Pirmas įspūdis: negirdėta autorė, negirdėta knyga, neišvaizdus viršelis = nieko gero.
Perskaičius: nuostabi istorija, nebanalu, autorė išmano, ką rašo, įtaigūs veikėjų charakteriai, kam rūpi viršelis = velniškai...

Pirmas įspūdis: negirdėta autorė, negirdėta knyga, neišvaizdus viršelis = nieko gero.
Perskaičius: nuostabi istorija, nebanalu, autorė išmano, ką rašo, įtaigūs veikėjų charakteriai, kam rūpi viršelis = velniškai gerai.
Ps. Patarimas - negirdėtos, nepopuliarios, neišreklamuotos knygos paprastai būna vertos daugiau dėmesio, nei tos užstrigusios topuose.

Be galo patiko ši knyga. Skaitant atrodo net susigyveni su veikėjais, vienus palaikai, ant kitų pyksti. Labai netikėta pabaiga... Perskaičius dar ilgai apie ją galvojau, atrodo o galėjo baigtis kitaip :) Kad ir kokio žanro...

Be galo patiko ši knyga. Skaitant atrodo net susigyveni su veikėjais, vienus palaikai, ant kitų pyksti. Labai netikėta pabaiga... Perskaičius dar ilgai apie ją galvojau, atrodo o galėjo baigtis kitaip :) Kad ir kokio žanro knygas žmogus mėgtų, ši tikrai nepaliks abejingų :)

Galbūt, ši knyga ir nesiekia didelių meninių aukštumų, bet mane ji „palietė“, sujaudino ir privertė nusišypsoti. Buvo liūdna skaityti apie dukros išgyvenimus dėl prarastos mamos, kuri išėjo pas Dievulį ir angelus…...

Galbūt, ši knyga ir nesiekia didelių meninių aukštumų, bet mane ji „palietė“, sujaudino ir privertė nusišypsoti. Buvo liūdna skaityti apie dukros išgyvenimus dėl prarastos mamos, kuri išėjo pas Dievulį ir angelus… Turbūt tai pats skaudžiausias įmanomas išgyvenimas vaikui. Taip pat buvo įdomūs ir meilės vingiai, besiblaškymas, kurį iš dviejų asistuojančių vyrų pasirinkti. Visgi pasirinktas variantas ir man artimensnis  Nors abiejų vyriškių charakteriai ir veiksmai per daug idealūs, netikri. Kur kas labiau patiko Kemrinos ir Adelės charakteriai, tai, kad jos pavaizduotos su savo silpnybėmis ir trūkumais.
Tik , sakyčiau, jokiu būdu nereiktų tikėti ant viršelio po knygos anotacija parašytais komentarais. Tokiais, kaip kad : „Kvatojausi ir verkiau nuo pirmojo puslapio…“, „Smagus, nuotaikingas pasakojimas“. Jie visiškai neatspindi romano. Aš absoliučiai nieko smagaus ir juokingo jame neradau, nors jumoro jausmo trūkumu kaip ir nesiskundžiu.

Knyga: Nuosava
Perskaityta: 2016 sausis
Originalus pavadinimas: My Best Friend's Girl
Knygų serija: Nėra

Išsaugotos knygos dulkės:
„...šypsausi, kad esate mano artimieji, ir juokiuosi, kad nieko čia nepakeisi“, p. 5
„ Jei jau kalbam apie mane, tai toli gražu nesu iš tų daugelio, kurie atveria savo širdis ir gyvenimus, vos tik pasitaiko pirma proga. Kam suteikti kitiems šitą galią? Kam duoti jiems galimybę tave skaudinti? Tik ką nors prisileisk, ir bemat ateis diena, kai gausi spyrįv į paširdžius“, p. 28
„Motinystė mane sekino. Neišmaniau, kad galima užmerkti akis ir užmigti, kai pasaulis pilnas pavojų. Kaip galima, bent akimirką atsipalaiduoti, kai esi apimtas baimės, kad kas negero nutiks tavo kūdikiui“, p. 172
„Aš užauginau storą odą, netikiu viskuo, ką kiekvienas tauškia. Taigi žinau, kad niekas manęs neįskaudins, nes tai, kas netiesa, manęs negali žeisti“, p. 234
„...jeigu investuosiu į jį kokį nors jausmą, bus tik blogiau“, p. 258
„Pasaulis sukosi be mano žinios“, p. 270
„Kas atsitinka meilei, kai išbūni kartu taip ilgai, kad net nebeatsimeni, dėl kokių priežasčių buvo susieita?“, p. 319
„Dabar suprantu, kad gyvenimas yra trumpas, per trumpas, kad griežtum apmaudą. Per trumpas, kad užčiauptum žmones neišklausęs, ką jie pasakys“, p. 413