Mažiau mistinė, bet ne mažiau nerealistiška Haruki Murakami knyga apie Japoniją, meilę ir vienišumą, lydintį jauną žmogų savasties paieškose. Knygoje smarkiai užaštrinamos savižudybės, emocinio kracho, žmogau...

Mažiau mistinė, bet ne mažiau nerealistiška Haruki Murakami knyga apie Japoniją, meilę ir vienišumą, lydintį jauną žmogų savasties paieškose. Knygoje smarkiai užaštrinamos savižudybės, emocinio kracho, žmogau išskirtinumo ir vienišumo temos. Tiesa autorius jas dėsto, taip lyg jos būtų įprastos japonų jaunuolio keliaujančio iš vaikystės į brandos amžių palydovės. Man asmeniškai jos nepasirodė tokios kasdieniškos. Knyga skaitėsi išties labai lengvai ir greitai. Nors ir be įspūdingų nuotykių, siužetas tikrai įtraukiantis. Lašas erotikos, lašas filosofijos ir psichologijos, lašas paprasto gyvenimo patirties (jau vien ko vertas epizodas, kai pagrindinis herojus dalijasi šviežiu agurku su mirštančiu draugės tėvu) susimaišę sudaro kokteilį, kurį išgėrus dar ilgai negali nuspręsti - jis buvo buvo saldus ar rūgštus, o gal sūrus, net neesi tikras ar tau jis patiko, bet tiksliai žinai, kad ragautum jo dar kartą.

Romano veiksmas prasideda 1939 metais kuomet Naujojo Hempšyro miestelyje krtu užaugę Vinas Beris ir Merė Beits nusprendžia susituokti.Vienas po kiti gimsta jų penki vaikai.

Tačiau vieną dieną tėvui kila mints įsigyti...

Romano veiksmas prasideda 1939 metais kuomet Naujojo Hempšyro miestelyje krtu užaugę Vinas Beris ir Merė Beits nusprendžia susituokti.Vienas po kiti gimsta jų penki vaikai.

Tačiau vieną dieną tėvui kila mints įsigyti viešbutį...Nelaimingam svajotojui nekaip sekasi valdyti viešbutį.

Man labai patiko, knygą perskaičiau vienu įkvėpimu.Irvingas - vienas mėgstamiausių mano rašytojų.

Įtraukianti ir smagiai skaitoma knyga. Labai neįprasta ir savotiška idėja, jog fėjos yra augalai, suteikė knygai išskirtinumo, būtent kuris ir prikausto prie jos skaitytoją. Man šioje knygoje užkliuvo jau atsibodęs ir...

Įtraukianti ir smagiai skaitoma knyga. Labai neįprasta ir savotiška idėja, jog fėjos yra augalai, suteikė knygai išskirtinumo, būtent kuris ir prikausto prie jos skaitytoją. Man šioje knygoje užkliuvo jau atsibodęs ir nuvalkiotas, tiesiog kliše tapęs meilės trikampis, kai mergina negali pasirinkti tarp dviejų, jai savitai patinkančių vaikinų. Tačiau nepaisant tokios, priverstinai į knygą įtalpintos lėkštos romantikos, tai yra puiki istorija, supažindinanti su Aprilynne Pike pavaizduotomis (ar netgi perkurtomis) savotiškomis fėjų ir trolių padermėmis, jų tarpusiavio nesantaikos priežastimis ir stebuklinguoju Avalonu. Apibendrinant, tai yra lengvo turinio knyga, tinkanti laiko praleidimui ramią popietę.

Tai antroji Virginijos Roth knygos "Divergentė" dalis. Pirmąją skaičiau seniai ir šią knygą įtraukdama į savo skaitymo iššūkį tikėjausi, kad tai bus smagus skaitalas atostogoms ir kartu dar viena įveikta knyga. Dėl to,...

