Kiekvieną kartą, kai užverčiu šios serijos knygą, mane apima begalinė nuostaba ir pagarba autoriui. Sukurti tiek daug tokios apimties knygų, herojų... tiek daug įdomių puslapių, aprašymų.. autorius, be abejo, išskirtinė...

Kiekvieną kartą, kai užverčiu šios serijos knygą, mane apima begalinė nuostaba ir pagarba autoriui. Sukurti tiek daug tokios apimties knygų, herojų... tiek daug įdomių puslapių, aprašymų.. autorius, be abejo, išskirtinė asmenybė, mokanti kurti užburiantį pasakojimą. Kas įdomiausia, juk tikrai yra daug nervinančių aplinkybių: kai reikia tiek ilgai laukti tęsinio, dar tuo labiau, kad žinai, jog pabaiga, turbūt, neaiški ir autoriui... nervina ir tai, kad autorius vis numarina, kokią pamiltą asmenybę (o taip, ir šioje dalyje to neišvengta)... nebesupranti, tai kas čia turi būti tie patys pagrindiniai, na tie, kurie visus nugalės... nerimauji, kad autorius kitoje knygoje numarins, tą herojų, už kurį tu sergi... bet po to žaviesi kaip puikiai buvo nubaustas dar vienas "blogiukas" ... Man šioje ir kitose knygose patinka kiekvienas knygos puslapis, net ir tie paskutiniai, kuriose surašyti herojai:) ką gi, pradedu laukti kitos dalies (ir stebuklo, kuris gal atgaivins dar kokį herojų:)

Dar viena nuostabi Jojo Moyes knyga. Tiesa, pati knygos pradžia nebuvo įtraukianti, bet vėliau sudomino, išlaikė įtampą iki paskutinio puslapio, privertė nubraukti ašarą, susimąstyti, o dar pabaigoje ir nustebino....

Dar viena nuostabi Jojo Moyes knyga. Tiesa, pati knygos pradžia nebuvo įtraukianti, bet vėliau sudomino, išlaikė įtampą iki paskutinio puslapio, privertė nubraukti ašarą, susimąstyti, o dar pabaigoje ir nustebino. Džiaugiuosi, kad dar nenusivyliau nei viena šios autorės knyga.

Dar prisimenu tą dieną, kai pasiėmiau į rankas pirmąją dalį "Beveik niekada". Galvojau šiaip knyga, nežinoma autorė, gražus viršelis... o užvertusi paskutinį puslapį, puoliau internete ieškoti žinių apie autorę:) ta...

Dar prisimenu tą dieną, kai pasiėmiau į rankas pirmąją dalį "Beveik niekada". Galvojau šiaip knyga, nežinoma autorė, gražus viršelis... o užvertusi paskutinį puslapį, puoliau internete ieškoti žinių apie autorę:) ta knyga man be galo patiko, juokiausi ir verkiau, sužavėjo veikėjai, siužeto vingiai. Todėl buvo įdomu ir kartu neramu skaityti šios knygos tęsinį. Neramu, nes tęsiniai dažnai nereikalingi, o kartais ir žalingi. Man atrodo, kad ir šįkart tęsinio nebūtinai reikėjo. "Beveik visada" - gera knyga, pamėgti herojai, bet to neapsakomo veiksnio, kuris privertė žavėtis pirmąja knyga, man nebeliko. Gal kartais ir gerai, kad užvertusi paskutinį knygos puslapį toliau tik pati gali kurti veikėjų tolimesnį gyvenimą...

Štai ir pabaigiau šitą ilgą storų knygų seką. Kaip ir reikėjo tikėtis, knygoje gausu mūšių, miestų apgulčių, išsipildančių pranašysčių, pagrindiniai veikėjai įgyja vis daugiau galių ir vis gausėja drakonų...

Štai ir pabaigiau šitą ilgą storų knygų seką. Kaip ir reikėjo tikėtis, knygoje gausu mūšių, miestų apgulčių, išsipildančių pranašysčių, pagrindiniai veikėjai įgyja vis daugiau galių ir vis gausėja drakonų gretos. Buvo įdomu perskaityti šias knygas.

Man patiko. Iš pradžių net nervina, galvoji kvailiai, jūs kvailiai. Čia apie knygos veikėjus ir santvarką: meilė - liga, o gydimas - lobotomijos analogas. O po to taip įtraukia, kad baigus knygą iškart puoli skaityti antrą...

Man patiko. Iš pradžių net nervina, galvoji kvailiai, jūs kvailiai. Čia apie knygos veikėjus ir santvarką: meilė - liga, o gydimas - lobotomijos analogas. O po to taip įtraukia, kad baigus knygą iškart puoli skaityti antrą dalį, ir vis tikiesi, kad viskas yra kiek kitaip, nei atrodo, kad ne taip tragiška, kad yra vilties...