"Saulėgrįžos naktis" - romantinė knyga. Tad jei jums patinka truputis išdavysčių, išbandymų - perskaityti verta.
Knygoje susipažįstame su atskiromis jaunuolių grupėmis, keliajančiomis po Laplandijos tyrus. Vienoje grupėje...

"Saulėgrįžos naktis" - romantinė knyga. Tad jei jums patinka truputis išdavysčių, išbandymų - perskaityti verta.
Knygoje susipažįstame su atskiromis jaunuolių grupėmis, keliajančiomis po Laplandijos tyrus. Vienoje grupėje - geriausios draugės Lota ir Rikė, o kitoje - "įsimylėjeliai" Julius ir Tinka. Pradžioje grupės keliauja atskirai, po to susijungia. Julius Tinkos nemyli - Tinka per daug kontroliuja vaikiną, jis net nuomonės negali išreikšti. O Lota su Rike susižavi vaikinu, tuo tarpu Tinka miršta iš pavydo. Kelionėje susiduria su sunkumais, kurie kiek pakenkia grįžimui namo.
Galiausiai Lota su Juliumi įsimyli, Tinka su tuo pamažu susitaikys. Bet atkeršyti ji randa progą.
Po to supras padariusi didelę klaidą. Juk meilės niekas negali išskirti...

Azija yra neabejotinai dabar ant bangos. Besidominčių jos kultūra ir keliaujančių turbūt didėja geometrine progresija. Jei anksčiau daugiausiai buvo domimasi Kinija, Indija, Japonija, tai dabar atrandama ir Pietryčių Kinija....

Azija yra neabejotinai dabar ant bangos. Besidominčių jos kultūra ir keliaujančių turbūt didėja geometrine progresija. Jei anksčiau daugiausiai buvo domimasi Kinija, Indija, Japonija, tai dabar atrandama ir Pietryčių Kinija. Taigi, kas dabar save laiko rimtu keliautoju ir jau išmaišė Europą skersai išilgai arba atvirkščiai lenkiasi jos, savo kelius suka į Rytus. Neišimtis ir šie 3 jauni keliautojai, kurie nusprendė pusmečiui palikti Lietuvą ir rūpesčius joje ir su kuprinėmis patraukė ieškoti naujų potyrių. Jų nusiteikimas ir atvirumas pasauliui man labai priimtinas. Imti iš gyvenimo tai ką tau duoda šiandien ir svarbiausia būti pačiam atviram sutiktiems žmoniems kelyje. Nes išties kelias žmones suartina. Su didžiausiu malonu perskaičiau kaip jiems sekėsi kelyje nuo Turkijos iki Malaizijos, neaplenkiant tokių atrodytų "blogio" šalių kaip Iranas ir Afganistanas. Irano kultūra ir šalis mane sudomino gana jau seniai. Tikrai norėčiau apsilankyti ir pati įsitikinti kaip joje gyvena žmonės. Nes nuo to ką pateikia žiniasklaida ir kokį šalies įvaizdį formuoja Irano valdžia, atrodo, kad ten vien tik teroristai ir tegyvena. Tačiau tai, kaip apie šią šalį atsiliepia keliautojai, pateikia visai kitą vaizdinį. Ten gyvena tokie patys žmonės, kaip visur kitur ir kuo nuomonė blogesnė apie šią šalį yra kuriama, tuo labiau jie stengiasi ją išsklaidyti savo svetingumu ir nuoširdžiu! rūpinimusi keliautoju. Ir svarbu suprasti, kad valdžios nuomonė nebūtinai turi sutapti su gyventojų nuomone. Juo labiau, kad visi draudimai ir kontrolė yra nukreipta būtent į juos. Na, o savaitė Afganistane tik patvirtino bent jau mano nuomonę, kad į šalį keliautojiems dar tikrai ne laikas. Ir žinoma, bene svarbiausias knygos punktas - ji labai gražiai iliustruota puikiomis nuotraukomis. Nes kaip gi kelionė be nuotraukų? :-)

Kelionių dienoraščiai tai yra ta sritis, kuri yra pati mėgstamiausia šiuo metu. Visas, knygas, kurias pasirenku iš šios srities tiesiog ryte suryju. Ypač tai tinka žingeidiems skaitovams, kurie ruošiasi, planuoja keliauti į...