Tai antroji Virginijos Roth knygos "Divergentė" dalis. Pirmąją skaičiau seniai ir šią knygą įtraukdama į savo skaitymo iššūkį tikėjausi, kad tai bus smagus skaitalas atostogoms ir kartu dar viena įveikta knyga. Dėl to, kad tai skaitalas aš neklydau, bet "smagus" - tai jau persūdžiau. Man patinka fantasy ir fantastinė literatūra, todėl pasirinkau šią knygą skaityti dėl pramogos - suintrigavo knygos aplinka. Pirmoje dalyje aprašoma utopinė visuomenė, uždara nuo viso pasaulio. Čia visuomenė susiskirsčiusi į keturis luomus, pagal savo charakterio savybes ir polinkius: bebaimiai, nuolankieji, taikingieji ir eruditai. Žinoma yra ir tokių, kurie netinka nė vienam luomui - beluomiai, visuomenės atstumtieji, o yra ir tokių, kurie tinka keliems luomams - divergentai. Visi gyvena laimingai, kol vyriausybė nesusivaidija dėl valdžios ir tada prasideda žudynės, karas, luominė sistema griūna. Antroje dalyje pasakojama apie tai, kokios pasekmės lieka po pirmojo nuolankiųjų luomo užpuolimo ir išžudymo. Traumos po susirėmimų, šeimos dramos, sąžinės graužatis ir tolimesnis sukilimo plėtojimasis. Pusę knygos perskaičius norėjau trenkti ją į sieną, nes tokio seilėjimosi iš pagrindinės veikėjos nesitikėjau, juk ji turėtų būti herojškas personažas - divergentė. O čia ji ištisai graužiasi ir verkia, pykstasi su savo vaikinu ir kankinasi vienatvėje, nors, kai prasideda veiksmas, staiga atkunta ir tada jau kaip ir pasireiškia jos analitis protas. Tokios nepatrauklios veikėjos dar nebuvau radusi. Pagrindinės veikėjos asmenybė niekuo neišsiskirianti ir neturi jokio savitumo.O ir pati knyga niekuo neišsiskiria iš kitų, šio pobūdžio knygų paaugliams. Labai nuspėjama ir tik tiek kad gali perskaityti per parą perdaug nesusimąstydamas apie ką skaitai.

Taigi kaip ir paaiškėjo mano nuomonė: nerekomenduoju šios knygos, tikrai yra geresnių, nebent dėl skonio nesiginčijama.

Knygutė labai tinkanti skaityti kelionėje. Aš ją įveikiau važiuodama traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių. Pagrindinė mintis, kad kūniška meilė, tai nėra vien tik fizinis kontaktas, o galimybė dvasiškai tobulėti ir...

Knygutė labai tinkanti skaityti kelionėje. Aš ją įveikiau važiuodama traukiniu iš Klaipėdos į Vilnių. Pagrindinė mintis, kad kūniška meilė, tai nėra vien tik fizinis kontaktas, o galimybė dvasiškai tobulėti ir stirprinti dviejų žmonių ryšį. Šioje knygoje beveik neliečiamas moralinis fizinės meilės skatinimo aspektas su visomis jo pasekmėmis. Visgi sunku nesutikti, kad mūsų kultūroje požiūris į fizinės meilės vietą žmogaus gyvenime ne visada yra adekvatus. Slapukavimas, suvaržymai, smerkimas arba priešingai pernelyg didelis sureikšminimas ir viešinimas daugeliui tampa vidinių kompleksų priežastimi. Visa tai vėliau reiškiasi slaptais ištvirkavimais, nes žmogui sunku ignoruoti savo prigimtį.

Knygutėje aprašytos praktikas, kurios sunkiai pritaikomos, o ir šiek tiek juokingos, tačiau tos mintys, kurios glūdi už jų yra visai įdomios ir leidžia kiek kitaip pažvelgti į patį fizinės meilės procesą. Jei norisi platesnio požiūrio, tai knygutę tikrai verta paskaityti.

