"Slapta istorija" - tai paprastas detektyvas, skirtas plačiajai visuomenei, tiesą sakant, net neturintis kuo labai sužavėti. Tik keli studentai apsisvaiginę netyčiomis nužudo žmogų, slepia tai, turi atsikratyti liudininku,...

"Slapta istorija" - tai paprastas detektyvas, skirtas plačiajai visuomenei, tiesą sakant, net neturintis kuo labai sužavėti. Tik keli studentai apsisvaiginę netyčiomis nužudo žmogų, slepia tai, turi atsikratyti liudininku, psichologiniai išgyvenimai, meilė, jaunatviškas idealizmas, nesutarimai - tai pagrindinės temos, jokios naujos siužetinės linijos. Iš tiesų vienintelis akstinas pasiimti šią knygą, o po to ir tęsti ją skaityti - tai neįprastas pagrindinių veikėjų pasirinkimas. Jie - tai Klasikinės filologijos studentai viename Amerikos universitete. Jei Lietuvoje dar didžioji dauguma net nežino, kas yra Klasikinė filologija, kokius mokslus kremta jos studantai, tai Amerikoje ir dar praeitam šimtmety šis išsilavinimas buvo gerai žinomas visiems ir apie jį net kuriami mitai ir legendos. Buvo smagu skaityti apie pagridninius herojus, kokiais šio išsilavinimo "klasikiniais" studentais įsivaizduoja pati autorė, o kartu galbūt tokiais juos įsivazduoja ir kiti amerikiečiai. Lietuvoje dar ir dabar tokių herojų pasirinkimas būtų nesuprastas, tuo labiau, jei būtų pradėtos plėtoti jų charakterio savybės, motyvacija, užmojai. Man, žinančiam Klasikinės filologijos studentus (bent jau Lietuvos ir pastarųjų keletos kartų), matosi, kad rašytojos puikiai susieti herojai su nusikaltimo aplinkybėmis: viskas daugmaž motyvuota, net rodos, kad tai tikrų tikriausia istorija tikrai kažkada nutikusi arba pačiai rašytojai, arba jos universitete. Tai gera istorija tiems, kuriems patinka knygos apie jaunus, iš per didelio susitelkimo ties mokslu ir filosofija kylančias klaidas. Jaunas žmogus net ir pajus įkvėpimą - ne žmogžudystei, bet norui domėtis.

Gyvenime dažnai susiduriama su laukimu. Saulės, pragiedrinančios dieną ir ištirpdančios sniegą, vasaros ir jos metu suplanuotų atostogų, o gal krentančių lapų į gamtą žengiant rudeniui... Kad ir ko belaukiama, visa...

Gyvenime dažnai susiduriama su laukimu. Saulės, pragiedrinančios dieną ir ištirpdančios sniegą, vasaros ir jos metu suplanuotų atostogų, o gal krentančių lapų į gamtą žengiant rudeniui... Kad ir ko belaukiama, visa susiję su pokyčiais, kurių tikimasi, su noru pakeisti savo kasdienybę. O jei, vieną dieną, besimėgaujant ramybe ir skaniu dūmu, mus aplankytų netikėtas svečias, kartu su rutiną nušluojančia lavina?..

Tykioje aplinkoje gyvenantis Bilbo Beginsas, kaip ir kiekvienas padorus hobitas, vertina santūrų gyvenimą savo jaukioje oloje. Bet, šalia pastarosios pasirodžius burtininkui Gendalfui, ramybė kuriam laikui tampa tik tolimu prisiminimu. Į Bilbo kasdienybę atkeliauja keistenybės. Tiksliau - įgriūva su trylika nykštukų, pasiryžusių atgauti savo seniai prarastą auksą. Ir net jei hobitas buvo griežtai nusiteikęs prieš bet kokias keliones, pamažu jo viduje ima busti ryžtingų ir veržlių protėvių kraujas; neilgai trukus, jis paragina Bilbo leistis į nuotykį su minėtais veikėjais.

