Įdomi knyga, bet žanras detektyvas sakyčiau tinka tik labai iš tolo, labiau pavadinčiau kokiu kriminaliniu romanu. Deksteris yra serijinis žudikas - gerietis. Jo pasaulio supratimas ir minčių srautas veikia ir juda visai kitaip,...

Įdomi knyga, bet žanras detektyvas sakyčiau tinka tik labai iš tolo, labiau pavadinčiau kokiu kriminaliniu romanu. Deksteris yra serijinis žudikas - gerietis. Jo pasaulio supratimas ir minčių srautas veikia ir juda visai kitaip, ne ta kryptim kaip atrodytų, kad turėtų. Akivaizdu, kad knygoje yra žiaurybių, bet į smulkmenas apie išskerstas žarnas nesileidžiama :D viskas gražiai ir subtiliai.

Skaitosi lengvai ir greitai, puiki knyga atitrūkimui nuo realybės.

Kiekvieną kartą, kai nors truputėlį šis kūrinys būdavo paliečiamas mokykloje, manęs lyg tyčia tuo metu nebūdavo. Man ilgus metus ši pasaka buvo iš tos kategorijos, kai visi žino, o aš ne. Įsitraukdama šią knygą į...

Kiekvieną kartą, kai nors truputėlį šis kūrinys būdavo paliečiamas mokykloje, manęs lyg tyčia tuo metu nebūdavo. Man ilgus metus ši pasaka buvo iš tos kategorijos, kai visi žino, o aš ne. Įsitraukdama šią knygą į iššūkį, nusprendžiau pagaliau praskleisti tą šydą, skiriantį mane nuo šios knygos.

Žinojau, kad tai apsakymas siužetiškai parašytas lyg ir vaikams, tačiau idėjos labiau tinka suaugusiems. Tačiau perskaičiusi knygą, nebežinau, kam ji skirta. Siužetas, veikėjai, dialogai ir pats rašymo stilius toks lengvas, gan smagus, truputėlį ironiškai naivus, kad tikrai tinka vaikams. Kita vertus neduočiau savo vaikui, ko gero, net ketvirtokui skaityti knygos, kur yra tokie žodžiai kaip autoritetas, ambasadorius ir pan. Tačiau priskirti knygos suaugusiesiems taip pat nedrįsčiau. Pamąstymų čia yra, bet jie labai gerai žinomi, paprasti ir jau beskaitydamas apsakymo dalies pradžią, žinai, koks bus jos moralas.

Manau knyga visai tiktų paties jos herojams - biznieriui, lakūnui, daugeliui karjeristų, tačiau per menka jos galia bent kiek suaudrinti loginio, karjerinio ir šiaip brandaus mąstymo paveiktus protus. Ji tik truputėlį atgaivina tą vaikiškąją žmogaus pusę, tą meninę sielos kertelę, primena žinomas tiesas - reikia vertinti, ką turi, reikia matyti širdimi, o ne protu ir akimis, reikia džiaugtis gyvenimo grožiu ir pan.

"Mažasis princas" man kiek priminė R. Bacho "Džonataną Livingstoną žuvėdrą", tačiau pastarasis apsakymas man patiko kiek labiau, nes jis labiau filosofinis, pačios mintys man buvo priimtinesnės. Šiaip ar taip abi knygos - tai tarsi nuostabių ir gan populiarių citatų rinkiniai.

Miela, jauki, labai lengvai ir greitai perskaitoma knygutė. Gražus fantastinis pasaulis, apskritai, joje daug grožio. Siūlau paimti į rankas pavargusiems nuo sunkių knygų. Atsipūtimas skaitant ir dvasinis penas visad buvo geras junginys literatūroje.

Autorė parašė jau septintąją knygą, o aš pirmą kartą Ją skaičiau. Tikriausia, nieko gyvenime nebūna "šeipsau", kaip sakytų pati Doloresa. Pirmiausia teko pamatyti spektaklį "Sesuo",apie kurio pastatymą kalba autorė,...

