Pernai šią knygą prisiminiau jau gerokai per vėlai po žiemos švenčių. Artėjant kitoms Kalėdoms taupiau ją, kad tik nepradėčiau skaityti žymiai per anksti. Tada užtrukau su kita knyga ir galų gale „Kalėdinis...

Pernai šią knygą prisiminiau jau gerokai per vėlai po žiemos švenčių. Artėjant kitoms Kalėdoms taupiau ją, kad tik nepradėčiau skaityti žymiai per anksti. Tada užtrukau su kita knyga ir galų gale „Kalėdinis megztinis“ dar kartą sulaukė naujų metų. Tačiau šį kartą nelaukiau ir ėmiau skaityti, kol šventinė nuotaika vis dar neišsisklaidžiusi.

Perskaičiusi anotaciją jau žinojau, ko tikėtis iš knygos – pamokančios istorijos. Pirmosiose keliose dešimtyse puslapių vis galvojau, kad tai bus istorija apie tai, kaip reikia vertinti tai, ką turi, o svarbiausios dovanos nėra materialios. Manau, kad šią pamoką aš ir išmokau būdama maždaug Edžio amžiaus. Todėl galvojau, kad tai galėtų būti knyga vyresniems vaikams ar jau paaugliams, kurie dar to nesupranta. Tačiau rašymo stilius niekaip nenorėjo leisti, kad istoriją priskirčiau būtent tokiam amžiui. Kai kurie sakiniai ir mintys tikrai buvo skirti brandesniems žmonėms. Bet ar brandesniems žmonėms būtina pasakoti apie tikrąją dovanų vertę? Jie jau kaip ir turėtų būti pakankamai „dideli“ tą suprasti.

Ir tada perskaičiau 88 puslapį. Jis viską apvertė aukštyn kojomis. Jis mane labai stipriai paveikė. Spoksojau į tą puslapį išplėtusi akis, gal net išsižiojusi. Nuo čia istorija pasidarė tinkama ir vyresniems skaitytojams, mokydama jau kitų dalykų ir kartu atskleidžianti paauglišką vidinį pasaulį.

Aš tikrai labai laukiau, kol Edis grįš į „sveiką protą“, susitaikys su tuo, kad ne viskas klostosi taip, kaip nori. Kad turtingas nebūtinai yra laimingas, o šeima, vos sudurianti galą su galu, gali mylėti vienas kitą daug labiau – ir tai yra jų turtas. Knyga ėjo link šios idealios pabaigos, priėjo ir... Nuėjo toliau. Šį kartą nepatikliai žiūrėjau į 188 puslapį ir suraukusi antakius skaičiau likusius. Galvoje sukosi tik viena mintis: „Ne, ne, ne! Ne taip turėjo viskas pasibaigti!“ O dar po to sekė autoriaus komentaras apie tai, kas šioje istorijoje tikra ir ką jis sukūrė. Pasirodo, šis paskutinis skyrius ir buvo didžiausias autoriaus fantazijos vaisius. Tai sugadino man visą pamokomąją istoriją ir pasijaučiau lyg būčiau skaičiusi paprastą grožinės literatūros kūrinėlį. Tačiau visai nesigailiu perskaičiusi šią istoriją. Bet, pasibaigusi vienu skyriumi anksčiau, ji man būtų buvusi įdomesnė (ar netgi įtikinamesnė).

Kelių žmonių grupuotė dėl savo interesų ir naudos gali sugriauti visą mažos mergaitės gyvenimą. O mergaitė norėjo tik apginti savo šeimą. Merginos istorija tokia nepaprasta, kai esi raktas slaptosiose institucijose. Yra...

Kelių žmonių grupuotė dėl savo interesų ir naudos gali sugriauti visą mažos mergaitės gyvenimą. O mergaitė norėjo tik apginti savo šeimą. Merginos istorija tokia nepaprasta, kai esi raktas slaptosiose institucijose. Yra nelengva įrodyti savo tiesą ir įtikinti, kad ja kažkas patikėtų. Yra gerų žmonių, kurie tiesa patiki ir nori padėti. Kai tiesa paaiškėja piktadariai praranda viską. Atsiranda tik vienas klausimas: Ar vertėjo griauti mergaitei gyvenimą?

Iš pradžių maniau, jog tai bus dar viena nuobodi knyga, tačiau tik pradėjus ją skaityti, negalėjau atsitraukti. Perskaičiau per kelias dienas. Nemoku nupasakoti šios knygos turinio, tačiau ją tikrai verta paskaityti visiems...

Iš pradžių maniau, jog tai bus dar viena nuobodi knyga, tačiau tik pradėjus ją skaityti, negalėjau atsitraukti. Perskaičiau per kelias dienas. Nemoku nupasakoti šios knygos turinio, tačiau ją tikrai verta paskaityti visiems siekiantiems karjeros. Tai pasakojimai apie kitokius darbuotojus. Geresnius, kažkuo ypatingus. Ir mes visi galime tokiais tapti. Knyga labai lengvai skaitosi, puiki dovana kolegai, ar viršininkui.

Lengvai skaitoma ir įtraukianti knyga.
Veiksmas pasakojamas kelių veikėjų vardu, taip daugiau sužinome apie įvykius.
Visgi šioje knygoje (trečioje dalyje) veiksmas rutuliojasi kiek per greitai ir daugiau jaučiasi tik veiksmo...

Lengvai skaitoma ir įtraukianti knyga.
Veiksmas pasakojamas kelių veikėjų vardu, taip daugiau sužinome apie įvykius.
Visgi šioje knygoje (trečioje dalyje) veiksmas rutuliojasi kiek per greitai ir daugiau jaučiasi tik veiksmo atpasakojimas. Norėtųsi daugiau įžvalgų, kaip vienas ar kitas įvykis paveikia veikėjus, ar kokius jausmus sukelia.
Knyga baigiasi su tokia intriga, kad negali neskaityti toliau.