skaitydama vis galvojau kuri geresnė ar Laisvės dukros ar ši,bet turiu dėti lyybės ženklą abi nuo pradžių ikipabaigos įtraukė ir nepaleido iki galo. Tik gal būčiau norėjus šią pirmą skaityti,bet gavos kaip gavos,kas...

skaitydama vis galvojau kuri geresnė ar Laisvės dukros ar ši,bet turiu dėti lyybės ženklą abi nuo pradžių ikipabaigos įtraukė ir nepaleido iki galo. Tik gal būčiau norėjus šią pirmą skaityti,bet gavos kaip gavos,kas neskaitėt būtina perskaityti

Kažko naujo tikrai nepasakysiu, bet dievinu tokias knygas, kuriose moterys užima gana svarbią bei aiškią poziciją. Taip nutiko ir šioje istorijoje. Morgan - išgyvenusi tikrai nemažai pakilimų bei nuopolių, tačiau nepaisant...

Kažko naujo tikrai nepasakysiu, bet dievinu tokias knygas, kuriose moterys užima gana svarbią bei aiškią poziciją. Taip nutiko ir šioje istorijoje. Morgan - išgyvenusi tikrai nemažai pakilimų bei nuopolių, tačiau nepaisant to, nepasiduoda dėl didžiausio savo turto - dukrų. Nuo pat pirmųjų knygos puslapių susižavėjau Morgan, o kartu su ja dirbantis Lensas taip pat pridėjo savo charizmos. Skaityti tikrai nebuvo nuobodu, šiame įtempto siužeto detektyviniame romane gausu visko. Negaliu pasakyti, jog tai buvo kažkoks super orginalaus siužeto skaitinys, bet tai buvo būtent tokia knyga, kurios man šiuo metu norėjosi. Visi įvykiai susidėliojo išties gana logiškai ir neturėjau prie ko prikibti. Autorė istoriją pagardino ir žiupsneliu romantikos, kuri šį kartą čia puikiai tiko. Manau, jog "Pasakyk, kad gailiesi" patiks mėgstantiems įtempto siužeto skaitinius, o aš lauksiu pasirodant šios serijos tęsinio.

Turbūt apie tam tikras knygas nereikia labai rašyti savo nuomonės. Dažniausiai laikas, kiek jos gyvuoja skaitytojų širdyse ir yra geriausias įvertinimas, o visa kita yra pasirinkimas. Tad „Karas ir taika“ būtent yra tokia...

Turbūt apie tam tikras knygas nereikia labai rašyti savo nuomonės. Dažniausiai laikas, kiek jos gyvuoja skaitytojų širdyse ir yra geriausias įvertinimas, o visa kita yra pasirinkimas. Tad „Karas ir taika“ būtent yra tokia knyga, arba imi ir skaitai ją, arba atidedi skaitymą kitam laikui, arba neskaitai iš viso.

Knygos toks storis, kad nori ar ne, bet imi ir susigyveni su veikėjais. Tampi jų kasdienybės dalimi. Su jais dalyvauji aukštuomenės priėmimuose, tampi kviestinių pietų dalimi, dalyvauji turto intrigose ir dalybose, kartu įsimyli, kartu netenki, kartu su vyrais išeini į karą, ar matai kaip dega Maskva, pabūni sužeistųjų palapinėje, užuodi paraką, pajauti mūšio triukšmą ir nieko nematai per purvą ir dūmus, arba guli sužeistas mūšio lauke ir matai tik aukštą dangų.

Dėl ko „Karas ir taika“? Knygoje aprašomi lyg du skirtingi pasauliai. Taika – tai gyvenimas tų, kurie nekariauja ir laiką leidžia Maskvoje ar Peterburge, saugioje aukštuomenėje. Karas – tai kariuomenės gyvenimas, mūšiai prieš Bonapartą, strategijos, šlovės troškimas, šaltis, alkis. Rašytojas stipriai gilinosi į mūšius su Bonapartu. Ypač smulkiai išnagrinėtas mūšis prie Borodino, po kurio prancūzai užėmė Maskvą. Rašytojas net paneigia tam tikrus istorinius faktus, remdamasis neoficialiais istoriniais šaltiniais. Nagrinėjami ir dėl ko kilo Maskvos gaisras, ir dėl ko kapituliavo prancūzų kariuomenė ir šiaip, kas yra istorija, istorikai, ir kur toje istorijoje yra žmogaus vieta.

Kūrinio pradžia mane įtraukė bei sudomino ir atrodė, jog laukia jautri bei jausminga istorija, tačiau.. Kuo toliau skaitant, tuo labiau man visas šis pasakojimas pasirodė kiek dirbtinokas. Pasigedau intrigos ar tiesiog...

Kūrinio pradžia mane įtraukė bei sudomino ir atrodė, jog laukia jautri bei jausminga istorija, tačiau.. Kuo toliau skaitant, tuo labiau man visas šis pasakojimas pasirodė kiek dirbtinokas. Pasigedau intrigos ar tiesiog kažkokių įdomesnių siužeto vingių. Vietomis skaitant norėjosi tiesiog vartyti akimis. Tad manęs ši istorija paprasčiausiai neįtikino. Autorė potencialo rašyti tikrai turi, bet šia knyga sužavėta nelikau. O ir kūrinio atomazga atrodė kiek suskubėta..
Sakyčiau, jog tai buvo lengvas romanas, su žiupsneliu romantikos.

