"Aušros pažadas" - odė gyvenimui, odė motinai ir odė meilei.

Kažkur grotestiška, kažkur juokinga, kartais ilgesinga ir liūdna. Suprantama, kad būnant menininku, autorius daug ką hiperbolizuoja (na pasakykite man, kaip...

"Aušros pažadas" - odė gyvenimui, odė motinai ir odė meilei.

Kažkur grotestiška, kažkur juokinga, kartais ilgesinga ir liūdna. Suprantama, kad būnant menininku, autorius daug ką hiperbolizuoja (na pasakykite man, kaip įmanoma, suvalgyti kaliošą?).

Suprantama, kad tokia nežabota motinos meilė turėjo esminės įtakos Romain gyvenimui ir pasaulėžiūrai, galbūt, kažkiek net sugadino jo gyvenimą, bet mums, skaitytojams, davė išskirtinai talentingą asmenį. Ir man atrodo, kad tai yra nenuginčijamas jo motinos nuopelnas.

Knyga parašyta subtiliai, ​​nuostabus, nors ir retas humoro jausmas. Man labai įdomūs buvo liriniai autoriaus nukrypimai ir apmąstymai viena ar kita tema (apie meilę, seksualinius iškrypimus, gyvūnus, moteris, bombas). Apskritai, šviesi ir šilta proza. (rodos, pas Romain Gary, kitaip ir nebūna).

Be galo sužavėjo su kokiu giliu psichologizmu Romain Gary suprato, suvokė ir jautė savo motiną, vienintelį artimą žmogų visoje visatoje, žmogų, kuris visada buvo šalia. Manau, kaip ir dauguma iš mūsų, motinos meilės vertingumą Romain Gary suvokė tik patyręs netektį. Visai tikėtina, kad esant motinai gyvai, Romain Gary dažnai erzino jos perdėta meilė, bet po praradimo nebuvo kuo užpildyti tos tuštumos. Ir štai gimė romanas. Nuoširdus ir šviesus, apie svarbiausią - apie meilę.

Savo knygoje, Romain Gary nupiešė mums labai spalvingą herojų - savo motiną. "Aušrs pažadas" - tai mylimo ir mylinčio sūnaus pasakojimas, kurio gyvenimas nebuvo ramus ir giedras. Bet šalia jo visada buvo draugas toks ištikimas, kad tai kažkur besiribojo su beprotybe.

Nežinau, ar tai buvo koks nors literatūrinis triukas, ar tai atsitiko nesąmoningai, bet asmeniškai man, knyga buvo labiau suvokiama ir gyviau skaitoma tuose epizoduose, kuriuose dalyvaudavo autoriaus motina. Kai tik rašytojas nutolsta nuo savo motinos, istorija tampa ištęsta ir vietomis net nuobodi. Retai taip būna, bet skaitydama šią knygą, jaučiau kokia energijos įkrova sklinda iš autoriaus motinos, ir kaip be jos gyvenimas tapo, ne nuobodus, o kasdieniškas.

Puiki knyga, parašyta nuostabia kalba ir proga. Tikriausiai, nuo šios knygos ir reikėtų pradėti pažinti su šiuo autoriumi, nes šis kūrinys dar vertingas ir tuo, kad atskleidžia vidinį rašytojo pasaulį.

Labai gaila, bet sprendžiant iš visko, Romain Gary taip ir nesugebėjo susitaikyti su motinos netektimi ir neišmoko būti laimingu be Jos. Labai gaila, kad jis tapo happy end'u savo motinai, tačiau savojo happy end'o taip ir nesugebėjo sugalvoti. 1980 m. Romain Gary nusišovė.

2007 m. Romain Gary pastatytas paminklas Vilniuje, J. Basanavičiaus gatvėje (buvusioje Pochuliankoje). Romain Gary vienintelis rašytojas du kartus laimėjęs Gonkūrų premiją.

Timbuktu - magiškas miestas, apipintas legendomis apie neišsenkamus aukso lobynus - kvepia nuotykiais. Nežinau, ar gavau tai, ką tikėjausi gauti perskaičius šią knygą. Ji visiškai kitokia negu mane sužavėję "Kalifo rūmai"...

