Gavosi, jog trečia knyga iš atsarginių sąrašo. Tikiuos, kad nepakaitinė, o tiesiog papildoma, kurią perskaičiau.

Murakamio skaičiau "Norvegų girią" ir nieko daugiau. Bet jau pastarojoje pajutau (per personažus), kad traukia...

Gavosi, jog trečia knyga iš atsarginių sąrašo. Tikiuos, kad nepakaitinė, o tiesiog papildoma, kurią perskaičiau.

Murakamio skaičiau "Norvegų girią" ir nieko daugiau. Bet jau pastarojoje pajutau (per personažus), kad traukia tas japonas mane. Panašumą užuodžiau. Knygoje apie bėgimą jis pasitvirtino. Tai labai asmeniška biografinė knyga, savotiški memuarai, kuriuose skleistis Murakamio dvasiai padeda mintys apie bėgimą, vieną pagrindinių jo užsiėmimų. Panašumas su manimi - atitrūkimai ir keistumai. Kaip ir autorius, taip ir aš priėjau tam tikrą tašką gyvenime ir tiesiog priėmiau tuos savo keistumus ir atitrūkimus nuo visuomenės (norą pabėgti, užsidaryti, nebendrauti).

Knyga vertinga visiems galvojantiems rašyti. Ypač didesnės apimties kūrinius.

Vertinga visiems, kurie nori keisti gyvenimo kryptį. Murakamis po studijų dirbęs savo džiazo bare, sulaukęs 30-ies, ryžtingai jį parduoda ir pradeda rašyti.

Galiausiai, knyga vertinga bėgiojantiems. Pradinukams, profesionalams - visiems. Vertinga gal ne tiek programų sudarymui, techninės bėgimo pusės analizei, kiek dvasinei šio reikalo esmei nušviesti.

Įdomi knyga.Persiskaitė greit,bet apmąstymui dar prireikė laiko.Ši knyga skirta tiems,kas domisi tobulėjimu,siela,kodėl tu čia,tiems,kam rūpi Žemė..Jei tiki,kad Žemė pereina į kitą laikotarpį,į aukštesnių vibracijų...

Įdomi knyga.Persiskaitė greit,bet apmąstymui dar prireikė laiko.Ši knyga skirta tiems,kas domisi tobulėjimu,siela,kodėl tu čia,tiems,kam rūpi Žemė..Jei tiki,kad Žemė pereina į kitą laikotarpį,į aukštesnių vibracijų lygį,jei įdomu,kaip pereit ir tau pačiam,jei nori "nubusti"-čiupk šią knygą ir skaityk.Aišku,vien žinių neužtenka,būtina jas pritaikyt gyvenime..

Knygą sunku paleisti iš rankų dėl dagelio dalykų.Pirmiausia, labai intriguojantis ir sudėtingas pagrindinės knygos herojės gyvenimo kelias. Čia jis kurį laiką vinguriuoja ramiai ir staiga visai netikėtas posūkis, nelaukta...

Knygą sunku paleisti iš rankų dėl dagelio dalykų.Pirmiausia, labai intriguojantis ir sudėtingas pagrindinės knygos herojės gyvenimo kelias. Čia jis kurį laiką vinguriuoja ramiai ir staiga visai netikėtas posūkis, nelaukta situacija viską sujaukia, apverčia aukštyn kojomis. Eva gyvenimo audrų vėtoma ir mėtoma. Čia ji turtingos ponios namuose, čia vėl gatvėje arba džiunglėse tarp partizanų. Antra, knyga įdomi tuo, kad įtraukia skaitytoją į pagrindinius Čilės politinio gyvenimo įvykius:kovą prieš diktatūrą, už demokratiją ir žmogaus teises. Be to, per keleto šeimų likimus galima pažinti įvairiš tautų, įvairių socialinių sluoksnių gyvenimo būdą, papročius, tradicijas. Žodžiu, knygą verta paskaityti

Šią knygą būtų galima pavadinti maža menine enciklopedija. Išties, filosofijos istorija čia pateikiama nuosekliai, temos tarsi karoliukai veriasi viena greta kitos. Žodis "veriasi" šiuo atveju savyje talpina dvi reikšmes:...

