Vos perskaičius pirmąją šios serijos knygą Divergentė, panorau perskaityti ir antrąją dalį. Insurgentė mane sužavėjo ir įtraukė taip pat kaip ir pirmoji knygą. Vos spėjau versti puslapius, širdis greitai daužėsi...

Vos perskaičius pirmąją šios serijos knygą Divergentė, panorau perskaityti ir antrąją dalį. Insurgentė mane sužavėjo ir įtraukė taip pat kaip ir pirmoji knygą. Vos spėjau versti puslapius, širdis greitai daužėsi krūtinėje išsigandus dėl pagrindinių veikėjų.

Girdėju nuomonių, jog antrosios knygos galėjo ir nebūti, tačiau aš tam tikrai prieštarauju. Džiaugiuosi jog bus dar ir trečioji, nes ši serija privalėjo būti tęsiama.

Tričė stengdamasi užgniaužti netekties skausmą toliau kovoja už savo, likusių brangių žmonių ir kitų luomų gerovę. Priima sprendimus už kuriuos vėliau gali skaudžiai atsimokėti, rizikuoja savo meile ir susideda su tikrai ne pačiais geriausiais bendrininkais. Ši įžvalgi ir drąsi, bet tuo pačiu viduje ir labai jautri mergina puola stačia galva į pavojus.

Aš ir dabar verčiau žūčiau pati, bet nežudyčiau tavęs.

Franz Kafka "Metamorfozė" - tik trumpa istorija Jūsų patogumui esanti internete, taip pat įvertinta ir įtraukta į vyresniųjų klasių privalomos literatūros sąrašus. Ši novelė parašyta 1915-tais metais, dar prieš...

Franz Kafka "Metamorfozė" - tik trumpa istorija Jūsų patogumui esanti internete, taip pat įvertinta ir įtraukta į vyresniųjų klasių privalomos literatūros sąrašus. Ši novelė parašyta 1915-tais metais, dar prieš pasaulinius karus, gali sukelti nemenką šoką nežinančiam, ko tikėtis iš Kafkos rašymo.
Gregoras Samsa pabunda košmare, jis per naktį tapo vabalu. Net su pačiais geriausiais norais, jis negali nieko padaryti, tik pasiduoti likimui, kai, tuo tarpu, jo šeima patiria šoką, nusigyvena, turi kaip nors susitvarkyti su situacija ir susitaikyti, kad jų šeimos narys tapo vabalu. "Metamorfozė" turi nuostabius herojus, kaip Gregoro seserį, kuri suauga, pradeda rūpintis broliu, ir gal net vienintelė jį supranta. Pats Gregoras, kovoja su naujais potyriais, bando išlikti žmogišku. Niekam šioje novelėje nėra lengva.
Nuoširdžiai, nemanau, kad esu pakankamai protinga vertinti šią novelę, tik galiu pasakyti, kad ji man paliko nemenką įspūdį.

Kodėl ši knyga yra mano iššūkyje? Todėl, kad ją perskaičiusi jau ramia sąžine galėsiu pažiūrėti 2008 m. pagal ją pastatytą filmą. O gal ir 1981m. mini TV serialą su jaunu Jeremy Irons. Būtent 2008 m.knygą ir...

Kodėl ši knyga yra mano iššūkyje? Todėl, kad ją perskaičiusi jau ramia sąžine galėsiu pažiūrėti 2008 m. pagal ją pastatytą filmą. O gal ir 1981m. mini TV serialą su jaunu Jeremy Irons. Būtent 2008 m.knygą ir nusipirkau. Viršelyje - ekranizacijos vaizdai. Nemėgstu tokių "spec. leidimų" su aktoriais ant viršelio. Na, bet viena iš jų yra Emma Thompson, o dar ir įspūdingas Castle Howard dvaras matosi (esu jį aplankiusi), tai tiek jau to.

Autorius: Evelyn Waugh, garsus XXa. pradžios anglų rašytojas. Svarbi detalė - 1930m. jis perėjo į katalikybę. Sakysit, kas čia tokio svarbaus? Na, anglai nėra ir tuo laiku nebuvo ypatingai religingi, tiesiog tradiciškai visi anglikonai, o katalikų nedaug. Evelyn Waugh gyvenime religija (ir būtent katalikybė) vaidino nemažą vaidmenį. Pasak Wikipedia, tais pačiais metais jis išsiskyrė su žmona, o 1936m. santuoka net buvo anuliuota, tada 1937m. susituokė antrąkart. Ta pati Wikipedia dar sako, kad savo gyvenimo pabaigoje (Waugh mirė 1966m.) jam labai nepatiko Vatikano sprendimas atsisakyti mišių lotynų kalba.