Turbūt pirma Stephen King knyga, kuri tikrai man nepatiko. Tai trumpų istorijų rinkinys, kurios manes visiškai nesudomino. Knygą užbaigiau, nes nesinorėjo tiesiog numesti. O pačios istorijos trumpos, nespėjama papasakoti esmės...

Turbūt pirma Stephen King knyga, kuri tikrai man nepatiko. Tai trumpų istorijų rinkinys, kurios manes visiškai nesudomino. Knygą užbaigiau, nes nesinorėjo tiesiog numesti. O pačios istorijos trumpos, nespėjama papasakoti esmės ar sudominti. Susidarė įspūdis, kad autorius jas parašė ant kažko labai pykdamas ir taip išliedamas įsiūtį ir blogas mintis.. Taigi trumpos istorijos ne man.

Turiu nemažai Cappuccino serijos knygų, tačiau perskaičiusi keletą iš eilės labai prastų romanų, likusios taip ir liko neskaitytos, todėl "Niujorkiečių dienoraščiai" atsirado iššūkio sąraše. Buvau nusiteikusi...

Turiu nemažai Cappuccino serijos knygų, tačiau perskaičiusi keletą iš eilės labai prastų romanų, likusios taip ir liko neskaitytos, todėl "Niujorkiečių dienoraščiai" atsirado iššūkio sąraše. Buvau nusiteikusi ryžtingai paėmusi knygą, tačiau.. ryžto neprireikė, nes knyga visai įdomi, nors ir labai paprasta. Autorė mėgino atskleisti Niujorko "grietinėlės" nematomą gyvenimo ir kasdienybės pusę per tris pagrindinius knygos veikėjus: Manį Marksą (atvykėlį iš mažo miestelio, kuris sėkmingai įsisuko į elito sluoksnį tapęs nekilnojamo turto brokeriu), Tendę Bruks ("gęstančią" aukštuomenės damą, kuri visais įmanomais būdais stengiasi ir toliau išsilaikyti elito viršūnėje) bei Loren Tomas (idealistė, ištekėjusi iš meilės, tikinti, jog gėris bei sąžiningumas gali derėti kartu su milijonais pinigų). Šiame romane pasakojama istorija apie apsimestinius draugus, išnaudojimą, bendras klastas, gėjus, milijonierių žmonas ir jų labdaringą veiklą bei milijonus kainuojančius pirkinius.

Ko gero knygą turėjau skaityti naktimis, nes baimės nuojautos kaip ir nepajaučiau...

Knygos veiksmas rutuliuojasi JAV miestelyje Hartsdeile, Granto technologikų koledžo teritorijoje. Čia randamas studento lavonas.Įvykį tyria...

Ko gero knygą turėjau skaityti naktimis, nes baimės nuojautos kaip ir nepajaučiau...

Knygos veiksmas rutuliuojasi JAV miestelyje Hartsdeile, Granto technologikų koledžo teritorijoje. Čia randamas studento lavonas.Įvykį tyria teismo medicinos ekspertė Sara Linton ir jos buvęs vyras policininkas Džefris.

Aukų skaičius nuolat auga, kas sieja tuos jaunus žmones,kurie nužudomi?

Ir dar vienas personažas - Lena Adams, buvusi policininkė, ką ji slepia po dramatiškų savo gyvenimo įvykių?

Skaitytojas vis labiau įtraukiamas į tamsiuosius miestelio reikalus, kuris jų gali būti žudikas?Man nepavyko nuspėti.

KAUDZYČIAI, Reinis ir Matysas. Matininkų laikai. [romanas]. Iš latvių k. vertė Aleksandras Žirgulys. Vilnius: Vaga, 1980. 407 p.

Tačiau tarp matininko padėjėjų būta ir vieno kito doro žmogaus, kuris per tuos apgavysčių ir...

KAUDZYČIAI, Reinis ir Matysas. Matininkų laikai. [romanas]. Iš latvių k. vertė Aleksandras Žirgulys. Vilnius: Vaga, 1980. 407 p.