Šią knygą būtų galima pavadinti maža menine enciklopedija. Išties, filosofijos istorija čia pateikiama nuosekliai, temos tarsi karoliukai veriasi viena greta kitos. Žodis "veriasi" šiuo atveju savyje talpina dvi reikšmes: skaitytojas turi galimybę filosofiją žingsnis po žingsnio suvokti, mat sudėtingiems ir abstraktiems dalykams paaiškinti pasitelkiami itin gyvenimiški ir taiklūs pavyzdžiai, taip pat nesunku justi ryšį, jungiantį vieną temą su kita, nes tai, kas filosofijos istorijoje liko mums už nugaros, mes vėl sutinkame priešais save, tik kitokiomis formomis - tarsi aidą prieš tai pasakytiems žodžiams. Manau, ši knyga puikiai galėtų būti naudojama kaip filosofijos pradmenų žinynas, nes net ir neskaitant visos knygos nesudėtinga būtų atrasti (juolab pasinaudojant knygos pabaigoje esančia vardų rodykle) reikalingas teksto atkarpas ir išardyti meninio bei dalykinio teksto sintezę.

Žinoma, pagrindinė romano ašis yra Sofija. Mergaitė, kuri staiga, pati to neinicijuodama, ima mokytis filosofijos. Į pašto dėžutę ima plūsti paslaptingi laiškai. Jų atsiradimas Sofijai nėra aiškus, tačiau perskaičius laiškus ima atrodyti, kad ir tai, ką ji iki šiol laikė įprastais dalykais, toli gražu nėra taip paprasta ir aišku.

Mergaitei vis dėlto pavyksta atrasti filosofijos ištakas, tačiau kuo toliau šia upe plauki, tuo daugiau nepažinto pasaulio veriasi. Greta to atsiranda paraleli Hildės ir jos tėčio Majoro Alberto Knago istorija. Viskas verčiasi aukštyn kojomis ir tampa nebeaišku, kur realybė, o kur fikcija. Vaizduojama situacija puikiai iliustruoja filosofijos gvildenamą žmogaus laisvės klausimą (kiek mano mintys, veiksmai ir gyvenimas yra laisva valia būtent mano apspręsti, o kiek tai yra Didžiosios Lemties sprendimas).

Nors šiame romane gausu absurdo detalių, tačiau kiekvienas mąstantis skaitytojas turėtų suvokti jų reikšmę ir gebėti rasti atsakymus į kilusius klausimus. Be abejonės, ne į visus klausimus romanas atsako. Daug jų gimsta skaitytojo sąmonėje labai natūraliai, keliaujant per filosofijos istoriją, mąstant apie jį supantį pasaulį, tačiau knygoje pateikiami įrankiai, kuriais naudodamiesi neišspręstus klausimus paversime išspręstais.

Kaip vertinčiau šią knygą? Subjektyviai kalbant, džiaugiuosi ją perskaičiusi. Nors kai kur prireikė įdėti daugiau pastangų skaitant, tačiau dabar juntu, jog praplėčiau savo pasaulio suvokimo ribas. Ši knyga tiesiog privertė susimąstyti apie dalykus, kuriuos įklimpę į kasdeinybę tiesiog praleidžiame pro akis, o aš panorau visgi kopti plonu triušio kailio plaukeliu aukštyn (gal net ir nebuvau visiškai nusileidusi) ir mėginti pažvelgtį į didįjį fokusininką.

Dra viena nuostabi knygų serija pasibaigė su trenksmu. Ketvirtoje ir paskutinėje rašytojos Beccos Fitzpatrick knygos "Puolęs angelas" ("Hush hush") dalyje pagrindinė veikėja Nora Grei kartu su savo gyvenimo meile Lopu (taip,...