Kelionė atveria hobitui akis ir priverčia pažvelgti į platųjį horizontą, anksčiau tokį tolimą ir nepasiekiamą. O jame slypi ne tik nepažįstamos apylinkės, bet ir legendomis apipintos būtybės - elfai, troliai, goblinai, milžiniški vorai, kalbantys ereliai, vilkai, dar žinomi vargų vardu, drakonas, bei padaras, daugelio vadinamas Golumu... Iš pastarojo Bilbo gauna magiškų savybių turintį žiedą, kuris ne kartą praverčia bei iškrėčia nemalonių pokštų. Visa, ką hobitas patiria kelyje, praplėčia ne tik jo turimas žinias, bet ir padeda atrasti savyje bruožų, kurių nė pats veikėjas, juolab jo bendražygiai, netikėjo turintis.

Ši knyga įtraukia į fantastikos kupiną pasaulį, kuris nė akimirkai nepalieka skaitytojo vaizduotės ramybėje. Tai istorija apie hobito žygį, verčiantį suprasti, jog net būdamas mažas gali būti didingas: "You don't really suppose, do you, that all your adventures and escapes were managed by mere luck, just for you sole benefit? You are very fine person, Mr. Baggins, and I am very fond of you; but you are only quite a little fellow in a wide world after all." Tereikia leistis į nuotykį ir atrasti visą pasaulį iš naujo.

Tai psichologinis romanas, kuriame rašytojas nagrinėja žmogaus jausmų pasaulį, bei gyvenime iškylančias dilemas. Veiksmas vyksta rašytojo gimtinėje Austrijoje. Pagrindinis veikejas jaunas leitentantas po nemalonaus...

Tai psichologinis romanas, kuriame rašytojas nagrinėja žmogaus jausmų pasaulį, bei gyvenime iškylančias dilemas. Veiksmas vyksta rašytojo gimtinėje Austrijoje. Pagrindinis veikejas jaunas leitentantas po nemalonaus nesusipratimo aukšuomenės vakarėlio metu, užmezga glaudžius santykius su jauna luoša šeimininko dukra. Merginai ir jos tėvui jis pajunta šiltus jausmus, kurie grįsti užuojauta ir gailesčiu ir pats nepastebi, kaip įsipareigoja šiems žmonėms ir yra priverstas gyventi su kankinančia kalte. Knyga yra sunkiai skaitoma, ne veltui tai yra psichologinis romanas. Smulkiai aprašomi vaikino jausmai, pojūčiai, prisiminimai ir svajonės. Tai nėra lengvas laisvalaikio skaitymas, knyga reikalauja visiško įsitraukimo ir susikaupimo.

Šią knygą gavau gimtadienio proga prieš kokius 7 metus. Tuomet pradėjusi skaityti įveikiau vos keliolika puslapių ir nusprendžiau, kad ši knyga kol kas dar ne man. Tačiau paėmus ją į rankas po septynerių metų žinojau, kad...

Šią knygą gavau gimtadienio proga prieš kokius 7 metus. Tuomet pradėjusi skaityti įveikiau vos keliolika puslapių ir nusprendžiau, kad ši knyga kol kas dar ne man. Tačiau paėmus ją į rankas po septynerių metų žinojau, kad jau laikas.
Knygos puslapiai jau net pageltę nuo tokio ilgo stovėjimo, prisigėrę dulkių ir išdžiūvę, o raidės tik ir laukė, kol vieną po kitos susiurbsiu. Skaitėsi itin lengvai, o ir tik pradėjus skaityti buvo iš karto įdomiau nei prieš keletą metų.

Ši knyga visiškai kitokia nei mano pirmoji skaityta apie penkiasdešimt pilkų šešėlių. Čia tradicinis romanas, kuris ir klostosi taip, kaip ir turi klostytis tradiciniai romanai. Taip pat šioje knygoje susiduria dvi skirtingos erdvės - turtingųjų ir žemesniojo sluoksnio. Šių dviejų sluoksnių skirtumai gan ryškiai pabrėžiami kaip ir merginų grožis bei tam tikrų veikėjų moralės atspindys.

Mergina įsimylėjusi savo mokyklos laikų draugą, už kurio planuoja ištekėti ir su juo susilaukti vaikų, tačiau, kaip jau beveik įprasta, jos mylimasis ją apgaudinėja. Naivi Klaipėdos gyventoja mano, kad jos gyvenimas baigėsi po tokios skaudžios išdavystės, tačiau ji nė nenutuokė, kad jis tik prasideda.
Neapkentusi savo motinos ir pusseserės pagiežos ji paskambina vaikinui, su kuriuo susipažino Palangoje, ir priima jo darbo pasiūlymą - dirbti Maskvoje jo sekretore.