Kelionių dienoraščiai tai yra ta sritis, kuri yra pati mėgstamiausia šiuo metu. Visas, knygas, kurias pasirenku iš šios srities tiesiog ryte suryju. Ypač tai tinka žingeidiems skaitovams, kurie ruošiasi, planuoja keliauti į svečias šalis. Taip pat tinka ir tiems, kurie keliauti šiuo metu negali ir keliauja knygų puslapiais. Gerai parengtas kelionių dienoraštis geba perteikti emocijas ir patyrimus ir skaitydamas pats susitapatini su keliaujančiuoju. Kartu suteikiamos ir žinios, kurių šiaip negausi.

"Vėjų valdovas" tai knyga apie tris ekspedicijas burlaiviu 2009-2011 m. po Viduržiemio jūros uostus ir miestus. Grupelė iniciatyvių žmonių, neabejingų Lietuvos istorija ir buriavimui susibūrė po Gold of Lithuania projektu. Šių žmonių pagrindinis tikslas atkartoti M.K. Našlaitėlio kelionę į Jeruzalę, o tuo pačiu pristatyti svarbiausius Lietuvos projektus - 2009 m. Europos kultūros sostinę, 2011 m. - Europos krepšinio čempionatą. Taip pat pakviesti bendradarbiauti kitus miestus ir užmegzti verslo ryšius.

Buriuotojas ir visų trijų įgulų bocmas T. Staniulis perteikia savo įspūdžius ir nuotykius keliaujant jūra. Niekada nebūvau abejinga jūrai ir vandens sportui/pramogoms, tačiau po šios knygos norėčiau išbandyti buriavimą. Tikiuosi, kad kada nors man tai pavyks įgyvendinti. Be užuolankų aprašoma įgulos kasdienybė jūroje, vargai dėl jūrligės gali atbaidyti romantikos megėjus, tačiau kartu pritraukti adrenalino fanatikus. Kiekvienas juk pasirenkam savo stichiją - kam kalnai, kam skrydžiai padangėse, o kam jūros toliai. Kas save priskiria pastarosios mylėtojais, šią knygą turėtų nedelsiant perskaityti. Taip pat čia ir praktinių atsiliepimų rasi ir tie, kurie planuoja atostogas jachta Viduržiemio jūros pakrantėmis.

Šia knyga susidomėjau neatsitiktinai. Lietuvių grožinė literatūra nėra man labai prie širdies (nors tame nereikėtų įžvelgti ką nors negero), tad ji tikrai nebuvo iš mano TOP listo. Rašydama magistro darbą apie Radvilas ir...

Šia knyga susidomėjau neatsitiktinai. Lietuvių grožinė literatūra nėra man labai prie širdies (nors tame nereikėtų įžvelgti ką nors negero), tad ji tikrai nebuvo iš mano TOP listo. Rašydama magistro darbą apie Radvilas ir jų įvaizdžius Lietuvos viešajame diskurse negalėjau apeiti šios knygos. Kodėl? Todėl, kad Malūkas pasiūlė gerokai kitokį Barboros personažą nei kad mes esame pripratę ir yra jis plėtojamas kituose grožiniuose kūriniuose ar spektakliuose. Malūko Barbora - savo vertę žinanti moteris, nėra tokia "avelė" ir aplinkybių įkaitė, kaip taip pabrėžiama J. Grušo žymiajame spektaklyje ar kitur. Tai moteris, kuri nevaržo savęs LDK visuomenės nusistovėjusiomis dogmomis ir padorumo supratimu. Taip pat yra ir to lengvo erotikos elemento. Visgi, autorius piešdamas tokį Barboros portretą kiek perlenkė lazdą, kadangi negalima taip tiesiogiai perkelti dabartinio moters portreto į XVI a. LDK visuomenę. Tiesiog toks Barboros laisvumas, nors ji ir priklausė savarankiškiausiam visuomenės sluoksniui - didikams, nebūtų ne tik priimtinas, bet ir toleruotinas apskritai. Net pačios Barboros asmeniniame pasaulio suvokime tokie veiksmai nebūtų galimi. Kad ir kaip sunku būtų pripažinti, tačiau moteris nebuvo tokia savarankiška asmenybė, kaip kad mes norėtume šiandien.