Timbuktu - magiškas miestas, apipintas legendomis apie neišsenkamus aukso lobynus - kvepia nuotykiais. Nežinau, ar gavau tai, ką tikėjausi gauti perskaičius šią knygą. Ji visiškai kitokia negu mane sužavėję "Kalifo rūmai" ar "Tūkstantis ir vienos nakties šalyje" pasakojimai. Nepasakyčiau, kad "Timbuktu" yra kažkuo ypatingai žavinga knyga - man ji pasirodė sausa ir ne iki galo aprašyta. O jau sąmokslo teorijos, be kurių pastaruoju metu negalima niekur apseiti, suteikė kūriniui nemalonų poskonį.

Sakoma, kad "Timbuktu" aprašyta istorija įvyko iš tikrųjų. Knygos gale yra ištrauka iš autentiško pasakojimo, kuris įkvėpė autorių parašyti šią knygą - iš tikrųjų buvo amerikietis, rastas Londone, tvirtinęs buvęs Timbuktu mieste. Tiesą sakant, autentiškas vos kelių puslapių pasakojimas, asmeniškai man, buvo daug įdomesnis, negu šis per daug ištemptas veikalas.

Mmmhhh... Tiką baigiau šią knygą - kuri labai mažutė ištikrųjų apimti - ir taip suprantu, kad po jos liko sumišimo jausmas. Kai pagalvoju, turbūt, taip ir turėjo būti, nes knygos pasakotojas - sumišęs paauglys vaikinas....

Mmmhhh... Tiką baigiau šią knygą - kuri labai mažutė ištikrųjų apimti - ir taip suprantu, kad po jos liko sumišimo jausmas. Kai pagalvoju, turbūt, taip ir turėjo būti, nes knygos pasakotojas - sumišęs paauglys vaikinas. Iš tikro, knygoje sužavėjo (ir, ironiška, bet kartu labai nervino) būtent paaugliškas pasakojimo tempas ir stilius. Pati istorija, atrodo, visiškai paprastai - savęs ieškojimas, pasaulio neteisybės suvokimas, priešinimasis statomoms riboms ir normoms, žavėjimasis tauriais ir nekaltais dalykais, - visa tai maištaujančio, gedinčio, ieškančio vaikino akimis. Kita vertus, knygos veikėjui visa tai sukelia nelengvus ir labai įvairius jausmus, kuriuos ir su kuriais gyventi ir priimti pasaulį nėra taip jau paprasta.

Knyga ir liūdna, ir linksma ir įdomi, ir kažkiek banali, bei keistoka, bet nenuginčijamai įtraukianti. Mėgstu skaityti, bet nesu iš tų, kurie knygą perskaito vienu prisėdimu, su šia knygą irgi taip nebuvo, užtad su mielu...

Knyga ir liūdna, ir linksma ir įdomi, ir kažkiek banali, bei keistoka, bet nenuginčijamai įtraukianti. Mėgstu skaityti, bet nesu iš tų, kurie knygą perskaito vienu prisėdimu, su šia knygą irgi taip nebuvo, užtad su mielu noru knygą ėmiau į rankas, stebėjau kaip sekasi veikėjams, išgyvenau kartu su jais. Ir dėkui autorei už lengvą pradžią, kuri padeda greičiau įsijausti į kūrinį, kartais velniškai nervina skaityti skaityti, perskaityti ~80 psl. ir tik tada pajausti, kad jau įsigyvenai į istoriją ir knyga pradeda patikti.

Jeigu perskaitysite anotaciją sužinosite, kad knyga apie vieną šeima, kurios istorija pasakojama ne viena dešimtmeti. Kai aš perskaičiau manęs tai nesudomino, nes tokių panašių knygų tikrai yra ne viena. Tačiau! Tai buvo kažkas kito, pirmiausia santykiai šeimoje - gal ne visada pavyzdiniai, bet nuoširdūs, tikri. Antra, vertinu knygas, kurios priverčia mane garsu nusijuokti. Tai tikrų tikriausia retenybė, o šiai knygai pavyko tai padaryti. :) Banalybės, kaip ir minėjau šiek tiek buvo. Kažkaip pastaruoju metu vis pasitaiko pamatyti/perskaityti istorijas, kur įpinama bokštų dvynių tragiška lemtis, bet ir vėl dažniausiai visur tas įvykis siejamas su mirtimi ir istorijos pabaiga, o čia visai kitaip. Knyga man patiko, labai. Bet po teisybei, ji nėra viena iš tų kur perskaitai ir gali verkti, sienom laipioti :D , kad ji baigėsi. Gera knyga, verta perskaityti, bet nekeliauja į pačių mylimiausių lentynėlę.

