Pradžia erzino savo įtampa - kas gi nutiko? Ir ta įtampa tokia nemaloni... Vidurys buvo įdomus, na bet kulminacija ir visa kita po jos šiek tiek nuvylė... Personažai pasirodė iš blogosios pusės, vienos jų skyrelius kartais...

Pradžia erzino savo įtampa - kas gi nutiko? Ir ta įtampa tokia nemaloni... Vidurys buvo įdomus, na bet kulminacija ir visa kita po jos šiek tiek nuvylė... Personažai pasirodė iš blogosios pusės, vienos jų skyrelius kartais tiesiog praleidau, nes įkyrėjo skaityti bereikšmius verkšlenimus ir savigraužą. Nežinau, gal aš nesu tokia jautri. Tikrai negaliu sakyti, kad knyga bloga, bet kai kurių vidinių išgyvenimų čia man buvo per daug.

Visiškai plonytis detektyvas, tad galvojau, jog bus "sugraužtas" per vieną vakarą. Tačiau jau nuo pat pradžios istorija man pasirodė nuobodi.. Pats siužetas taip pat nepasirodė kažkuo išskirtinis, o veikėjai man pasirodė...

Visiškai plonytis detektyvas, tad galvojau, jog bus "sugraužtas" per vieną vakarą. Tačiau jau nuo pat pradžios istorija man pasirodė nuobodi.. Pats siužetas taip pat nepasirodė kažkuo išskirtinis, o veikėjai man pasirodė nykūs bei niekuo neypatingi. Kai kurie įvykiai bei veikėjų poelgiai visiškai manęs neįtikino.
Pačią knygą perskaičiau tikrai gana greitai, bet negalėčiau sakyti, jog likau sužavėta. Man ji pasirodė silpnoka.

Knyga patiko, daug patarimų, kurie tikrai padėtų mezgant santykius. Gaila, kad viskas greitai pasimiršta, todėl šią knygą riekėtų turėti visada po ranka, ir nuolat praktikuoti. Aišku, gyvenime būna labai daug situacijų,...

Knyga patiko, daug patarimų, kurie tikrai padėtų mezgant santykius. Gaila, kad viskas greitai pasimiršta, todėl šią knygą riekėtų turėti visada po ranka, ir nuolat praktikuoti. Aišku, gyvenime būna labai daug situacijų, kai išlikti mandagiam ir paslaugiam tiesiog neišeina

Gražiai, chronologiškai aprašyta Lietuvos istorija. Didžiausias knygos minusas, kad ji parašyta tarpukario metais, todėl nėra vėlesnės istorijos. Kadangi tai buvo naujas senos knygos leidimas, manau, ji galėjo būti šiek tiek...

Gražiai, chronologiškai aprašyta Lietuvos istorija. Didžiausias knygos minusas, kad ji parašyta tarpukario metais, todėl nėra vėlesnės istorijos. Kadangi tai buvo naujas senos knygos leidimas, manau, ji galėjo būti šiek tiek pakoreguota. Kai skaitai žinai, kad knyga buvo senai išleista, nes egzistuoja tokie miestai kaip Leningradas ir pan. Arba dabartiniu prezitentu minimas A. Smetona. Bet bendrai paėmus labai išsamus aprašymas. Nesigailiu, kad perskaičiau, nes tik užtvirtinau savo jau turimas žinias ir jas pagilinau.

Man tikrai patinka Jodi knygos. Kuomet pasiimu naują istoriją į rankas žinau, jog vienokiu ar kitokiu aspektu laukia nepamirštama istorija. Jos knygos dažniausiai būna emociškai sunkesnės, bet man asmeniškai jas taip įdomu...

Man tikrai patinka Jodi knygos. Kuomet pasiimu naują istoriją į rankas žinau, jog vienokiu ar kitokiu aspektu laukia nepamirštama istorija. Jos knygos dažniausiai būna emociškai sunkesnės, bet man asmeniškai jas taip įdomu skaityti! Taip ir ši istorija.. Skaitydama ją susimąsčiau apie dukros bei mamos ryšį, tarpusavio santykius. Juk tikra tiesa, jog dažniausiai mūsų mamos yra lyg geriausios draugės, kurioms pirmiausia norisi pasipasakoti apie mus džiuginančius dalykus, o galbūt pasidalinti ir savo rūpesčiais...
Taip pat šios knygos dėka sužinojau daug naujų dalykų apie dramblius. Buvo išties įdomu!
Šios istorijos atomazga truputį mane sukrėtė.. Net nebūčiau pagalvojusi, jog viskas būtent taip pasisuks. Tai buvo kiek kitokia Picoult knyga, bet tikrai ne ką mažiau įdomi 😊

Pasakojimas turi du laikotarpius. Vienas, kai laivas plaukia iš Anglijos į Tasmaniją vykdyti misijos, mat pastorius Vilsonas atrado dokumentuose, kad Rojaus sodas būtent yra Tasmanijos saloje, o ne Azijoje. Tai būtų 1857-1858...

Pasakojimas turi du laikotarpius. Vienas, kai laivas plaukia iš Anglijos į Tasmaniją vykdyti misijos, mat pastorius Vilsonas atrado dokumentuose, kad Rojaus sodas būtent yra Tasmanijos saloje, o ne Azijoje. Tai būtų 1857-1858 metai. Kitas laikotarpis prasideda nuo 1820m., tada pasakojimas vyksta Tasmanijoje. Pasakotojai yra įvairūs: nuo katorgininko Džeko Harpo iki aborigeno Pivėjaus. Šiame laikotarpyje daugiau dėmesio yra skirta vietinių genčių nykimui ir baltųjų žmonių kolonizacijai bei katorgos ypatumams. Paskui tie laikotarpiai susilieja ir dabartiniai anglai keliautojai atvykę į Tasmaniją sugeba susipažinti su kai kuriais veikėjais iš praeities.

Pasakojimas vyksta panašiai kaip Jodi Picoult knygose. Kiekvienas skyrius, atskiro žmogaus situacija.

Knygos autorius labai iškalbingas ir kantrus. Daug žodžių puslapyje. Skubėjimo, greičio nėra. Viskas išdėstoma nuosekliai, veikėjų pasakojimai paprastai yra platūs.

Knyga, sakyčiau, galėtų būti tarp „Kapitono Granto vaikai“ ir „Mobis Dikas“ – laivai, kelionės, nuotykiai, bet... šioje knygoje yra tikrų pasakojimų apie aborigenų gyvenimą tuo laikotarpiu ir taip atskleidžiama, kad pati žiauriausia gyvastis Žemėje yra ne kas kitas, o žmogus. Vieni nuteisti katorgai, kaip rūsčiausi nusikaltėliai, gal tik dėl girtuokliavimo ir valkatavimo, o kiti darė nusikaltimus vietiniams, bet jie vadinosi didvyriai, nes kolonizavo negyvenamas vietas, kūrė taisykles, statė miestus, užėmė teritorijas.

Seniai skaičiau kelionių - nuotykių knygą, tai šitoji mane labai pradžiugino. Jeigu leidykla išleistų dar vieną Matthew Kneale knygą, tikrai skaityčiau ir ją.