🐭 Nežinau, ar jums taip būna, kad pasiimat skaityti knygą ir jaučiat, kad idėja tai nereali, bet taip iki galo ir neišpildyta? (Neretai taip būna ir su filmais). Aš tada užsigalvoju, kaip būčiau pati rašiusi tokią...

🐭 Nežinau, ar jums taip būna, kad pasiimat skaityti knygą ir jaučiat, kad idėja tai nereali, bet taip iki galo ir neišpildyta? (Neretai taip būna ir su filmais). Aš tada užsigalvoju, kaip būčiau pati rašiusi tokią knygą, bet suprantu, kad geriau pakolkas parašyt nesugebėčiau, nes paprasčiausiai rašyt nemoku 😂. Tai vat toks jausmas buvo skaitant Laura Lindstend romaną “Oneiron”. Mes tikrai ne kartą esame girdėję įvairiausių apmąstymų, kas mūsų laukia po mirties. Vieni tiki pomirtiniu gyvenimu, kiti - reinkarnacija, dar kiti iš viso galvoja, kad po mirties nėra nieko. Šioje knygoje būtent ir rašoma apie tą pomirtinį gyvenimą, tačiau visiškai kitokį nei rojus ar pragaras. Knygoje pasakojama apie 7 moteris, kurios patenka... kažkur. Pačios nesupranta, ar dar gyvos, ar jau mirusios. Visos herojės labai skirtingos, todėl labai įdomu skaityti skirtingus jų išgyvenimus ir paanalizuoti moterų padėtį skirtingose pasaulio šalyse. Bendrai paėmus knyga patiko, bet kaip ir sakiau idėja daug stipresnė nei įgyvendinimas.

Kaip rašoma knygos aprašyme: "Tai jaudinantis vyro pasakojimas apie Tobulos Moters - sielos draugės ieškojimus ir meilės atradimo džiaugsmą."
Ričardas Bachas pasakoja savo paties gyvenimo istoriją. Kaip jis sutiko antrą savo...

Kaip rašoma knygos aprašyme: "Tai jaudinantis vyro pasakojimas apie Tobulos Moters - sielos draugės ieškojimus ir meilės atradimo džiaugsmą."
Ričardas Bachas pasakoja savo paties gyvenimo istoriją. Kaip jis sutiko antrą savo žmoną, Holivudo aktorę, Lesli Periš.
Šita knyga jai ir skirta.
Tai knyga, kurią norėjosi skaityti su kažkuo kitu ir diskutuoti. Pats rašytojas atvirai ir užtikrintai buvo apimtas minties apie Tobulą jo gyvenimo moterį. Net devynis puslapius buvo prirašęs bloknoto, sudarydamas Tobulos moters aprašą. Paskaičius jo biografiją, šiek tiek ima piktumas, koks tas vyras egoistiškas, ieško tobulumo, kai pats yra palikęs pirmą žmoną su šešiais vaikais... Tai turbūt pirmi šeši gyvenimo metai nebuvo nuobodūs, nors, kitas punktas, kurio tvirtai laikėsi rašytojas buvo - jokios santuokos, nes tampa nuobodu...
Na, ir taip toliau... Knygoje, oi, kiek vyriško egoizmo... papykti ir numesti knygą į šalį norisi... Iš tiesų, autorius sudėjo į knygą visą atvirumą...
Išgyvenus stiprias emocijas ir pasipiktinimą, buvo įdomu toliau skaityti ir sekti Ričardo Bacho ir Lesli Periš draugystės kelią. Abu žmonės buvo labai skirtingi, bet labai gilūs ir įdomūs.

"Dabar buvo mano eilė tylėti, o jos - laukti...
- Mudu tokie skirtingi, Lesli.
- Ir skirtingi, ir panašūs. Tu juk manei, kad neturėtum apie ką kalbėti su moterimi, kuri neskraido lėktuvais. O aš negalėjau įsivaizduoti, kad leisčiau laiką su žmogumi, kuris nemėgsta muzikos. Gal vis dėlto ne tiek svarbu būti panašiems, kiek būti smalsiems?"

Patys pirmieji knygos puslapiai man kažkodėl skaitėsi truputį nuobodžiai, bet skaitant kuo toliau, tuo labiau knyga mane įtraukė. Šioje knygoje kaip ir daugumoje detektyvų, pagrindinis jų herojus turintis vidinių savo...

Patys pirmieji knygos puslapiai man kažkodėl skaitėsi truputį nuobodžiai, bet skaitant kuo toliau, tuo labiau knyga mane įtraukė. Šioje knygoje kaip ir daugumoje detektyvų, pagrindinis jų herojus turintis vidinių savo demonų. Tačiau tai tik darė Rojų dar patrauklesniu bei įdomesniu. Man patiko jo humoro jausmas, bei jis pats kaip personažas.
Pats detektyvas tikrai gana neblogai susuktas, Man patiko. Skaitysiu ir kitas knygas su Rojumi.

Sudėtinga, nelengva, bet įdomi bei vertinga knyga. Ji ir aktuali, nes tokių nepritapėlių, per gerų visuomenei žmonių, kaip kunigaikštis bei juos smerkiančių, nesuprantančių, skaudinančių visada bus. Bet gal būt tik...

Sudėtinga, nelengva, bet įdomi bei vertinga knyga. Ji ir aktuali, nes tokių nepritapėlių, per gerų visuomenei žmonių, kaip kunigaikštis bei juos smerkiančių, nesuprantančių, skaudinančių visada bus. Bet gal būt tik todėl, kad atsiranda toks "idioto" svertas, dar ir gyvas pats žmoniškumas.

Prieš skaitant knygą, atmintyje vis šmėžavo prisiminimai apie tą įspūdingą sceną su vežimų lenktynėmis filme. Ir nors knyga nenustelbė prisimintų vaizdų, pati istorija įdomi. Pagrindinis dėmesys knygoje skiriamas...

Prieš skaitant knygą, atmintyje vis šmėžavo prisiminimai apie tą įspūdingą sceną su vežimų lenktynėmis filme. Ir nors knyga nenustelbė prisimintų vaizdų, pati istorija įdomi. Pagrindinis dėmesys knygoje skiriamas ankstyvajai krikščionybei, daug žinomų biblinių ir istorinių personažų, patraukliai ir išsamiai aprašomas gyvenimas, papročiai, aplinka.

Šią knygą iš bibliotekos pasiėmiau kaip naują, nieko nesitikėdama, nors ir esu skaičiusi keletą Romain Gary kūrinių (nors šios autorius ne jis). O knyga, turbūt tai suprato kaip iššūkį ir privertė ją pamėgti :) Labai...

Šią knygą iš bibliotekos pasiėmiau kaip naują, nieko nesitikėdama, nors ir esu skaičiusi keletą Romain Gary kūrinių (nors šios autorius ne jis). O knyga, turbūt tai suprato kaip iššūkį ir privertė ją pamėgti :) Labai patiko pats rašymo stilius, nuo pat pirmų eilučių įtraukė pasakojimas, paslaptingasis Piekielnis, norėjosi dar kartą atsiversti "Aušros pažadą" ir pačiai atskleisti paslaptį. Tai tarsi ir ne R.Gary biografija, bet jo gyvenimo faktai atsiskleidžia kiek kitoje šviesoje. O ir Vilnius šioje knygoje kitoks. Bet labiausiai sužavėjo autoriaus noras pažinti paprastą žmogų bei tas gilus jautrumas vaizduojant skaudžius mūsų praeities įvykius.