Apskritai knygos turinys labai tipinis. Dėmesio centre jos santykiai su karaliumi Žygimantu Augustu nuo judviejų susipažinimo iki jos mirties. Atkartojamos tos pačios klišės, kaip ir kitur - meilė, Bonos nunuodijimas, dvariškių klastos ir intrigos, Lenkijos ir LDK visuomenės pasipriešinimas ir pan. Knyga išties perskaitoma gana lengvai, tačiau ar aš ją rekomenduočiau kitiems? Nežinau, vargu. Manau, kad lietuviai rašytojai dar nesubrandino gero istorinio romano turinio perteikimo idėjos. Nors patrauklių ir itriguojančių istorijos siužetų, kurie gali būti perteikti į knygas, tikrai turime.

Ne laiku ir ne vietoj paėmiau šią istoriją į rankas... Skaitėsi lėtai, sunkiai. Jei būčiau turėjus galimybę skaityt neatsitraukdama būčiau labai įsijautusi, nes istorija jaudinanti - apie dviejų mirti pasmerktų...

Ne laiku ir ne vietoj paėmiau šią istoriją į rankas... Skaitėsi lėtai, sunkiai. Jei būčiau turėjus galimybę skaityt neatsitraukdama būčiau labai įsijautusi, nes istorija jaudinanti - apie dviejų mirti pasmerktų jaunuolių gyvenimą.

"Šizofrenikų knyga", "Ją skaito tik pačiuožę". Štai ką man apie "Baltą drobulę" pasakojo prieš ją pradedant skaityti. Taigi, turėjau galimybę tinkamai pasiruošti.

"Baltos drobulės" man neteko skaityti mokykloje. Gal ir...

"Šizofrenikų knyga", "Ją skaito tik pačiuožę". Štai ką man apie "Baltą drobulę" pasakojo prieš ją pradedant skaityti. Taigi, turėjau galimybę tinkamai pasiruošti.

"Baltos drobulės" man neteko skaityti mokykloje. Gal ir gerai. Tuo metu tikrai būčiau tai dariusi per prievartą. Šiandien ją paėmus į rankas buvau labiau pasiruošus ir nusiteikus. Netgi galėčiau pasakyti, kad ji visai mane sužavėjo. Kai kurios mintys knygoje tokios stiprios, pasakojimai, išgyvenimai tikrai sujaudina, padeda susimąstyti. Visgi, ne vienoje vietoje trūko aiškumo, norėjosi, kad kažkas paaiškintų, kaip interpretuoti, suprasti vieną ar kitą vietą.

Taigi, džiaukitės, jei šią knygą tenka skaityti mokykloje. Tuomet turėsite galimybę išsiaiškinti visas autoriaus paslėptas mintis, geriau įsigilinti. Visgi, prieš pradėdami skaityti pasiruoškite, kad tai nebus lengvas skaitalas prieš miegą, reikės mąstyti, atsipalaiduoti neleis ir nuolat šokinėjančios mintys,

Dvidešimtmetis studentas Arkadijus Dolgorukis iš Maskvos persikelia gyventi į Sankt Peterburgą. Pirmąjį mėnesį "Pitery" jis praleidžia pas tėvus, kuriuos buvo matęs vos tris kartus gyvenime. Užaugino svetimi... Į šį...