Pavadinimas: "Brideshead Revisited" - "Sugrįžimas į Braidshedą" (lietuviškai išleista 2010m., "Tyto Alba"). Paprastai ši knyga patenka į visokius "būtinų perskaityti" knygų šimtukus, ypač jei sąrašus sudaro anglai ar amerikiečiai.

Vieta ir laikas: Anglija, daugiausia Brideshead dvaras, taip pat Oksfordas, Londonas. Šiek tiek ir užsienio: nuo Venecijos iki Atlanto vandenyno, Šiaurės Afrikos ir net Lotynų Amerikos džiunglių (Evelyn Waugh pats daug keliavo, yra parašęs kelias kelionių knygas). Laikas: tarpukaris ir Antrojo pasaulinio karo pradžia.

Knygoje Charles Ryder pasakoja savo prisiminimus. Studijų laikai, kai Oksforde susipažino su ekscentrišku Sebastian ir buvo pakviestas į Brideshead dvarą. Bendravimas su keista aristokratų šeima, kurie - neįprasta Anglijoje - yra katalikai. Religijos tema knygoje yra gan svarbi. Charles atrodo keista, kad Brideshead šeimoje katalikybė turi tokią didelę įtaką - ji paliečia net ir tuos, kurie bando nuo jos atsiriboti, stipriai veikia jų gyvenimus. Bet tai tik viena knygos temų. Kita - romantizuotas tarpukario laikotarpio aristokratų dvaro gyvenimas. Dar kita - Charles draugystė su Sebastian, prisirišimas prie jo bei - vėliau - kitų jo šeimos narių.

Ar rekomenduočiau kitiems?

Rekomenduočiau anglų klasikinės literatūros gerbėjams (ne Jane Austen, bet skaityti verta), romantikams, besižavintiems aristokratų ir dvarų gyvenimu (tik ne "pudruotų perukų" laikotarpiu, bet kiek modernesniu, kur herojai važinėja ne arklių traukiamomis karietomis, o vairuoja mašinas).

"Rubikonas. Respublikos triumfas ir tragedija" - tai pirmoji ir šiuo metu vienintelė Tom'o Holland'o knyga lietuvių kalba. Knyga yra sulaukusi puikių atsiliepimų. Tai pasakojimas apie Antikos pasaulį, tiksliau apie Romos...

"Rubikonas. Respublikos triumfas ir tragedija" - tai pirmoji ir šiuo metu vienintelė Tom'o Holland'o knyga lietuvių kalba. Knyga yra sulaukusi puikių atsiliepimų. Tai pasakojimas apie Antikos pasaulį, tiksliau apie Romos Respublikos paskutinius gyvavimo dešimtmečius ir galiausiai jos žlugimą.

Kritikai pastebi, jog autorius, naudodamasis akademino veikalo ir populiarios kino epopėjos sinteze, pasakoja įtempto siužeto gyvenimišką istoriją, kuri ir informuoja, ir tinka laisvalaikiui.

Knygą galima skaityti ir kaip romaną, ir kaip rimtą senovės pasaulio studiją. Ši knyga tikrai panaikina gyvuojantį stereotipą, kad tokio pobūdžio knygos yra nuobodžios. Knygoje bandoma nagrinėti, kas ir kodėl privedė tokios galingos valstybės kaip Romos respublika virtimą imperija, kurios romėnai neįvertino ir bijojo, kadangi visa valdžia buvo sutelkta vieno žmogaus rankose.

Manyčiau, šią knygą reiktų įtraukti į kiekvieno politikos mokslų studento privalomos literatūros sąrašą ir, be abejo, kiekvienas ambincingas politikas, manau, jau seniai yra ją perskaitęs, nes juk tai knyga apie galią ir taiką, o šios dvi problemos buvo ir tebėra vienos aktualiausių.

Knyga bando atsakyti į tokius klausimus, kaip pavyzdžiui, kodėl Dievas nieko nedaro, kai žmogų ištinka nelaimė, kas yra Dievas ir koks jo vaidmuo žmogaus gyvenime.

Trumpai apie knygos siužetą. Per šeimos iškylą pagrobiama...

Knyga bando atsakyti į tokius klausimus, kaip pavyzdžiui, kodėl Dievas nieko nedaro, kai žmogų ištinka nelaimė, kas yra Dievas ir koks jo vaidmuo žmogaus gyvenime.