Tačiau tarp matininko padėjėjų būta ir vieno kito doro žmogaus, kuris per tuos apgavysčių ir suktybių metus išplaukė kaip gulbinas per dumbliną ežerą, nė plunksnelės nesusitepęs (psl. 195).

9-oji iš knygų iššūkio.

Latviai turėtų ja didžiuotis. O tikriausiai ir didžiuojasi - juk tai pirmasis jų romanas. O be to, kiek yra knygų, kurių veikėjų garbei leidžiamos proginės monetos? [šaltinis]. Tik tos, kuriose jie ryškūs, įdomūs, tikri. Aktualūs net šiandien.

Reinio ir Matyso Kaudzyčių romanas tokios garbės susilaukė. Knygos veikėjai - pačios įvairiausios asmenybės. Materialistai, galvojantys apie pinigus, sukčiai, vedžiojantys juos už nosies, aferistai, neapsieinantys be detektyvų. Bet, žinoma, ir romantikai, viskam pasiruošę dėl meilės.

Ir visi jie, su nerimu laukia matininkų.

Mėgstantiems knygas apie senovę, kaimą, kaimiškus įvykius ir darbus, teks nusivilti. Nors ir vaizduojami senoki, net XIX a. siekiantys laikai, bet karvių ganymo ir braidymo po purvus nėra. Gi kam tos karvės ir berūpi, jeigu vyksta tokie svarbūs reikalai, kaip žemės permatavimas ir išpirkimas. Kas dirbs lauko darbus, kada reikia galvoti, kaip, kam ir kokį kyšį nunešti, kad žemę išmatuotų teisingiau, nei visiems kitiems.

Knygą skaityti nėra lengva. Bet verta. Nes juk Matininkų laikai dar nesibaigė, ir panašu, kad greitai nesibaigs...

Vos pradėjus priminė M.Szabo. Tada supratau, kad čia viskas daug sunkiau, lėčiau ir beviltiškiau.

Pagrindinė veikėja eilinį kartą važiuoja į apklausą, o kol važiuoja, jos galvoje plaukia istorijos iš praeities, apie...

Vos pradėjus priminė M.Szabo. Tada supratau, kad čia viskas daug sunkiau, lėčiau ir beviltiškiau.

Pagrindinė veikėja eilinį kartą važiuoja į apklausą, o kol važiuoja, jos galvoje plaukia istorijos iš praeities, apie tėvą, pirmąjį vyrą, Paulį ir Lilę, darbą drabužių fabrike, "nusikaltimą" bei dar daug daug nuotrupų apie viską, susipinančių su tuo, kas vyksta dabar, tramvajuje, ar yra matyti pro jo langą.
Viskas arba šlykštu arba beviltiška. Menki džiaugsmai, apgriuvę namai, pilki žmonės, tarp kurių atsiranda tų pavojingųjų, kurie seka tave ir išduoda režimui. Ir tai nebūtinai slaptosios policijos agentas ar senas priešas, laukiantis progos atkeršyti. Ne, tai tavo pačios vyras.
Negali nė minutei pamiršti, kad kiekvienas poelgis, pasirinkimas, nuomonė (o gal netgi mintis?) gali tapti pretekstu. Kam? Galbūt nesibaigiančioms apklausoms, gal nei iš šio, nei iš to pradėsiantiems dingti daiktams, o gal nukirstam pirštui.
Prasmės nėra. Vilties nėra. Nėra logikos. Tik nyki egzistencija.

"Beveik viskas", atsako Herta Müller viename interviu į klausimą, kiek jos pačios yra šios knygos herojėje. Tada pasidomi romano autore ir pasidaro baisu.

"Taip, galima rytą šiltai praustis, per pietus vėsinti arbūzus, o popietėmis skersti ėriukus ir žąsis, paskui išplauti kraują ir vakare vėl šiltai maudytis. Viskas vonioje. O kai prisisotini ir arbūzų, ir ėriukų, ir žąsų, ir pats savęs, gali joje nusiskandinti, sakė senelis, taigi, taigi, gali ir nusiskandinti."