Autorė parašė jau septintąją knygą, o aš pirmą kartą Ją skaičiau. Tikriausia, nieko gyvenime nebūna "šeipsau", kaip sakytų pati Doloresa. Pirmiausia teko pamatyti spektaklį "Sesuo",apie kurio pastatymą kalba autorė, todėl skaitydama dar labiau suartėjau su jos gyvenimu. Kiek daug panašumų, minčių, poelgių,galbūt todėl, kad ir aš vaidinu,dirbu kultūroje, kad kiekvieną sekmadienį lankau šv.mišias... aš taip pat myliu kates. Buvo įdomu, tarsi kito žmogaus akimis,mintimis, matyti savo gyvenimą.

Pažintis su rašytojo Marko Zingerio knyga "Grojimas dviese" dar plačiau atvėrė skaudaus žydų tautos likimo karo metais užsklandą. Aprašomi labai stiprūs išgyvenimai, sudėtingas pagrindinių veikėjų gyvenimas, bet knygos...

Pažintis su rašytojo Marko Zingerio knyga "Grojimas dviese" dar plačiau atvėrė skaudaus žydų tautos likimo karo metais užsklandą. Aprašomi labai stiprūs išgyvenimai, sudėtingas pagrindinių veikėjų gyvenimas, bet knygos stilius šviesus. Skausmas detalėse, nėra begalinių nacių žiaurumo aprašymų. Išgyveni ir jauti kartu su knygos herojais. Didžiausią įspūdį palieka drąsa, stiprybė kovoti už save. Nors knygos siužetas kartais nesunkiai nuspėjamas, bet skaityti ją malonu.

Emma Donoghue "Kambarys". Galima pradėti nuo to, kad paėmus šią knygą į rankas, labai smagiai, kūrybingai nuteikia viršelis - skirtingomis kreidutėmis užrašytas žodis KAMBARYS, žaislinė mašinėlė. Atrodo, kad nieko...

Emma Donoghue "Kambarys". Galima pradėti nuo to, kad paėmus šią knygą į rankas, labai smagiai, kūrybingai nuteikia viršelis - skirtingomis kreidutėmis užrašytas žodis KAMBARYS, žaislinė mašinėlė. Atrodo, kad nieko įspūdingo, tačiau išgirdus kitų žmonių atsiliepimus apie šią knygą (o atsiliepimai labai geri, bet buvo kalbama, kad knyga labai sunki psichologiškai), viršelis tarsi sako: "knyga labai smagi, kūrybiška, pilna vaikų klegesio ir bus tikrai lengvai skaitoma". Skaitytojau, tave vėl klaidingai nuteikė... :)

Antras pastebėjimas, kad tokio siužeto, tokios suspaustos erdvės dar neteko nei skaityti knygose, nei matyti filmuose. Tačiau atmintyje klaidžioja girdėta istorija, kad kažkur Amerikoje vienas vyras laikė rūsyje uždaręs merginą, ją prievartavo metų metus, ji ten gyveno: pagimdė vaikus, sirgo, miegojo, meldėsi, mokėsi, virė valgyti ir darė paprastus kasdieniškus dalykus. Tad šioje knygoje atskleidžiama būtent toks mažas pagrobtos merginos pasaulėlis.

Mergina yra pagrobta, septynerius metus laikoma puikiai įrengtame kiemo rūsyje. Turi vieną stoglangį, kuris iš per daug storo stiklo, turi vėdinimosi sistemą, vonią (ne dušą), viryklę, elektrą, dulkių siurblį, jai yra išnešamos šiukšlės, ji surašo ant lapelio produktus, kuriuos reikia nupirkti, dovanų - nebūtiniausių prekių (mergina negauna visko, ko jai reikia, tad viskas yra būtiniausia) gauna per Sekmadieninę dovaną. Tame kambaryje yra visi baldai, kelios knygos, kilimas, televizorius, keli drabužiai ir JOS VAIKAS.