Trumpai apie knygos siužetą. Per šeimos iškylą pagrobiama maža mergaitė. Įtariamas jau policijai anksčiau žinomas ir "mergaičių žudiku" pramintas vyras. Neabejojama, jog mergaitė nebegyva, nors kūnas taip ir lieka nesurastas. Šeima gyvena toliau su savo sielvartu, tačiau tėvas negali nusiraminti, nebetiki Dievu ir netgi jį kaltina neišgelbėjus dukrelės. Po ketverių metų tėvas gauna laišką, kurį pasirašė pats Dievas. Siūloma atvykti į kalnų trobelę, vietą, kurioje paskutines savo gyvenimo valandas praleido jo dukra.



Turbūt jau aišku, jog tėvas nuvyksta į trobelę. Ten jis randa Dievą, su kuriuo praleidžia kelias dienas. Kartu jie dirba, valgo, kalbasi. Būtent per dialogus ir aiškinamasis Dievo vaidmuo pagrindinio knygos veikėjo, o kartu ir visos žmonijos, gyvenime.



Norėjau šią knygą perskaityti dėl jai skiriamų liaupsių. Gal todėl turėjau per didelius lūkesčius, nes jaučiuosi perskaičiusi tiesiog dar vieną grožinę knygą su pateiktomis įdomiomis mintimis, bet ne daugiau. "Amžina diskusija" apie Dievo ir žmogaus santykį, įpinta į knygos siužetą, atrodo patraukliai ir įdomiai, ypač kai Dievas sutinkamas žmogaus pavidalu, tad galima kartu papietauti ar eiti padirbėti sode. Visgi tai intriguoja, ar ne?

Pagrindinė knygos veikėja - penkiolikmetė Dortė. Jos tėtis mirė prieš dvejus metus. Kartu su mama ir seserimi Vera ji gana skurdžiai gyvena mažame Lietuvos kaimelyje. Yra įsimylėjusi kepėjo sūnų Nikolajų. Norėdama...

Pagrindinė knygos veikėja - penkiolikmetė Dortė. Jos tėtis mirė prieš dvejus metus. Kartu su mama ir seserimi Vera ji gana skurdžiai gyvena mažame Lietuvos kaimelyje. Yra įsimylėjusi kepėjo sūnų Nikolajų. Norėdama uždirbti pinigų ir padaryti taip, kad jos mama ja didžiuotųsi, ji nusprendžia priimti pasiūlymą išvykti į užsienį dirbti kavinėje. Tačiau žmonės, pažadėję darbą kavinėje, pasirodo esą sąvadautojai, kurie išveža merginą į užsienį ir ten ją parduoda.

Šiaip knyga didelio įspūdžio nepaliko. Asmeniškai man Dortė buvo pernelyg naivi ir nenuovoki. Taip pat erzino tai, kaip lengvai ji pasiduoda. Vietoj to, kad kovotų ir galėtų išlikti, ji tiesiog stengėsi apsimesti, kad jos ten nėra, kad ne ji darė tuos visus baisius dalykus. Merginos, kaip prostitutės, gyvenimas gvildenamas, manyčiau, kai kuriose vietose pernelyg skrupulingai. Daugelyje dramatiškesnių įvykių primenamas ryšys, siejęs Dortę ir Nikolajų. Dažnai išnyra jos tėvo paveikslas, Dortė bendrauja su juo kaip su gyvu, prašo patarimų, atleidimo. Nepatiko dar ir tai, kaip knygoje vaizduojama Lietuva, taip pat jos kaimo vaizdas. Susidarė toks įspūdis, kad kaimuose gyvenantys žmonės lengvai įkalbami, patiklūs, be galo naivūs. Apibendrinant: idėja knygai gera, tačiau pati knyga galėtų būti geresnė.

Tikėjausi, kad ši knyga bus daug stipresnė - juk autorė, kiek žinau, jau ne vienerius metus dirba Vilniaus gide. Sutinku, kartelė užkelta aukštai - idėja lyg ir Da Vinčio kodo, istorija vyksta LT sostinėje (tad nori-nenori...

Tikėjausi, kad ši knyga bus daug stipresnė - juk autorė, kiek žinau, jau ne vienerius metus dirba Vilniaus gide. Sutinku, kartelė užkelta aukštai - idėja lyg ir Da Vinčio kodo, istorija vyksta LT sostinėje (tad nori-nenori tikiesi panašiai kaip Silva Rerum), o čia - viskas labai paviršutiniška ir prėska.