Dra viena nuostabi knygų serija pasibaigė su trenksmu. Ketvirtoje ir paskutinėje rašytojos Beccos Fitzpatrick knygos "Puolęs angelas" ("Hush hush") dalyje pagrindinė veikėja Nora Grei kartu su savo gyvenimo meile Lopu (taip, skamba prastai; iš tiesų turėjo būti Pačas) stoja į galutinį mūšį su nefilimais. Nefilimai yra pusiau angelai, pusiau žmonės. Per kiekvieną Češvaną (maždaug savaitės laikotarpis Spalio mėnesį) puolę angelai užvaldo jų kūnus. Nefilimam tai įgrįso, todėl jie nusiteikę kovoti. Kadangi Nora yra jų armijos vadovė, ji turi nuvesti juos į pergalę, antraip pagal priesaiką, kurią sudarė trečioje serijos dalyje, ji mirs. Tačiau mergina visiškai nenori kautis, nes tai reikštų, kad ji kovos prieš Lopą, mat jis yra puolęs angelas. Žodžiu, istorija yra kiek painoka, pirmose dalyse galima pastebėti kelias istorijos spragas, tačiau nepaisant visko, siužetas nuostabus - įdomus ir įtraukiantis. Kartais kai atrodydavo, kad tuoj priartėsiu prie nuobodžiosios dalies, istorija pakypdavo tokia linkme, kurios tikrai nesitikėjau. Rašymo stilius gana paprastas, nesigilinama į smulkmenas, erdvė ne itin plati, bet visgi knyga vykusi. Ypač sužavėjo Lopo paveikslas, kurio kaita per visas knygas yra akivaizdžiai pastebima. Jeigu kas nors matėte serialą "Vampyrų dienoraščiai", tai galėtumėte prilyginti Lopo pasikeitimą Deimono kaitai per ketverius serialo sezonus - iš seksualaus blogiuko jis virto rūpestingu ir nuoširdžiai mylinčiu, bet žinoma vis dar seksualiu su blogiuko išvaizda ;D, vaikinu. Be to, žąvi tai, kad autorė pasirinko dar gan mažai aprašytą mistinę būtybę - angelą ir jo atmainas. Visgi reikia pripažinti, kad vampyrai ir vilkolakiai atgyveno savo šlovės laikus. Tad manau, kad verta paimti šią knygą į rankas ir skirti jai kelis vakarus, nes deja bet ji susiskaito labai greitai ;D Žinoma, prieš tai nepamirškite perkaityti ir pirmųjų trijų dalių...

Tai buvo pirmoji mano skaityta E. Malūko knyga. Galima ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti mano perskaitytus lietuvių rašytojų romanus pastaraisiais metais. Jei atvirai, nesu didelis jų gerbėjas. Tačiau šią knygą, viską...

Tai buvo pirmoji mano skaityta E. Malūko knyga. Galima ant dviejų rankų pirštų suskaičiuoti mano perskaitytus lietuvių rašytojų romanus pastaraisiais metais. Jei atvirai, nesu didelis jų gerbėjas. Tačiau šią knygą, viską susumavus, skaičiau su malonumu. Mano akimis šį istorinį romaną itin tinka skaityti po sunkios darbo dienos, norint atsipalaiduoti po dienos rūpesčių.

Ši istorija pasakoja, kaip meilė gali įveikti dideles kliūtis. Romano fabula, kaip pavadinimas atskleidžia, pasakoja apie du realius XVI amžiaus istorinius asmenis - Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą. Autorius savitu rašymo stiliumi pasakoja jų meilės istoriją. Mano akimis ir istorinėmis žiniomis, autorius nenukrypo nuo istorinės tiesos (išskyrus Barboros mirtį, kurią traktavo kaip nunuodijmą, tačiau ir tokia sąmokslo interpretacija egzistuoja), kai kurias scenas ir įvykius netgi itin ryškiai ir su tikra drama pavaizduodamas.

Daugeliui žinoma ši meilės istorija tarp vienos galingiausių to meto Lietuvos didikų atžalos ir tuometinio Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir būsimo Lenkijos karaliaus. Ši istorija, sukėlusį daug aistrų daugiau nei prieš 450 metų, dar ir dabar sulaukia atgarsio, ir ši knyga yra vienas iš įrodymų. Todėl rekomenduočiau šią knygą perskaityti norintiems prisiminti ar sužinoti kaip epochų sandūroje gimė meilė, kuri nepakluso laikmečio tradicijoms ir joms metė iššūkį.

