„Don Kichotas“ yra riterių romanų parodija. Kaip mes dabar įpratę matyti įvairias amerikietiškų filmų parodijas, tai čia, tarkim, kažkas panašaus, tik sudėtingiau, literatūriškiau, klasiškiau, filosofiškiau ir visko...

„Don Kichotas“ yra riterių romanų parodija. Kaip mes dabar įpratę matyti įvairias amerikietiškų filmų parodijas, tai čia, tarkim, kažkas panašaus, tik sudėtingiau, literatūriškiau, klasiškiau, filosofiškiau ir visko daugiau.

Juk mūsų nebestebina amerikietiškos komedijos: ir juodos, ir šiaip komedijos, kur krenta keturios plytos ant galvos, o žmogui tik žvaigždutės sukasi aplink galvą. Ale, juokinga. Na, sakyčiau, tokio juodo humoro pilna ir šita knyga. Žiūrėk, Don Kichotas su Sanču Pansa ir vėtomas, ir mėtomas... jau riteris ir be dantų, ir sutraiškytais pirštais, bet vis tiek, sėda ant savo žirgo ir joja toliau gelbėti pasaulio.

Patiko vertėjo darbas. Parinkti tam tikri žodžiai, apibūdinimai, kurie tikrai šiais laikais nenaudojami ir nuspalvina visą pasakojimą (pvz.„godotinas riteri“, „apveizdi“), suteikia lyg autentiškumo tiems laikams. Be to, taip gerai sudėlioti žodžiai, pasakojimas toks plaukiantis, kiekvienas žodis lengvai suteikia aiškų vaizdą apie Don Kichoto kovą su malūnais, jo svajas ir kančias apie Dulsinėją ir kaip jis ją sutinka tikrovėje, apie kovą dėl auksinio Mambrino šalmo ir panašiai. Na, tai nuotykiai. Ir tikrai tos vietos juokingos.

O veikėjai – nuostabūs. Tiek Don Kichotas, tiek jo ginglanešys. Abu skirtingi. Vienas užsikrėtė idėja tapti klajojančiu riteriu, kitas susiviliojo būsima sala. Vienas svajotojas, kita – realistas.

Man patiko.

Tiesiog vau.. Knyga mane pavergė nuo pat pirmojo iki pat paskutiniojo puslapio. Istorija be galo pagauli ir tokia tikra, jog protas niekaip "neišneša", kaip autorė galėjo tokią istoriją išgalvoti. Skaitant atrodo, jog sėdi...

Tiesiog vau.. Knyga mane pavergė nuo pat pirmojo iki pat paskutiniojo puslapio. Istorija be galo pagauli ir tokia tikra, jog protas niekaip "neišneša", kaip autorė galėjo tokią istoriją išgalvoti. Skaitant atrodo, jog sėdi kartu su grupės nariais, o jie tau pasakoja savo gyvenimo istoriją, kurioje apstu narkotikų, sekso, veidmainysčių bei geros muzikos.
Dar kartą įsitikinau, jog T. J. Reid turi talentą, kurti nepaprastas istorijas. Taip pat likau maloniai nustebinta autorės pasirinkimu, knygą parašyti interviu forma. Labai šiai istorijai tiko toks stilius.
Ši knyga tikrai verta skaitytojų dėmesio. Net neabejoju, jog dar kurį laiką mąstysiu apie "Daisy Jones & The Six" ❤️✨

Antroji dalis galbūt taip jau nebesužavėjo. Diana ir Metju grįžta laiku į Elžbietos laikų Angliją ir bando rasti Ešmol 782 bei tobulinti Dianos raganiškus gebėjimus. Vietomis man labai norėjosi daugiau istorijų apie...

Antroji dalis galbūt taip jau nebesužavėjo. Diana ir Metju grįžta laiku į Elžbietos laikų Angliją ir bando rasti Ešmol 782 bei tobulinti Dianos raganiškus gebėjimus. Vietomis man labai norėjosi daugiau istorijų apie likusius dabartyje, bet visumoje istorija tikrai įtraukianti, nors galbūt lengvai pamesti galvos jau nebeprivers.

Labai sudomino mane ši istorija, tad į ją kibau su dideliu užsidegimu! Šios istorijos pagrindiniai veikėjai tikri sociopatai 🤭 Mėgstu tokias knygas, tačiau ši istorija, mano nuomone, nebuvo išpildyta iki galo. Knygos...

Labai sudomino mane ši istorija, tad į ją kibau su dideliu užsidegimu! Šios istorijos pagrindiniai veikėjai tikri sociopatai 🤭 Mėgstu tokias knygas, tačiau ši istorija, mano nuomone, nebuvo išpildyta iki galo. Knygos idėja buvo labai gera, tačiau autorei reikėjo dar padirbėti. Kūrinio pradžia mane tikrai sudomino bei įtraukė, skaitydama vidurį truputį nuobodžiavau, o pabaiga šiek tiek pataisė padėtį.
Tai nebuvo pats geriausias mano skaitytas trileris, bet prasčiausiu jo pavadinti taip pat negalėčiau. Manau, jog tiems kas dar tik pažindinatės su šiuo žanru, ar norite jį prisijaukinti bus pats tas 😉

Trečios knygos siužetas kaip ir pirmų dviejų įtemptas ir nenuspėjamas. Bet pabaiga dar labiau nenuspėjama, nebūčiau pagalvojusi, kad pagrindinis veikėjas tiek iškentėjęs ir patyręs taip pasielgs su savimi... Tiesiog...

Trečios knygos siužetas kaip ir pirmų dviejų įtemptas ir nenuspėjamas. Bet pabaiga dar labiau nenuspėjama, nebūčiau pagalvojusi, kad pagrindinis veikėjas tiek iškentėjęs ir patyręs taip pasielgs su savimi... Tiesiog nesitiki, todėl ši knygų serija viena iš geresnių kurias vėl skaityčiau ir vis stebėčiausi kaip susuktas visas veiksmas.