Jei nuoširdžiai - gaila sugaišto laiko (vis tikėjausi, kad tuoj, tuoj kas nors pradės vykti, ar perskaitysiu ką nors įdomaus apie Vilnių. Deja.). Džiaugiuosi, kad radau šią knygą bibliotekoje, o ne pirkau (būtų buvę velniškai gaila išleistų pinigų). Mano vertinimas (kaip lietuviškos knygos): 4/10

Knyga, kuri iškart pateko į mano mėgstamiausių knygų Top 5. Šilta, su sveika ironija ir tuo pačiu graudi. O. Pavelo šeimos gyvenimas bei savotiški jų santykiai įtakoti Čekijos istorijos ir WW2.
Taip, turiu pripažainti, kad...

Knyga, kuri iškart pateko į mano mėgstamiausių knygų Top 5. Šilta, su sveika ironija ir tuo pačiu graudi. O. Pavelo šeimos gyvenimas bei savotiški jų santykiai įtakoti Čekijos istorijos ir WW2.
Taip, turiu pripažainti, kad ji kažkuo panaši į R. Gary "Aušros pažadą", bet 'Puikiųjų stirninų mirtis/Kaip aš sutikau žuvis' mane labiau sužavėjo (vien ko verta istorija, kaip Pavel'o tėtis vogė savo paties mylimas žuvis). Tad jei neskaitėte - labai labai rekomenduoju

Tikriausiai nėra žmogaus negirdėjusio frazės Ir velnias dėvi Pradą. Kai kuriems tai tiesiog per daug dažnai televizijoje transliuojamo filmo pavadinimas, tačiau man tai įkvepianti istorija. Mano lentynoje puikuojasi šio...

Tikriausiai nėra žmogaus negirdėjusio frazės Ir velnias dėvi Pradą. Kai kuriems tai tiesiog per daug dažnai televizijoje transliuojamo filmo pavadinimas, tačiau man tai įkvepianti istorija. Mano lentynoje puikuojasi šio pavadinimo knyga, o šalia ir filmo įrašas. Daugelis draugų nesupranta kaip mane galėjo sužavėti tokia istorija, tačiau taip jau yra.

Kai buvau kur kas jaunesnė ir sirgdama gulėjau lovoje per televiziją buvo rodomas filmas Ir velnias dėvi Pradą, kadangi vis vien nuobodžiavau nusprendžiau jį pažiūrėti, vėliau sekė dar šimtai kartų jo peržiūrėjimų kai nusipirkau įrašą, o galiausiai knygyne radau šią knygą ir nė negalvodama pagriebusi ją lėkiau prie kasos. Skaičiau ją nieko neatidėliodama ir apmąstydama kiekvieną Andrėjos pasirinkimą.

Jaunoji Andrėja gauna darbą dėl kurio šimtai jos bendraamžių kristų negyvos, tačiau toli gražu ji nėra tokios pat geros nuomonės kaip visi čia dirbantys. Ji kilusi iš mažo miestelio, draugauja su paprastu, mielu vaikinu ir vilki nutrintus, nebrangius rūbus. Keista kaip iš vis ji atsidūrė tokiame darbe, tiesa? Darbas pasiglemžia ją visą nebėra laiko draugams ir vaikinui, net šeimai, galva užimta įvairiais viršininkės darbais, kuri yra kietas riešutėlis, o jos telefonas nesiliauja skambėjęs.

Prada. Armani. Versace. Chanel. Gucci. Elias-Clark pastate įsikūrusi Podiumo redakcija įtraukia Andrėją į visai kitokį pasaulį ir žinoma skaitytojus taip pat.

Ganėtinai sunki knyga . Bet turinys vertas dėmesio. Jaudinanti istorija , kuri kogero suvirpintų net ir kiečiausią širdį. 4 vaikai - viename iš jų bandžiau surasti save . Man rodos save suradau pačiame autoriuje. Nes pati...

Ganėtinai sunki knyga . Bet turinys vertas dėmesio. Jaudinanti istorija , kuri kogero suvirpintų net ir kiečiausią širdį. 4 vaikai - viename iš jų bandžiau surasti save . Man rodos save suradau pačiame autoriuje. Nes pati vaikystėje buvau visokia .

Perskaičiusi knygos pasigedau savos vaikystės . Kur mano 3 draugai , tėvas Robis , ir tokia artima vienas kitam bendruomenė.

Knyga sujaudino . Supratau kaip mano vaikiška širdis trokšta nuotykių , kokius patyrė pragaro virtuvės vaikai , kuriems aš jau per sena.

Knyga toli gražu buvo ne vien apie tyrą vaikystę . Knyga buvo apie draugystę.

Labai mėgstu knygas parašytas tikrais įvykiais , šią taip pat. Rekomenduoju visiems dar neskaičiusiems !