Dvidešimtmetis studentas Arkadijus Dolgorukis iš Maskvos persikelia gyventi į Sankt Peterburgą. Pirmąjį mėnesį "Pitery" jis praleidžia pas tėvus, kuriuos buvo matęs vos tris kartus gyvenime. Užaugino svetimi... Į šį miestą jis persikelia, nes turi "idėją" (rašau kabutėse, nes knygoje taip rašoma). Beveik visa knyga sudaryta iš Arkadijaus pokalbių su draugais, bičiuliais ir pažįstamais. Jis savo "idėjos" niekam nepasakoja, todėl ir knygoje apie ją užsimenama vos porą kartų - ji išduodama tik skaitytojui. Tikiuosi, kad antrajame tome "idėjai" bus skirta daugiau dėmesio.

I.Šeiniaus apysaka "Kuprelis", kitaip dar vadinama: "Vienos pavasario dienos pasaka", ištiesų pavasariškas kūrinys. Nedidelės apimties, paprastas, tačiau begalo švelnus, nostalgiškas ir jausmingas pasakojimas, įsibraunantis...

I.Šeiniaus apysaka "Kuprelis", kitaip dar vadinama: "Vienos pavasario dienos pasaka", ištiesų pavasariškas kūrinys. Nedidelės apimties, paprastas, tačiau begalo švelnus, nostalgiškas ir jausmingas pasakojimas, įsibraunantis ir žadinantis skaitytojo jausmus.

Kūrinyje tvyro dvi laiko bei erdvės plotmės - dabartis ir praeitis.

Birželio mėnesio pradžia ir Ignasėlis, sugrįžęs į gimtinę, keliauja į malūną pas Kuprelį, padėti sumalti grūdus. Olesis, kitaip Kuprelis, žiūrėdamas pro mažą, keturkampį malūno langelį, atmena savo praeitį, apie kurią su nieko dar nėra kalbėjąs ir pirmąją bei paskutinę savo meilę. Darbuodamiesi malūne Kuprelis ir Ignasėlis, sugrįžta į tuos laikus, kai Kuprelis baigęs mokslus, gauna vargonininko vietą Skardžiuose, kur sutinka Gundę. Jauna, šviesiaplaukė, raudonskruostė mergina iš karto tampa Olesio akių šviesa. Šviesiaplaukė viliokė praskaidrina ir įprasmina, protingo, darbštaus, sąžiningo, tačiau kuproto jaunuolio gyvenimą. Daug svajonių ir planų, tačiau viskas sugriūva, kai į Skardžius atvyksta Gundės vaikystės draugas Jonas Staševskis.

Tai vienas iš tų kūrinių, kuriuos aš vadinu "prie kavos" arba "desertinis". Užtenka valandos, pusantros perskaityti, skaitosi lengvai, o kūrinys prasmingas ir duodantis peno apmąstymams, taigi skonis dar ilgai išlieka.

"Bet Kuprelis vėl apsakinėja. Jis, rodos, mato ką apsako. Aštriai įsispaudė tie vaizdai jo atmintin. Meilė juos įkaitintu raštu surašė. Neišdils jie, neišdilins jų niekas."

"Mėnesiena lietaus nuskaidrintu pavasariu mėlynuoja. Rasa žvilga, lyg palietas sidabras joje tirptų. Naktis tyli, žemė miega. Daug kur, daug kam sapnuojas neregėti sapnai. Ne visur, ne visiems."

"Meilė, džiazas ir velnias" - tai žiauri jaunimo gyvenimo realybė. Pagrindinė pjesės veikėja septyniolikmetė Beatričė groja džiazą su trimis maištaujančiais vaikinais - Andriumi, Juliumi ir Luku, kurie nėra pats...