Malonaus skaitymo neriant į meilės ir politikos vingrybes!

Kiekviena mano skaityta Diane Chamberlain knyga turi savitą stilių, savitą rašymo kultūrą ir tik jai vienai būdingą siužeto liniją. "Pribuvėjos išpažintis", kaip ir kitos knygos nagrinėja tarpusavio bendravimo, tėvų ir...

Kiekviena mano skaityta Diane Chamberlain knyga turi savitą stilių, savitą rašymo kultūrą ir tik jai vienai būdingą siužeto liniją. "Pribuvėjos išpažintis", kaip ir kitos knygos nagrinėja tarpusavio bendravimo, tėvų ir vaikų santykius. Tai knyga apie tris drauges Noelę, Tarą ir Emerson, kurios gyvena savo gyvenimus, bet kartu yra taip tampriai viena su kita susijusios, o jų likimai taip persipynę, kad jas siejantį tą paslaptingą saitą gali išnarplioti tik aštri D. Chamberlain plunksna. Tačiau kaip ir gyvenime, tai ir knygos puslapiuose ne visada gyvenimas rieda mūsų norima linkme. Paslaptinga ir netikėta Noelės mirtis bei paslaptis, kurią atskleidžia draugės, pakeičia visų jų gyvenimus bei priverčia drauges suprasti, kiek mažai jos viena kitą pažino, kiek meilės ir išdavystės, užuojautos bei skaudaus nusivylimo gaubė jų jau mirusią draugę.

Paslaptingas Noelės, paaukojusios savo gyvenimą pribuvėjos amatui, gyvenimas priverčia pamilti šią nesavanaudę ir visiems bei visada pasirengusią padėti moterį, apdovanotą savotišku grožiu, kuriuo žavėjosi jautrios meninės sielos asmenybės, kuri aplinkinius spinduliuoja ramybe, saugumu, ir kuri dėl žiaurios klaidos yra priversta niekam, net patiems artimiausiems žmonėms nenori rodyti savo tikrųjų jausmų.

Jau nežinau kelinta ši perskaityta Tess Gerritsen knyga, bet tikrai žinau, kad ne paskutinė. Lengvas romantinis trileris, kartas nuo karto priverčiantis drebuliukui pereiti per nugarą, bet neleidžiantis paleisti romano iš...

Jau nežinau kelinta ši perskaityta Tess Gerritsen knyga, bet tikrai žinau, kad ne paskutinė. Lengvas romantinis trileris, kartas nuo karto priverčiantis drebuliukui pereiti per nugarą, bet neleidžiantis paleisti romano iš rankų. Jeigu pats siužetas ir nėra niekuo ypatingas, tai žaidimas situacija meistriškai įpina jo veikėjus į painų siūlų kamuolį. Kas tikrasis žudikas ar žudikė, kas ta paslaptingoji M ir kuo baigsis Čeiso ir Mirandos santykiai? Ar pavyks Mirandai nuplauti nuo savęs siaubingą kaltės purvą ir sąžinės graužatį, bjaurojusią jos sielą, kad atskleistų savo tyrumą ir naują sužibusią viltį?.. Paskaitykite ir sužinosite :)

Rašytojas Khaled Hosseini yra kilęs iš Afganistano, tačiau įvykus komunistų perversmui ir šalį užėmus sovietams, 1980-aisiais jo tėvai gavo politinį prieglobstį JAV. Vaikystėje patirti išgyvenimai įkvėpė parašyti...

Rašytojas Khaled Hosseini yra kilęs iš Afganistano, tačiau įvykus komunistų perversmui ir šalį užėmus sovietams, 1980-aisiais jo tėvai gavo politinį prieglobstį JAV. Vaikystėje patirti išgyvenimai įkvėpė parašyti romaną "Bėgantis paskui aitvarą''. Mėgstu knygas apie kitas kultūras, man neatrastas šalis, todėl neabejodama nusipirkau šią knygą knygyne ir pasiryžau perskaityti. Daug sužinojau apie Afganistano krašto kultūrą, papročius ar net istorinius įvykius.