Autorius kaip visuomet žodžių nevynioja į vatą. Tikriausiai tuo man jis labiausiai ir patinka. Jo rašymo stilius visiškai neįmantrus, tačiau jo humoro jausmas.. Bei tai, kaip autorius sugeba paliesti pačias jautriausias...

Autorius kaip visuomet žodžių nevynioja į vatą. Tikriausiai tuo man jis labiausiai ir patinka. Jo rašymo stilius visiškai neįmantrus, tačiau jo humoro jausmas.. Bei tai, kaip autorius sugeba paliesti pačias jautriausias širdies kerteles.. Neįsivaizduoju kaip jis gali kažkam nepatikti.. Mano akimis jis yra būtent tai, ką tikrai verta perskaityti. Ypač jaunąjai kartai. Tai buvo jautri, šilta, jaudinanti bei gyvenimiška istorija. Šis švedų autorius pavergė mano širdį. Ir tikrai galiu drąsiai sakyti, jog "Kartą gyveno Uvė" bei "Nerimo žmonės" yra tos dvi knygos, kurios šiemet man paliko neišdildomą įspūdį. Rekomenduoju perskaityti kiekvienam, norinčiam paprastos, bet tikrai neprastos istorijos 🤍

Nuo pat pirmųjų istorijos skyrių Carrisi mus įtraukia į savo sukurtą "labirintą". Knygos siužetas nenuspėjamas, įdomūs veikėjai bei nežinia kur krypstantis tyrimas.. Kai jau manai, jog užčiuopei šioje istorijoje siūlo...

Nuo pat pirmųjų istorijos skyrių Carrisi mus įtraukia į savo sukurtą "labirintą". Knygos siužetas nenuspėjamas, įdomūs veikėjai bei nežinia kur krypstantis tyrimas.. Kai jau manai, jog užčiuopei šioje istorijoje siūlo galą, autorius ir vėl pametėja naujų užuominų, jog ir pats nebežinai, kas yra melas, o kas tiesa 🤭 Ši knyga kiek kitokia nei prieš tai skaitytos dvi knygos, bet tikrai ne prastesnė! Man patiko pati knygos idėja bei jos pateikimas. Dabar su nekantrumu lauksiu kitos knygos ir galiu išduoti paslaptį 🤭🤫 Ji jau yra verčiama.
Nemanau, jog daugiau kažką verta pridurti, tik noriu pasakyti tai, jog Carrisi gerbėjai tiesiog privalo perskaityti šią knygą! Buvo labai gerai. O istorijos atomazga iš viso "nunešė stogą" 🤯

Šios autorės knygos pasiekė ir mane. Ir tikrai Magija veikia, jog jos tiesiog tave įtraukia ir nori jas skaityti ir skaityti. Jas man rekomendavo keli rimti skaitytojai, kurie tikino, jog ir mane “įtrauks” ši puikių knygų...

Šios autorės knygos pasiekė ir mane. Ir tikrai Magija veikia, jog jos tiesiog tave įtraukia ir nori jas skaityti ir skaityti. Jas man rekomendavo keli rimti skaitytojai, kurie tikino, jog ir mane “įtrauks” ši puikių knygų serija. Pirmoji autorės skaityta knyga “Mergaitė ant jūros skardžio” pasirodė įdomi ir sava, nes daug kalbama apie istoriją, genealogiją ir kokia ji gali būti svarbi…Kitos ne serijinės knygos palauks.
Šį kartą perskaičiau pirmąją knygą iš serijos “Septynios seserys”. Tai istorija apie Plejadžių sietyno žvaigždę Mają, apie graikų mitologiją, per kurią atsiskleidžia išskirtinės moters istorija, apie žmonių susijusius gyvenimus ir likimus, apie Pasaulio istoriją ir jog nieko gyvenime nėra atsitiktinio. Siužetas įtraukia į įvykių seką, kurioje gali rasti daug “perliukų”… ar žinome kas yra Plejadžių žvaigždynas ir kaip jis susijęs su Graikija? Ar kiekvienas žinome savo praeitį, jog žinotume kaip gyventi ateityje? Ar kiekvienas susimąstome apie gyvenimo duotus žmones, kurie ateina ne šiaip sau? Ar žinome žymios Kristaus skulptūros Rio de Žaneire ant Korkovado kalno istoriją ir kaip tai susiję su pagrindine knygos veikėja? Viską rasite šioje knygoje… vieniems gali atrodyti paprastas išgalvotas romanas, kitas suras daug vertingos Pasaulio istorijos, kitus sužavės Astronomija ir pradės danguje ieškoti Plejadžių, kitas susimąstys apie savo likimą, kitas bus taip ir nesupratęs šios istorijos…: “Meilė atstumų nematuoja, Neturi savo ji žemyno; Regėdama akim žvaigždių”.
Ir šios citatos vedama nekantrauju skaityti antrąją serijos knygą “Audrų sesuo. Alės istorija”.
Puiki Advento pradžia, ten kur Žvaigždynai :)