"Meilė, džiazas ir velnias" - tai žiauri jaunimo gyvenimo realybė. Pagrindinė pjesės veikėja septyniolikmetė Beatričė groja džiazą su trimis maištaujančiais vaikinais - Andriumi, Juliumi ir Luku, kurie nėra pats geriausias pavyzdys jaunai merginai - jie geria, yra linkę į smurtą ir konfliktus, neturi jokių žmogiškųjų vertybių, jokių idealų, jie nesutaria su tėvais, vaikystėje nei vienas negavo pakankamai meilės ir švelnumo. Beatričė visiškai kitokio būdo, ji - gerumo, nuoširdumo, pasiaukojimo įsikūnijimas, ji siekia tiesos, bando aplinkinius atvesti į doros kelią. Betą dar vaikystėje paliko mama, ji gyveno su senele ir taip pat nepatyrė tėvų meilės. Mergina supranta, kad gyvena negailestingame pasaulyje, jis jai - lyg beprotnamis. Nepaisant to, Beta vis tiek myli gyvenimą, myli visus žmones, nori padaryti pasaulį šviesesnį. Ji padeda susivokti Andriaus tėvui, kur link eina jo sūnus, pažadina Juliaus tėvą, paskendusį savo filosofijose. Beatričė - tai gėris, ji nepritampa šiame žiauriame pasaulyje ir todėl verčiau pasirenka mirtį, nei gyvenimą jame.

Pripažįstu - knyga sukrečianti. Kaip tik prieš ją skaičiau V. Šekspyro "Hamletą". Negalėčiau pasakyti, kad mėgstu knygas, kurios parašytos kaip vaidinimai. Netgi drąsiai galiu teigti, kad niekada nesiruošiau (ir daugiau nesiimsiu) skaityti tokių knygų. Na, grįžkime prie šios. Pati dažniausiai skaitau meilės romaniukus minkštais viršeliais bei fantastinę - populiariąją - literatūrą. Ši iš aprašymo pasirodė intriguojanti labiau nei bet kuri kita kada nors skaityta. Bet, asmeniškai aš, parašyčiau daug geresnį knygos variantą, jei remčiausi tik jos aprašymu. Manau, kad jau akivaizdu, jog nusivyliau. Tikėjausi kitokios pabaigos, blogiuko mirties, kaip atpildo už blogą elgesį. Vis dėlto jei kas klaustų, ką keisčiau šioje tragikomedijoje, atsakyčiau nieko. Kodėl? Nes nors ir nusivyliau pabaiga, knygą perskaičiau per vieną dieną. Tikrai sudomino ir įtraukė, nors ir keliose vietose susipainiojau ir reikėjo skaityti visą puslapį iš naujo. Išvada - knyga gera, sukrečianti, nors ir nepavadinčiau to, kas vaizduojama, jaunimo realybe.

'But I believe in true love, you know? I don't believe that everybody gets to keep their eyes or not get sick or whatever, but everybody should have true love, and it should last at least as long as your life does.'

'Some tourists...

'But I believe in true love, you know? I don't believe that everybody gets to keep their eyes or not get sick or whatever, but everybody should have true love, and it should last at least as long as your life does.'

'Some tourists think Amsterdam is a city of sin, but in truth it is a city of freedom. And in freedom, most people find sin.'

Istorija man šiek tiek priminė Jodi Picoult 'My Sister's Keeper' ('Mano sesers globėjas'). Jei skaitėte pastarąją knygą, arba matėte pagal ją pastytą filmą, žinokit, kad skaitant The Fault In Our Stars jausitės panašiai. Aš visą laiką šniurkščiojau nosimi. Nujaučiau slogią knygos pabaigą, tačiau vis tikėjausi, kad įvyks koks nors stebuklas. Kad ir kaip natūraliai stengčiausi žiūrėti į sergančius žmones bei mirtį, kad ir kaip natūraliai į tai žiūrėjo knygos personažai, suvaldyti emocijas visvien buvo sunku. Knyga yra puikus pamąstymų apie mūsų egzistenciją šaltinis, puikus romantikos pliūpsnis, puikus vakaro užsiėmimas. Nerekomenduoju skaityti tik labai jautriems žmonėms, visi kiti lėkit į knygynus ir bibliotekas.

Skubėjau šią knygą perskaityti, kol jos ekranizacija nepasirodė kino teatruose. Filmo anonsą jau galite rasti internete.

Yra ir lietuviškas vertimas. John Green 'Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos', Alma littera, 2013. Į lietuvių kalbą išvertė Zita Marienė. Kaina 35,59Lt.

P.S. Man pasirodė labai keistas vieno personažo vardo vertimas. Augustus / Ogastas :)