Istorija sukasi apie jų išgyvenimą ir egzistavimą: jaunos merginos, tapusios motina supratimą, kad besivystančiam vaikui reikia judėti, sportuoti, lavinti kalbą, suvokimą, mokytis skaičiuoti, rašyti, piešti, sugalvoti naujus žodžius, iš paprastų priemonių pasidaryti žaislus (iš saldainių popierėlių pasidaryti gyvatę ir ja nuoširdžiai džiaugstis metų metus), susidaryti darbų planą, ką kiekvieną savaitės dieną darys: kada tvarkysis, kada skalbsis, kada sportuos, kada iš visų jėgų šauks pagalbos, kada mokysis su šviesa morzės abėcėlės, kada mamos nebus...

Aš ir dabar rašydama šį atsiliepimą nesugebu perteikti tos emocijos, tų jausmų, tų išgyvenimų. Tik pradėjus skaityti knygą aš nesuvokiau, kaip galima išgyventi "tokiems robinzonams". Atskirtiems nuo pasaulio, nuo aplinkos, nuo metų sezonų, nuo ligų, nuo kitų žmonių, o tik pasikliauti vienas kitu ir (mintyse pagalvojau bei garsiai užrašiau) "neišprotėti vienas nuo kito".

Knygą vertinu labai gerai, mielai ją pasiimčiau perskaityti ir antrą kartą. Tačiau ši knyga jau dabar pakeitė mano mąstymą: išgirdus sakant, kad vaikinas gali būti tavo visas pasaulis, kad su juo galima gyventi ir negyvenamoje saloje, nusišypsai ir su gailesčiu pagalvoju, gerai, kad mes turime laisvę, pasirinkimą, kad kambarys, kuriame dabar esame, yra tik maža smiltelė viso pasaulio (ir mes tą protu suvokiame).

Bet dar prisipažinsiu ir tokį dalyką (tai bus iš fantastikos srities, kas manęs niekada nežavėjo), skaitydama šią knygą vis mintys nuklysdavo į platesnę plotmę. O jeigu mes - Lietuva, Europa, žemės rutulys yra toks puikiai įrengtas kambarys, tačiau esame kažkieno valioje: mums suteikiamos dovanos, esame kūrybingi ir prisigalvojame įvairių žaidimų, esame per daug kūrybingi ir prisigalvojame karų, politinių problemų, išnešame šiukšles, bet esame priklausomi nuo metų sezoniškumo, negalime supykę pasakyti, kad viskas, išeinu į niekur, nes viskas atsibodo, nes mes niekad nesame vieni... Galbūt mes kiekvienas esame knygos puslapiuose, TAME KAMBARYJE...

Dar vienas paaugliškas romanas apie nemirtingųjų ir nusidėjėlių kovas, apie meilę tarp nemirtingojo ir mirtingosios. Paslaptys, intriga, sutapimai, nerimas, priešinimasis, meilė. Visko daug ir gražiai, su įžanga,...

Dar vienas paaugliškas romanas apie nemirtingųjų ir nusidėjėlių kovas, apie meilę tarp nemirtingojo ir mirtingosios. Paslaptys, intriga, sutapimai, nerimas, priešinimasis, meilė. Visko daug ir gražiai, su įžanga, užgiaužiančia kulminacija ir raminančia atomazga. Tik tiek, kad dar vienas...

p.s. šios knygos antrąją dalį mainysiu su viena iš alternatyviųjų knygų. Tik dėl to, kad "viskas ir taip aišku".

Ši knyga manęs per daug nesužavėjo.. Perskaičius kelias ištrauka tikėjaus gero fantastinio kūrinio. Deja.. Kūrinys neįtraukė, bet tai galbūt dėl to, kad buvau išsiblaškius..

Ši knyga apie vaikus, kurie yra įstrigę...

Ši knyga manęs per daug nesužavėjo.. Perskaičius kelias ištrauka tikėjaus gero fantastinio kūrinio. Deja.. Kūrinys neįtraukė, bet tai galbūt dėl to, kad buvau išsiblaškius..

Ši knyga apie vaikus, kurie yra įstrigę negyvenamoje saloje. Visa jų kasdienybė ir nuotykiai,santykiai tarpusavyje ir išgyvenimo klausimai- štai kas aprašoma šioje knygoje....

