Kiekviena Jurgos Ivanauskaitės knyga mane nustebina. Turbūt todėl, kad gauni daugiau, negu kad tikiesi iš pradėtos skaityti knygos.
Savotiškas autorės rašymo stilius ir išsiskiriančios istorijos tikrai gali duoti labai daug,...

Kiekviena Jurgos Ivanauskaitės knyga mane nustebina. Turbūt todėl, kad gauni daugiau, negu kad tikiesi iš pradėtos skaityti knygos.
Savotiškas autorės rašymo stilius ir išsiskiriančios istorijos tikrai gali duoti labai daug, priklausomai su kokiu susidomėjimu norėsis į visą tai įsigilinti.
Knyga ne iš lengvųjų, todėl jei norisi lenvesnio skaitinio, ši knyga netiks.

Įdomiai struktūriškai ir idėjiškai sukomponuotas romanas. Įdomi idėja, kad meilė yra moters egzistencinė būtinybė, per kurią ji save realizuoja. Šiaip man labiausiai įsiminė tilto motyvas, kuris jungia mintis ir kūną...

Įdomiai struktūriškai ir idėjiškai sukomponuotas romanas. Įdomi idėja, kad meilė yra moters egzistencinė būtinybė, per kurią ji save realizuoja. Šiaip man labiausiai įsiminė tilto motyvas, kuris jungia mintis ir kūną (pirmiausia veiksmas yra atliekamas mintyse, o tada belieka pereiti tiltą ir veiksmas bus įvykdytas fiziniame pasaulyje). Apskritai mane šis romanas kiek trikdo, nes retai būna, kad nežinočiau, kaip jį vertinti (negalbu apie žvaigždutes, bet tiesiog sau). Vis dėlto negalėčiau nesutikti, kad šis kūrinys (ir apskritai J.I.) nėra kitoks lietuvių literatūroje, jau nekalbant, kad romanas iš pradžių buvo uždraustas dėl erotikos ir prieštaravimo tradicinėms krikščioniškoms vertybėms, todėl jį tikrai rekomenduočiau žmogui, kuris ypač norėtų susipažinti su lietuvių rašytojomis. Beje, perskaičius romaną manęs neapleido mintis, kad štai - galima sukurti pakankamai erotišką kūrinį ir tas scenas panaudoti kaip meninę priemonę ekztazei, pirmapradiškumui, kurį sukelia dviejų žmonių sueitis, atskleisti ir tuo pat metu tai sustiprina išsiskyrimo skausmo būseną. Ir nereikia visokių atspalvių, kurie neturi, mano manymu, jokios vertės, net jei žmogus nori erotikos.

Moterys... Jos tikra paslaptis vyrams. Jie nesupranta, kodėl jos elgiasi vienaip ar kitaip. Dažnai mes, moterys, virstame tikromis raganomis, gal net velniais, ir mūsų įtūžis, kerštas tampa labai labai skaudus. Tokių moterų...

Moterys... Jos tikra paslaptis vyrams. Jie nesupranta, kodėl jos elgiasi vienaip ar kitaip. Dažnai mes, moterys, virstame tikromis raganomis, gal net velniais, ir mūsų įtūžis, kerštas tampa labai labai skaudus. Tokių moterų vyrams reiktų pasisaugoti.



Dar baisiau yra mylinti ir kenčianti moteris. Skausmas jos krūtinėje gali tapti moters ir net vyro katastrofa. Tokios moterys tapo Jurgos Ivanauskaitės romano "Ragana ir lietus" herojėmis. Romanas apie tris moteris, kurios yra iš skirtingų laikotarpių ir visos jos kenčia. Jų meilė vyrams tapo gyvenimo katastrofa. Jos kenčia savaip: viena teisiama už raganystę, kita praranda savo mylimąjį net neturėjus galimybės būti su juo, dar kita myli kunigą. Visas herojes sieja nelaiminga meilė, kuri netgi tampa gyvenimo nelaime.