Romano pradžioje pasakojama apie artimą dviejų berniukų Amiro ir Hasano draugystę, jų nerūpestingą vaikystę. Abu užaugę tuose pačiuose namuose, bet gyvena skirtinguose pasauliuose. Amiras - pasiturinčio Kabulo prekybininko Babos sūnus, Hasanas - chazaro tarno Ali. Juos skiria socialinė padėtis, bet tai netrukdo artimai bičiulystei, buvimui kartu. Knygoje aprašomi etninių grupių skirtumai, žmonių hierarchiniai susiskirstymai ne tik pagal tikėjimą, bet ir užimamas pareigas ar finansinę padėtį.

Amiro ir Hasano gyvenimas susipynė nuo kūdikystės. Motina atsisakė vos tik gimusio Hasano, o po penkių dienų Sanaubara išėjo iš namų, palikusį vaiką Ali. Baba pasamdė Hasanui tą pačią žindyvę kaip ir savo sūnui. Buvo sakoma, kad tarp žmonių, kurie žindo tą patį krūtį, užsimezga brolystė, nenutrūkstantis giminystės ryšys.

Berniukai laipiodavo po medžius, erzindavo kaimynus veidrodžio šuke siųsdami jiems saulės zuikučius ir mėtė vienas į kitą šilkmedžio uogas, smagiai kvatodami ir juokaudami. Amiras vis sugalvodavo ką nors iškrėsti ir Hasanas niekad neatsisakydavo.

Buvo skaudu jausti Amiro pastangas įtikti tėvui, sulaukti jo dėmesio ir kaskart patirti šaltą Babos abejingumą. Amiras visais būdais bandė užsitarnauti tėvo pagarbą, meilę.

Labai gražiai aprašyta aitvarų leidimo ir gaudymo šventė. Kiekvieną žiemą Kabulo rajonai rengdavo aitvarų kovų varžybas. Aitvarų kovos buvo kaip mūšis, beveik kaip karas. Varžybos prasidėdavo anksti ryte, o baigdavosi, kai danguje likdavo sklandyti vienintelis aitvaras - nugalėtojas. Vyksta aitvarų varžybos, Amiras tampa nugalėtoju, bet iki visiškos pergalės berniukas turi atnešti tėvui pralaimėtojo aitvarą. Hasanas buvo vienas geriausių aitvarų gaudytojų Kabule ir sutinka parnešti aitvarą geriausiam draugui Amirui. Prieš bėgdamas jo parnešti Hasanas ištaria bičiuliui šiuos žodžius: "dėl tavęs tūkstančius kartų''... Vėliau, Amiras, niekaip jo nesulaukęs, bėga ieškot ir pamato tai, kas pakeičia visų gyvenimus. Amiro nepasitikėjimas savimi, silpna valia ir galbūt baimė priverčia išduoti Hasaną ir šis žiauriai sumušamas vietinių piktadarių. Šis epizodas persekios Amirą visą gyvenimą ir kaltės jausmas neleis jam ramiai gyventi net ir kitoje šalyje.

Prasidėjus karui Afganistane, Amirui su tėvu tenka keliauti į Ameriką. Santykiai tarp tėvo ir sūnaus tampa artimesni. Amiro tėvą pasiglemžia vėžys. Vėliau Amiras sulaukia skambučio iš Pakistano. Paskambina šeimos draugas Rahimas Chanas kviesdamas su juo pasimatyti. Amiras suvokia, kai tai nebus paprastas susitikimas. Jo laukė neatpirktos praeities nuodėmės. Klaidas galima ištaisyti ir vėl būti geram.

Istorija graži, jautri, sugraudinanti. Perskaičius šią knygą verkiau dėl susiklosčiusio veikėjų likimo, dėl neteisybės, žiauraus pasaulio ir t.t. Turiu pripažinti, kad ši knyga mane įtraukė ir paliko didžiulį įspūdį.

Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į Kretą, savo motinos gimtinę, netikėtai atranda Spinalongą - dabar jau negyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir...

Aleksis Filding, iš Anglijos atvykusi į Kretą, savo motinos gimtinę, netikėtai atranda Spinalongą - dabar jau negyvenamą salą, tačiau iki šiol išsaugojusią buvusios raupsuotųjų kolonijos pėdsakus. Aleksis čia sutinka ir netolimos praeities liudininkus, menančius ne tik Spinalongos pasmerktųjų kančias, bet ir su jomis susijusią merginos giminės istoriją, taip rūpestingai slepiamą jos motinos Sofijos. Kokius jausmus išgyveno Aleksis prosenelė, kai ją, atskirtą nuo dviejų dukterų, į amžinojo įkalinimo vietą valtele plukdė mylimas vyras? Ką išgyveno įkandin prosenelės ten pat plaukusi viena iš jos dukterų? Netgi Aleksis motina Sofija savo sieloje nešioja piktos lemties žymę - tik jau ne raupsų, o klaikios jos tėvų šeimyninės dramos, išdavystės ir keršto paliktą pėdsaką.. Ši nauja patirtis jauną merginą užgriūva tokiu asmeninio gyvenimo momentu, kai jai tenka rimtai apsispręsti dėl savo ateities. Į kurią pusę pakreips Aleksis apsisprendimą netikėtai prieš jos akis atsiskleidusi dramatiška giminės patirtis?

Visų pirma, nuoširdžiai turiu prisipažinti, jog rinkausi knygą tik pagal rekomendacijas, net nesidomėdama, apie ką ji yra, todėl, paėmusi šią knygą į rankas ir perskaičiusi galinį viršelį, truputį sutrikau, nes aprašymas visiškai nepatraukė. Pagalvojau, kad netyčia prisiviriau košės, kurią pati ir srėbsiu, todėl iš knygos nesitikėjau kažko ypatingo.

Jau nuo pat pirmųjų puslapių knyga labai patraukė: rašymo stilius nepaprastas savo paprastumu, o istorija taip pat pasirodė originali. Nors nesu buvusi Kretoje ar Graikijoje, vaizduotėje aplankiau visas aprašytas vietas, jaučiau karštą vasaros dvelksmą ir pergyvenau visas emocijas kartu su knygos veikėjais. Buvau gana seniai skaičiusi tokią knygą, kuri, net ir darant dideles pertraukas, vėl įtraukdavo taip stipriai, jog rodydavosi, kad skaityčiau iki pat paryčių, jei tik turėčiau galimybę.

Net nežinau, kas šioje knygoje mane taip patraukė. Skaitydama jaučiau gana vienalypes emocijas vienam ar kitam veikėjui, mintyse spėliodavau, kaip viskas baigsis, ar viskas išaiškės, kaip pasielgs vienas ar kitas personažas. Stebėjausi, kodėl viskas pasisuka viena ar kita linkme, kodėl kažkuris iš žmonių reaguoja vienaip ar kitaip - jaučiausi įsisukusi į visą šeimyninę dramą. Rodos, su visais sėdėdavau tavernoje prie jūros kranto ar žavėdavausi baltomis plevėsuojančiomis suknelėmis, kuriomis pušodavosi moterys vidurvasarį. Perskaičiusi knygą Graikiją ir Kretą įrašiau į sąrašą šalių, kurias kada nors gyvenime aplankysiu. Spinalonga, Elunda, Plaka.. Pavadinimai, kurie atmintyje užsifiksuos būtent dėl šios istorijos. Istorijos, įkvėpusios tikėti amžina meile bei atgaliniu ryšiu.



Įspūdžių daug, bet žodžius išspausti sunku - šeimos dramų gerbėjai turėtų paimti ir šią knygą į rankas. Autorė tikrai puikiai valdo plunksną, o aš dar kartą įsitikinau, jog neverta spręsti apie knygą iš jos viršelio.