Išvykusi į Maskvą Monika išvysta tai, ko dar neteko matyti. Prabangūs automobiliai, ją apgyvendina prabangiame bute ir pasiūlo puikų atlyginimą. Ji šiek tiek nerimauja, nes mano jog įkliuvo kaip ir dauguma jaunų, naivių panelių ir pakliuvo į prekiautojų moterimis rankas, tačiau ji apsiriko. Ji iš tiesų buvo pakviesta dirbti sekretore.

Dar nuo susipažinimo Palangoje su turtinguoju Arnoldu, kuris jai pasiūlė darbą, ji negali pamiršti jo draugo Andriaus, kurio akys buvo be galo liūdnos kaip ir jos, ir ji pradeda jausti keistą simpatiją jam. Viltis pamatyti Andrių ją ir paskatino priimti darbo pasiūlymą svetimoje šalyje. O dar tie paslaptingieji rašteliai, kuriuos ji gaudavo...

Pradėjus apsiprasti prie prabangaus gyvenimo Monika sudalyvauja vieno iš turtingiausių rusų vestuvėse. Ten ji sutinką pagyvenusį tautietį, kuris prisistato jos "angelu sargu". Ir nuo to laiko atneša dideles permainas.

Tuo metu, kai ji ir Andrius pagaliau prisipažino meilėje ir jie skaičiuoja kiekvieną sekundę, kada galės susitikti, nutinka baisus dalykas - jai pranešama, kad Andrius žuvo. Ji nebemato vilties, mėgina nusižudyti, tačiau pasirodo jos "angelas sargas" - Dambrauskas, kuris ją parveža į Lietuvą.


Nuo per didelės vaistų dozės ji atsipeikėja jau pas jį namuose, prieš tai pabuvojusi ligoninėje. Visi ją akylai stebi, kad tik nepadarytų nieko kvailo, tačiau apie savižudybę ji nustoja galvoti tą pačią akimirką, kai tik sužino, kad ji laukiasi Andriaus kūdikio.
Pasinaudojęs prasta Monikos padėtimi, jis ją savo draugams pristato kaip sužadėtinę, tikindamas ją, kad jis jai linki tik gero, nes kol kas ji yra pavojuje. Bet Monika netiki jo kalbomis ir vis tiek grįžta į savo gimtąją Klaipėdą. Tačiau, pasirodo, Dambrauskas nemelavo, jai ištiesų gresia pavojus todėl ji sutinka grįžti pas savo "angelą sargą" ir už jo ištekėti.

Monika leidžia dienas prabangoje, belaukdama kol pagaliau jos meilės vaisius išvys pasaulį. Ji stengiasi laikyti atsmtumą nuo Dambrausko ir nesileidžia su juo į intymesnius santykius. Ir kai atvažiuoja Monikos draugė Silva, ji gali šiek tiek atsikvėpti, nes jos vyras iš karto puola su jos drauge į lovą.

Knyga baigėsi panašiai, kaip ir tikėjausi. Paaiškėjo, jog tikrasis priešas, kuris ir stengėsi melu įvilioti Moniką į savo gyvenimą ir yra Dambrauskas, ir ne toks jis jau ir "angelas sargas". Jis užsako vyrus, kurie persekiotų Moniką ir ją įbaugintų, jis užsako, kad būtų nužudytas Andrius. Tačiau už visas šias skriaudas jis turi sumokėti. Jį pričiumpa policija, o Monika galėdama lengviau atsikvėpti planuoja grįžti namo, tačiau nuvyksta į Palangą. Ir ten ji sutinka Andrių...

Visą knyga gan chaotiška, staigios permainos, gan nuspėjami įvykiai. Mažai aprašomi personažai, bet daug dėmesio skiriama jausmams.
Pabaiga buvo tipinė romano pabaiga, kur viskas baigėsi, gražiai ir laimingai. Monika ištrūksta iš mafijos rankų ir sužino, jog jos gyvenimo meilė iš tiesų nežuvo.