Džiaugiuosi tuo, kad knyga nuo pirmųjų puslapių buvo įdomi. Būčiau nusivylusi, jei knygoje būtų tekę skaityti tik sausus faktus apie šią didžią moterį. Didžią todėl, nes man jį tokia pasirodė iš šios knygos. Nuo...

Džiaugiuosi tuo, kad knyga nuo pirmųjų puslapių buvo įdomi. Būčiau nusivylusi, jei knygoje būtų tekę skaityti tik sausus faktus apie šią didžią moterį. Didžią todėl, nes man jį tokia pasirodė iš šios knygos. Nuo pat mažens Marija Groschol (tikrasis vardas) buvo kitų vaikų patyčių objektas, nes buvo budelio duktė.
Toliau sekė vis didesni sunkumai, bet Marija įrodė, kad yra stipri ir sugeba įveikti visas negandas. Todėl jei reiktų kur remtis stiprios asmenybės pavyzdžiu, galėčiau remtis Madam Tiuso. Knyga parašyta lengvu stiliumi ir tikrai įdomiai!Be to, manau, kad visada pravartu bent truputėli prisiliesti prie garsių žmonių biografijų, kad geriau galėtume įvertinti jų atliktus darbus. :) Deja, bet nesugebu šioje knygoje matyti tik gero, o tai kas nepatiko paslėpti tarp knygos puslapių. Todėl negaliu nepaminėti, kad man trūko tolimesnės Madam Tiuso gyvenimo dalies aprašymo. Aišku, tokia buvo autorės mintis, bet man, visiškai nežinančiai nieko apie šią moterį būtų buvę smalsu sužinoti, kaip jai sekėsi Londone, kokias figūras gamino, ar išsiskyrė su vyru, kokie užaugo jos sūnūs. Bandžiau to ieškoti internete, bet nieko konkretaus neradau :( Taip pat didžioji knygos dalis susijusi su Prancūzijoje vykusia revoliucija, todėl kai kurie skyriai man atrodė per daug vienodi, vis apie tai, kaip keičiasi visuomenės didvyriai ir kaip reikia lieti naujus biustus ar naikinti atgyvenusius, kurie gali sukelti pasipiktinimą. Todėl knygos viduriukas šiek tiek mane nuliūdino. Tačiau visa kita man patiko. Tikrai naudinga knyga. Dabar galėsiu visiems girtis, kad ne tik žinau apie Madam Tiuso gyvenimą, bet ir esu pabuvojusi vaškinių figūrų muziejuje. :D

Puslapių skaičius: 351.
Leidykla: Gimtasis žodis, 2008.
Iš kur gavau? Paskolino lietuvių kalbos mokytoja.
Mano įvertinimas: 4/5

Knygą greitai perskaičiau, ji ,kaip ir dauguma jaunimui skirtų fantastikos knygų, lengvo pobūdžio, daug mąstyti tikrai nereikia. Lengvas skaitalas ir daugiau nieko. Nuotykių veikėja tikrai patiria nemažai, visoje knygoje...

Knygą greitai perskaičiau, ji ,kaip ir dauguma jaunimui skirtų fantastikos knygų, lengvo pobūdžio, daug mąstyti tikrai nereikia. Lengvas skaitalas ir daugiau nieko. Nuotykių veikėja tikrai patiria nemažai, visoje knygoje pabrėžiamas meilės trikampis, tačiau skaitydama susidariau nuomonę, jog be pinigų, pažinčių gyvenime nieko nepasieksi. Materialūs dalykai knygoje užima pirmą vietą. Taip pat į reikšmingus nutikimus niekas nekreipia dėmesio. Visoje knygoje nesutikau nei vieno veikėjo, kuris nebūtų nuostabaus grožio. Nemanau, kad norėčiau dar kartą ir dar kartą perskaityti šią knygą. Nors reiktų pasidžiaugti, jog didžioji dalis veiksmo vyksta Lietuvoje ir pabrėžiama, kaip čia yra gražu.