Dar vienas skaitalas iš Knygų iššūkio. Pradedu manyt, kad tikrai pasidariau sau iššūkį susidėdama tokias knygas į sąrašą.
Dalykas tas, kad man psichoterapeutai ir beprotiškas gilinimasis į save atrodo įtartinas...

Dar vienas skaitalas iš Knygų iššūkio. Pradedu manyt, kad tikrai pasidariau sau iššūkį susidėdama tokias knygas į sąrašą.
Dalykas tas, kad man psichoterapeutai ir beprotiškas gilinimasis į save atrodo įtartinas reikalas. Ir šiaip, kiek esu skaičiusi panašios literatūros, būtinai įsipaišo koks daktarėlis, ant savo kušetės (ar šiuo atveju kilimėlio) dulkinantis nuo jo absoliučiai priklausomą pacientę. Labai gali būti, kad tai tiesiog šios profesijos pop įvaizdis, bet mintis apie savo problemų sprendimą seksu ar masturbacija, erotiniai perkėlimai, falo pavydas ir kiti paistalai mane visada klaikiai erzino. Norėčiau žinoti, kaip yra iš tikrųjų, jei tas iš tikrųjų egzistuoja.
Žodžiu, knygelė amerikietiškai nykoka. Kadangi rašymo stilius paprastutis, belieka tikėtis jaudinančio siužeto. Oi, nėra. Buvusio paciento buvusi žmona nusprendžia atkeršyti vyro psichoterapeutui ir nueina pas jį su pusiau išgalvota istorija, tačiau, ak, kaip netikėta, su jo pagalba imasi spręsti savo tikrąsias bėdas, o paskui pasiekia tokį lygį, kad dar padeda ir kitam psichoterapeutui susidoroti su jojo. Jojo. Gražus žodis ir baisiai čia pritinkantis.
Visą šitą skiedalyną pagyvina toks tikresnis personažas Šelis, prasilošęs vyrukas, su savo psichoterapeutu besimokantis blefuoti pokeryje, ir dar smagesnis veikėjas Piteris Makondas, įvaldęs "dvigubą smūgį".

"Kiekvienas pacientas, ieškantis šiokios tokios paguodos, siekiantis žmogiško ryšio, verčiamas tikėti, kad jis jaučia primityvų troškimą nušliaužti savo tėvo išange į saugias žarnų įsčias."

Pradėjus skaityti šią knygą ištiko lengvas šokas. Iki šiol buvau skaičius Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerrum " ir jos tęsinį. Šios knygos veikėjų kalba, jų šių dienų slengas neleido suabejoti, kad knyga tikrai...

Pradėjus skaityti šią knygą ištiko lengvas šokas. Iki šiol buvau skaičius Kristinos Sabaliauskaitės "Silva rerrum " ir jos tęsinį. Šios knygos veikėjų kalba, jų šių dienų slengas neleido suabejoti, kad knyga tikrai bus kitokia. Kiekvienos istorijos veikėjas išgyvendamas dabarties istoriją yra nukeliamas ir į praeitį. Išgyvendami savo istorijas jie kovoja su savo tamsiąja puse, siekia savo svajonių. Knyga išties kitokia, nei anksčiau skaitytos, bet anaiptol ne mažiau įdomi.

Tai mano Pirmasis kartas su " Irvingu "...pradėjau skaityt, pradžioj patiko, vėliau vos iškenčiau ..bet persilaužiau ir su malonumu pabaigiau :) .Dviejų šeimų istorija , pakankamai giliai nukapstyta, sekso scenos, aistra,...

Tai mano Pirmasis kartas su " Irvingu "...pradėjau skaityt, pradžioj patiko, vėliau vos iškenčiau ..bet persilaužiau ir su malonumu pabaigiau :) .Dviejų šeimų istorija , pakankamai giliai nukapstyta, sekso scenos, aistra, maistas, menas...atrodo banalu, bet iš kitos pusės kažkas užkabina, įtraukia į tą skaitymo sūkūrį. Paprastumas genealume? Manau, kad tai buvo pirmas, bet ne paskutinis mano kartas su J.Irvingo kūryba :) .