Paprastai pabaigus knyga mane užplūsta daug minčių ir apmąstymų, tačiau perskaičius John Irving 'Našlė vieneriems metams' jaučiau lyg laikas sustojo. Galva tusčia, minčių mažai. Tačiau tai nereiškia, kad knyga man...

Paprastai pabaigus knyga mane užplūsta daug minčių ir apmąstymų, tačiau perskaičius John Irving 'Našlė vieneriems metams' jaučiau lyg laikas sustojo. Galva tusčia, minčių mažai. Tačiau tai nereiškia, kad knyga man nepatiko - man ji labai patiko! Tai jau antroji perskaityta Irving'o knyga (pirmoji 'Malda už Oveną Minį') ir abi, be abejonės, paliko dideli įspūdį. Mėgstu autoriaus rašymo stilių ir tai, kaip yra pateikiama pati istorija. Knyga buvo stora, vietomis gal kiek užtęsta, tačiau ne nuobodi, kaip esu girdėjusi iš žmonių. Dėlto ją buvo gera mintis įtraukti į Knygų Iššūkį, nes vis neprisiversdavau perskaityti.

Knyga pasakoja apie moters, vardu Ruti, gyvenimą, pradedant jos vaikyste, kai jai dar tik 4 metai, vėliau peršokant į jos gyvenimą po gerų 30-ies metų ir galiausiai, kai jai 40. Jos gyvenime svarbią vietą, sakyčiau, užima trys personažai: ją mylintis ir, po skyrybų su žmona, auginantis tėvas, šeimą palikusi ir iš Ruti gyvenimo virš 30 metų dingusi motina ir motinos gerokai jaunesnis meilužis. Knygoje ryškiausias yra Ruti paveikslas ir įvykiai, susiję su ja. Motina dėl dviejų savo vaikų tragiškos žūties paliko šeimą ir ji gyva tik pagrindinių veikėjų prisiminimuose. Tačiau visai netikėtai ji vėl pasirodo paskutiniuose knygos puslapiuose ir knyga baigiasi iš serijos 'jie gyveno ilgai ir laimingai'. Tėvas, kuris visą gyvenimą 'pašventė' moterų vilionėms ir jų draugijai, Ruti gyvenimui neturi didelės itakos. Kad ir kaip ji tėvą myli, tačiau jis vienaip ar kitaip sugeba Ruti įskaudinti...Visų gyvenimai sudėtingi, kartu jie ir atskiri, o kartu ir bendri, kuriuos sieja tie patys su Ruti šeima susiję įvykiai.

Knygoje man pasirodė labai įdomi detalė. Autorius rašo knygą, apie veikėjus, kurie yra rašytojai ir rašo knygas :) Taigi knygoje daug ištraukų iš Irving'o personažų parašytų knygų :)

Knygai skiriu 9.5 balo. Rekomenduoju!

Ar įdomi? Ar patiko? Atsakymus į šiuos klausimus dažniausiai nori sužinoti skaitytojas iš jau perskaičiusio knygą žmogaus. Man ir įdomi, ir patiko. O apie ką nenorit sužinoti? Apie paslaptis, apie kaltę, apie skausmą, apie...

Ar įdomi? Ar patiko? Atsakymus į šiuos klausimus dažniausiai nori sužinoti skaitytojas iš jau perskaičiusio knygą žmogaus. Man ir įdomi, ir patiko. O apie ką nenorit sužinoti? Apie paslaptis, apie kaltę, apie skausmą, apie nusivylimą, apie vaikų stiprybę neįprastoje situaciją, apie suaugusiųjų bejėgiškumą išaiškėjusio melo akivaizdoje. Knygos siužetas įtemptas, bet neištemptas. Įvykių daug, ir kiekvienas skyrius skatina skaitytojo vaizduoti kurti savo versiją. Pačioje pabaigoje lyg ir viskas aišku, bet staiga įvykiai pasisuka kitu kampu. Ir paaiškėja visai kitos įvykių aplinkybės ir veikėjų motyvai. Knyga sukrečianti iki širdies gelmių. Kaip ir visos kitos D.Chamberlaine knygos.