Trečios dalies ieškojau ilgai, kol man ją paskolino lietuvių kalbos mokytoja. Dažniausiai nesirenku skaityti istorinio pobūdžio knygų, bet pirmosios Silva Rerum dalys man patiko. Tačiau... knygos pradžia manęs taip...

Trečios dalies ieškojau ilgai, kol man ją paskolino lietuvių kalbos mokytoja. Dažniausiai nesirenku skaityti istorinio pobūdžio knygų, bet pirmosios Silva Rerum dalys man patiko. Tačiau... knygos pradžia manęs taip neįtraukė, kaip aš tikėjausi.. Galvojau, kad nebeskaitysiu, kai kažkur ties knygos viduriu knyga pasirodė lyg ir įdomi. Šioje dalyje daug daugiau kalbama apie lovos reikalus. Manau, suprantu autorę- erotiniai romanai dabar labai populiarūs.

Perskaičius knygą ir ją apgalvojus, galiu drąsiai sakyti, jog knygą skaičiau iš reikalo( juk kažką reiks pasakyt mokytojai, jei paklaus ar patiko, kai gražinsiu knygą) ir kad knyga tikrai nepaliko jokio gilaus įspūdžio.

Romane - kontrastų šalis Amerika. Mergaitė iš neturtingos šeimos, patekusi į miestą, tampa garsia aktore, tačiau nei pinigai, nei šlovė nesuteikia jai laimės.

Pagrindinė knygos herojė Kerė - kilusi iš nepasiturinčios...

Romane - kontrastų šalis Amerika. Mergaitė iš neturtingos šeimos, patekusi į miestą, tampa garsia aktore, tačiau nei pinigai, nei šlovė nesuteikia jai laimės.

Pagrindinė knygos herojė Kerė - kilusi iš nepasiturinčios šeimos, emocionali, šiek tiek naivi, taip ir nepatyrusi tikrosios laimės, mergina. Knyga, iš tiesų yra niūroka, pastoviai vyrauja slogi nuotaika. Man patiko tai, kad knygoje viskas aprašyta realistiškai, nepagražintai. Privertė susimąstyti apie tai, kokie begaliniai yra žmogaus troškimai turto, prabangos atžvilgiu. Ir kaip visa tai, deja, bet ne visada atneša sielos ramybę...

Puiki knyga savaitgaliui ar vasaros atostogoms. Tiesiog atsipalaiduoji ir mintimis persikeli į Pagundos miestelį su velniškai patraukliu meru, visiems ramybės neduodančiu vandens bokštu ir dviem seserimis, atvykusiomis kurti...

Puiki knyga savaitgaliui ar vasaros atostogoms. Tiesiog atsipalaiduoji ir mintimis persikeli į Pagundos miestelį su velniškai patraukliu meru, visiems ramybės neduodančiu vandens bokštu ir dviem seserimis, atvykusiomis kurti filmo. Įvykiai rutuliojasi žaibišku greičiu... Tad belieka tik mėgautis skaitymo malonumu.

Kiekvieną kartą užsukus į miesto biblioteką užkliudavo ši knyga. Dar nedrįsau jos paiimti į rankas, nes pavadinimas lyg ir viską nusako. Tuo metu atrodė, jog ši istorija yra viena iš daugelio, kuri nesugebės...

Kiekvieną kartą užsukus į miesto biblioteką užkliudavo ši knyga. Dar nedrįsau jos paiimti į rankas, nes pavadinimas lyg ir viską nusako. Tuo metu atrodė, jog ši istorija yra viena iš daugelio, kuri nesugebės sužavėti.
Aš klydau... 112psl. prabėgo taip staigiai, kad užvertus knygą net suspaudė širdį. Knyga alsuoja lengvumu, romantiškumu... Knygoje pasakojama apie mažos mergaitės patirta meilę suaugusiam vyrui, kurį praminė Sibiru. Ši meilė trunka visą gyvenimą, o kai ta pati mažoji mergaitė sutinka savo Sibirą aš nedvejodama suvokiu, kad nors ir pirmas D. Jazukevičiūtės skaitytas kūrinys, bet buvo vertas dėmesio.