Knygos autorė, Jurga Ivanauskaitė, man visada asocijavosi su intymumu ir gebėjimu pateikti skaitytojams netikėtai delikačias istorijas, kurios yra dramatiškos ir gyvenimiškos. Romanas "Ragana ir lietus" buvo parašytas dar tada, kai Lietuva tik ką buvo atgavusi laisvę ir ši knyga pakurstė visuomenės kalbas, jog peržengiama padorumo riba. Neseniai sužinojau, kad šią knygą pardavinėdavo sekso prekių parduotuvėse. Tai aiškiai įrodo, kad tai iš tiesų skandalinga knyga.



Kalbant apie tai, kaip J.Ivanauskaitė komponuoja šį romaną, turėčiau atkreipti dėmesį, kad moterų paveikslai ypač ryškūs. Rašytoja meistriškai atskleidžia gyvenimo nuskriaustų moterų vidų, jų išgyvenimus. Ji nekaltina vyrų. Visas dėmesys skiriamas atskleisti moters išgyvenimus. Taip pat netrūksta atvirų, emocingų pasakymų, kaip antai: "B*b**s nupjaut šitiems išsigimėliams... Nupjaut, nupjaut... Nukąst! Pati savo dantimis nukandžiočiau! Išsivemčiau ir toliau kandžiočiau visiems šitiems prakeiktiems maršalams, pulkininkams, generolams, majorams...". Nelieka jokių tabu ir viskas yra pateikiama be užuolankų.



Kartais per daug dėmesio skiriama moterų būsenos aprašymams. Atrodo užtenka kelių eilučių nusakyti jausmams, o ne viso skyriaus. Tie jausmai sudėtingi ir painūs, tad šiek tiek vargina jų rutuliojimas, kartais painu suvokti juos.



Rekomenduočiau šią knygą subrendusioms moteris. Greičiausiai dėl to, kad esu jauna, man ši knyga buvo sudėtinga. Matyt tos, kurios išgyveno panašias dramas, supras romano herojes.

Tai antroji Jurgos Ivanauskaitės knyga, kurią teko skaityti. Negaliu sakyti, kad esu sužavėta, bet patiko. Patiko, apskritai skaityti lietuvišką tekstą.

Ivanauskaitės knyga emocionali,jausminga. Ir apskritai apie meilę, ...

Tai antroji Jurgos Ivanauskaitės knyga, kurią teko skaityti. Negaliu sakyti, kad esu sužavėta, bet patiko. Patiko, apskritai skaityti lietuvišką tekstą.

Ivanauskaitės knyga emocionali,jausminga. Ir apskritai apie meilę, kurios tematika atskleista trijose istorijose.

"Yra taip, kaip yra. Todėl negali būti kitaip." (19 psl)

8/10

Šią Jurgos Ivanauskaitės knygą nusprendžiau perskaityti, nes tai pirmoji jos knyga, sukėlusi nemažai kalbų. Kaip teigiama daugelyje atsiliepimų - tai šokiruojantis kūrinys apie nuodėmingą moters meilę kunigui. Puikiai...

Šią Jurgos Ivanauskaitės knygą nusprendžiau perskaityti, nes tai pirmoji jos knyga, sukėlusi nemažai kalbų. Kaip teigiama daugelyje atsiliepimų - tai šokiruojantis kūrinys apie nuodėmingą moters meilę kunigui. Puikiai įsivaizduoju, kas visuomenei ir literatūros žinovams sukėlė tokį nepasitenkinimą, tačiau nereikia pamiršti, kad knyga pasirodė 1993 m., o dabar jau prasideda 2013m...

Nuo to laiko daug kas pasikeitė. Šiuolaikinių skaitytojų jau beveik niekas nestebina - nei atviros meilės scenos, nei žiaurumas, nei uždrausti meilės ryšiai, apie kuriuos ankščiau atvirai kalbėti būdavo tabu. Dėl to šią knygą sunku įvertinti, nes laikai, stereotipai keičiasi, o kartu ir požiūris į juos.