Tai pripažintas veikalas, išverstas į 25 pasaulio kalbas, apdovanotas įvairiomis premijomis ir apdovanojimais. Knygoje nagrinėdama pasakas autorė analizuoja moterų vidinį pasaulį ir dvasinį gyvenimą. Anot autorės, kiekviena...

Tai pripažintas veikalas, išverstas į 25 pasaulio kalbas, apdovanotas įvairiomis premijomis ir apdovanojimais. Knygoje nagrinėdama pasakas autorė analizuoja moterų vidinį pasaulį ir dvasinį gyvenimą. Anot autorės, kiekviena moteris iš prigimties pasižymi stipria intuicija, paslaptinga jėga ir išmintimi, ryšiu su gamta, kurie pamažu nyksta, dėl šiuolaikinės moters užimtos kasdienybės, spaudimo į rėmus, primestų standartų ir pareigų.

Knyga sunkiai skaitėsi, man asmeniškai buvo neįdomi, rašoma tas pats per ta patį.

Akselio Miuntės "Knyga apie San Mikelę" - tai istorinis, biografinis, gyvenimo išminties ir fantazijos kupinas kūrinys. Kartu su autoriumi skaitytojas keliauja po įvairius kraštus ir pažįsta ktoniškas kultūras: Paryžiaus ir...

Akselio Miuntės "Knyga apie San Mikelę" - tai istorinis, biografinis, gyvenimo išminties ir fantazijos kupinas kūrinys. Kartu su autoriumi skaitytojas keliauja po įvairius kraštus ir pažįsta ktoniškas kultūras: Paryžiaus ir Romos didmiesčiai su jų aristokratais ir vargšais, idiliška San Mikelės sala, nukelianti į pirmąjį mūsų eros amžių, kuomet valdė Romos imperatorius Tiberijus, 1908 metais žemės drebėjimo nusiaubta Mesina, galiausiai tolimoji Švedijos šiaurė ir paslaptingos joje gyvenančios mitologinės būtybės.

Autorius Akselis Miuntė buvo XIX a. pab., XX a. pr. švedų psichiatras, atradęs savo tikruosius namus visai priešingame Europos krašte - vienoje iš saulėtosios Italijos salų. Pasakojimas atskleidžia kaip turint tikslą ir svajonę panaudoti visą savo gyvenimą, kad pasiekti tai, ko trokšti. "Kodėl aš negalėčiau nusipirkti meistro Vinčenco namo, kodėl negalėčiau sujungti koplyčios su namu vynuogienojų girliandomis, kiparisų alėjomis ir kolonadomis, virš kurių kyšėtų baltos lodžos su marmurinėmis dievų statulomis ir bronziniais imperatoriais ir..." (26 p.).

Knygoje daug mąstoma apie mirtį - kokius skirtingus pavidalus ji įgyja, kaip žmonės ir gyvūnai ją pasitinka, kokios jos ir gyvenimo sąsajos. Gydytojo natūralistinė filosofija apie gamtos reikšmę žmonėms ir visiems gyviems padarams susilieja su krikščionybės tiesomis ir simboliais, Antikos istorija bei mitologija.

Taigi "Knyga apie San Mikelę" yra įžvalgomis apie žmones ir gyvenimą turtinga knyga. Iš arčiau pamatydami daktaro profesijos kasdienybę gauname gerą galimybę pamatyti ir suprasti tamsiąsias žmogaus sielos ir kūno puses, silpnybes, taip pat viltį, pasiaukojimą, stebuklą. "Aš maniau, kad tai buvo dovanos. Bet klydau. Tu man viską buvai tik paskolinęs, o dabar reikalauji grąžinti, kad atiduotum kitam, kuris savo ruožtu ateis iš tos pačios amžinybės, kurion aš dabar grimztu." (426 p.)



Axel Munthe "Knyga apie San Mikelę" (Alma littera, 2011)

Nors ir esu ne mažas detektyvų mėgėjas, bet prisipažinsiu - jų esu perskaitęs nedaug. Keletas garsiausių, kuriuos tikriausiai yra skaitęs vos ne kiekvienas: Agata Christi keletas dalių, Konan Doilio rinktiniai raštai apie...

