik tam, kad apgaule prisiviliotų tuos, kurių reikia... Štai ir pirma pasakotojų, veikėjų pora: Rita ir Natanas Bišopai. Jie patenka į Sleido namą... Čia...

Paslaptingas skersgatvis, paslaptingas namas, kuris lyg ir yra, bet tik tam, kad apgaule prisiviliotų tuos, kurių reikia... Štai ir pirma pasakotojų, veikėjų pora: Rita ir Natanas Bišopai. Jie patenka į Sleido namą... Čia gražus sodas... šeimininkės sūnus Džouna, žinantis apie Natano košmarus... žaidimas "Lapė ir skalikas"... paslaptinga moteris lange... blėstantis sodas... tamsa... juodas šuns siluetas...
Taip laiptelis po laiptelio vystomas pasakojimas vis įterpiant kokią detalę, kuri sukelia šiurpuliukus... Bent jau aš juos pajutau.
Tikrai geras pasakojimas, įdomios situacijos, puikiai sukurta paslaptingai baugi atmosfera. Tarkim, Stephen King stilius. Man patiko. Tikrai nenuvylė.

Šiame pasakojime įtampa jaučiama nuo pat pirmųjų puslapių. Lygiai taip pat kaip ir baimė.. Sakyčiau ji mus lydi šioje knygoje iki pat paskutiniųjų jos puslapių. Joje pasirodė be galo įdomi liga, su kuria teko susidurti...

Šiame pasakojime įtampa jaučiama nuo pat pirmųjų puslapių. Lygiai taip pat kaip ir baimė.. Sakyčiau ji mus lydi šioje knygoje iki pat paskutiniųjų jos puslapių. Joje pasirodė be galo įdomi liga, su kuria teko susidurti mūsų knygos pagrindinei veikėjai Alei. Tai - prosopagnozija. Tai sutrikimas, kuris atsirado po galvos traumos. Dėl jo pagrindinė veikėja negalėjo atpažinti veidų. Labi įdomus toks siužeto posūkis, bent jau man taip pasirodė.
Pats trileris tikrai įtraukė ir jį perskaičiau vos per porą vakarų. Tačiau aš per greitai pradėjau nujausti, kas gi yra vienas iš pagrindinių blogiečių. Tad man šiek tiek tai sugadino skaitymo malonumą, nes labai smagu būna ,kai nepavyksta to padaryti iki knygos pabaigos. Šį kartą deja, bet viskas buvo kiek kitaip. Ir pati istorija bent manęs neįtikino šimtu procentų. Kažko vis dėlto man pritrūko.

Vasariškas ir traukiantį akį viršelis.
Knyga skaitosi greitai, bet manęs nesužavėjo. Ypač atstumianti pagrindinė veikėja - Alvina. Savanaudė psichopatė, kaltinanti visus kitus dėl savo nesėkmių. Nebuvo ji man juokinga ir...

Vasariškas ir traukiantį akį viršelis.
Knyga skaitosi greitai, bet manęs nesužavėjo. Ypač atstumianti pagrindinė veikėja - Alvina. Savanaudė psichopatė, kaltinanti visus kitus dėl savo nesėkmių. Nebuvo ji man juokinga ir skaitant tik norėjosi vartyti akis dėl jos poelgių.
Aišku, galima įžvelgti nemažai motinos kaltės iš vaikystės dėl dabartinio jos elgesio, bet tokie žmonės patys nuo savęs atstumia aplinkinius.
Pakankama vulgari, tačiau nešokiruojanti knyga. Pakankamai neįtikinamai atrodė visos žmogžudystės, bet gal kitose dalyse pasekmės pasivys.

🐭Knyga, kuri “sukrato” smegenis! Dabar kai ant kiekvieno kampo gali aptikti knygų, seminarų, laidų, straipsnių apie moteriškumą, apie deivės paieškas savyje, apie moters natūralią prigimtį, gali pagalvoti, kad ką dar...

🐭Knyga, kuri “sukrato” smegenis! Dabar kai ant kiekvieno kampo gali aptikti knygų, seminarų, laidų, straipsnių apie moteriškumą, apie deivės paieškas savyje, apie moters natūralią prigimtį, gali pagalvoti, kad ką dar naujo galima šioje temoje atrasti. Ir apskritai visas šitas moteriškumas tose knygose, seninaruose ir laidose man toks smarkiai per saldus, dirbtinas, perdėtas. Tačiau šioje knygoje į moterį pažvelgiama visai kitaip- niekas nerašo, kaip būti moteriška, nepatarinėja, kokio ilgio sijonus nešioti, kaip kasas pinti ar namus dekoruoti. Šioje knygoje tiesiog iš tikrųjų rašo apie moteris, visas, visokias ir kokios galios slypi jose. Puikiai išnagrinėja geros mergaitės sindromą, aptaria tikrąją vedinę moterį (o ne tą, apie kurią gali išgirsti iš vyrų lektorių) ir tiesiog nuramina. Perskaičius ją ištikrųjų atsiranda laisvė. Laisvė būti savimi.
Žinau, šią knygą tikrai skaitysiu dar ne vieną kartą ir jau žinau, kam duosiu ją paskaitinėti. 💕🌸