Šią knygą sudaro trys istorijos, kurių pagrindinės veikėjos yra trijų skirtingų laikotarpių moterys, tačiau jų gyvenimai ir likimai neatsiejamai panašūs. Šių laikų mergina, pamilusi kunigą; raganavimu apkaltinta moteris, pamilusi vienuolį; Marija Magdalietė, išpažinusi meilę Dievui. Šių moterų likimai atskleidžia vidinius konfliktus, slaptus troškimus ir bandymus suprasti save, savo gyvenimo prasmę. Jų istorijas vienijanti ašis - Dievo ieškojimas, jo malonės siekimas. Mano nuomone, šioje knygoje labai jaučiamas rašytojos siekis išaukštinti moterį, įprasminti jos kančias ir parodyti jos tvirtybę besiblaškant painiuose gyvenimo labirintuose. ("Ištversi. Visos ištveria. Aš nežinau, ar yra toks dalykas, kurio moteris neištvertų. Kai kam atrodo, kad Dievas prakeikė moterų giminę. O yra priešingai. Jis mums davė jėgų viską ištverti.")

Tai nėra paprasta istorija, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tai kažkas "giliau", tačiau viskas paslėpta už metaforų, simbolių bei dramatiškų veikėjų dialogų. Dėl to J. Ivanauskaitės rašymo stilius toks įdomus, neįprastas ir vaizdingas. Ši knyga tikrai originali, tačiau pakankamai sudėtinga, nes suprasti tikrąją jos esmę ir prasmę sugebės tikrai ne kiekvienas.

Mano knygų dešimtukas prasideda nuo pačios ekstravagantiškiausios lietuviškos knygos - t.y. Jurgos Ivanauskaitės šedevro "Ragana ir lietus".



Kodėl tai - šedevras? Ogi todėl, jog ši laiką pralenkusi knyga žavi savo...

Mano knygų dešimtukas prasideda nuo pačios ekstravagantiškiausios lietuviškos knygos - t.y. Jurgos Ivanauskaitės šedevro "Ragana ir lietus".



Kodėl tai - šedevras? Ogi todėl, jog ši laiką pralenkusi knyga žavi savo aktualumu, originalumu bei išmintimi. Žinoma, čia nerasi jokių idiotiškų vampyriškų meilių ar naujų penkių dešimčių pilkų atspalvių, taip pakerėjusių pavargusių moterėlių smegenėles. Erotikos ir meilės čia apstu, yra net nurausti verčiančių meilės scenų, kurios nelabai ir dera Marijos žeme vaikščiojusiai rašytojai, bet nenukrypkim į šalį - geriau trumpai apžvelkim patį knygos turinį.



"Ragana ir lietus" pasakoja apie jaunos moters meilę kunigui, kuris ją atstumia. Vika, pagrindinė pasakojimo veikėja, jaučiasi beviltiškai bei sugniuždyta - trapus moters pasaulis griūva. Ne ką tepadeda ir psichoanalitikė, kuriai Vika išsipasakoja. Jų pokalbiai atskleidžia ne tik aistringą Vikos meilę kunigui Pauliui, bet atveria klaidžius bei painius moters psichologijos labirintus. Šalia pasakojimo atsiranda ir kitos knygos herojės - Marija Magdalietė ir paslaptingoji ragana M.V. su savomis meilės istorijomis, kurios dailiai susipina į vieną istoriją. Atrodo, skirtingi laikai, skirtingos asmenybės bei skirtingi aistros kupini objektai, bet iš tiesų tai - vienas ir tas pats pasakojimas, priverčiantis mus visus pažvelgti į save.



Ar meilei yra kas neįmanomo?



Nebandysiu atsakyti į šį klausimą. Geriau atsiverskim šią knygą ir atraskim atsakymą į tai.