Nors ir esu ne mažas detektyvų mėgėjas, bet prisipažinsiu - jų esu perskaitęs nedaug. Keletas garsiausių, kuriuos tikriausiai yra skaitęs vos ne kiekvienas: Agata Christi keletas dalių, Konan Doilio rinktiniai raštai apie legendinį poną Šerloką Holmsą bei keletas kitų, kurių jau net pavadinimų neprisimenu.

Apie Georges Simeon sužinojau atsitiktinai. Vieną dieną ieškojau nedidelio detektyvo nesudėtingam skaitymui ir Google būtent išmetė minėtąjį autorių. Tai belgų rašytojas, geriausiai žinomas dėl detektyvinių romanų serijos apie komisarą Megrė.

Man į rankas pakliuvo viena knyga iš šios serijos - "Megrė ir žmogžudystė prie upės". Tai nedidelės apimties romanas (~150 psl.) apie jaunos merginos nužudymą, kuri trainiojosi su savo vyru senu Indijos karo veteranu. Jos lavonas randamas paslėptas šiauduose arklidėse prie 14-ojo šliuzo. Visas veiksmas knygoje ir vyksta būtent prie upės ir keletos jos šliuzų. Taip pat kadangi viso siužeto metu pliaupia lietus arba būna rūkas, tai taip pat visam pasakojimui suteikia šiokio tokio paslaptingumo.

Prisipažinsiu,per visą romaną vyksmo laiką taip ir nesupratau kuriame amžiuje vyksta veiksmas. Nors sprendžiat, jog laivų vilkimui šliuzuose buvo naudojami arkliai, bet buvo keletas romano vietų, kuriose veikėjai naudojosi automobiliais, taip pat atskleidžiama, jog kapitonas (generolas) buvo Indijos karo dalyvis, drisčiau teigti jog tai kažkur apie 1960 metus.

Kitas užkliuvęs dalykas - gan labai supaprastintas pasakojimo stilius. Tekstas labai paprastas, sakiniai trumpi, aiškūs. Pasakotojas nesivargina detaliai aprašinėdamas veikėjus, jų aprašymui dažniausiai skiriama keletas sakinių. Taip pat romane gan šaltai atpasakojami kitų veikėjų jausmai. Asmeniškai manęs visiškai nepaveikė tie keletas romano herojų pergyvenimų. Aišku galima turbūt ginčytis: kam detektyvinį romaną persunkti dramos elementais, skirti visos knygos keliasdešimt puslapių vien tam, kad stengtis sugraudinti skaitytoją. Bet aš asmeniškai norėčiau matyti daugiau jausmingumo, kad ir detektyviniam romane.

Reziumuojant galiu pasakyti, kad nors ir gan kritiškai įvertinau šį kūrinį, bet skaitytojui, kuris mėgsta detektyvus ir yra visiškai "nusikalęs" po sunkios darbo dienos ir nenori skaityti kažko sudėtingo, ši knyga bus puikus vieno vakaro skaitinys.

Baigiau klausyti paskutinę šios trilogijos knygą, tai buvo pirmosios knygos, kurias klausiau ir galbūt dėl to, jog jos buvo įdomios, "užkabino" ir pats audio knygų klausymas.

Trilogija labai nudžiugino tuo, kad visos dalys...

Baigiau klausyti paskutinę šios trilogijos knygą, tai buvo pirmosios knygos, kurias klausiau ir galbūt dėl to, jog jos buvo įdomios, "užkabino" ir pats audio knygų klausymas.

Trilogija labai nudžiugino tuo, kad visos dalys buvo įdomios ir sugebėjo išlaikyti susidomėjo, neatrodė tema nuvalkiota ir jau seniai išsemta. Iš dalies dažnai erzindavo pagrindinės herojės veiksmai, jos naivumas ir kvailumas, bet autorė kartais primindavo jos amžių, jog ji tėra vaikas ir ji turi teisę būti naivi ir kvaila. Kas manęs nedžiugino, tai meilės istorija, nemėgstu aš jų tokių banalių ir nuvalkiotų, visi myli, po to nežino ką myli, kodėl myli,ar myli ir t.t.

Bendrai, tai tiesiog paprasta knyga jaunimui, verta dėmesio. Nemanu, kad ji kada nors prilygs klasikai ir po daug metų bus įtrauka į mokyklinę literatūra, bet paskaityt verta, jeigu norisi pailsėti nuo ko nors rimto