Sunku ką nors trumpai papasakoti apie knygą, kurioje prikišta 200 akademinės teorijos. Trumpai tariant, čia aprašyti svarbiausi požiūriai į žmonių, žmonių ir tekstų bei kultūros ryšius ir sąsajas. Proceso mokykla ir...

Sunku ką nors trumpai papasakoti apie knygą, kurioje prikišta 200 akademinės teorijos. Trumpai tariant, čia aprašyti svarbiausi požiūriai į žmonių, žmonių ir tekstų bei kultūros ryšius ir sąsajas. Proceso mokykla ir semiotika - apie šias dvi skirtingas mokyklas viskas sukasi, tačiau apžvelgiant skirtingus prie jų dirbusius autorius, bendras jų vaizdas gerokai išsiplečia.

Nors šią knygą skaičiau anksčiau, tačiau per bene dešimtmetį didžioji dalis sąvokų ir svarbių patirčių pasimiršo :P Visgi dabar knyga pasirodė įdomesnė nei tada. Be to, tai buvo geras paruoštukas kitoms knygoms rinktis.

Pagrindinių veikėjų charakteriai atskleidžiami pateikiant ne dialogus, o aprašant jų išvaizdą, gyvenimą, mintis ir išgyvenimus, leidžiama pačiam skaitytojui įvertinti pagrindinių veikėjus ir jų veiksmus. Neįprasta ir...

Pagrindinių veikėjų charakteriai atskleidžiami pateikiant ne dialogus, o aprašant jų išvaizdą, gyvenimą, mintis ir išgyvenimus, leidžiama pačiam skaitytojui įvertinti pagrindinių veikėjus ir jų veiksmus. Neįprasta ir novelės pabaiga (t. y. paskutinis skyrius).

Šią knygą man rekomendavo draugė. Pradėjau skaityti ir nuo pat pradžios nepatiko rašymo stilius. Vis vargau skaitydama, bet nesulaukiau nieko tokio, kas užkabintų (gal per mažai psl. perskaičiau). Todėl knygą padėjau į...

Šią knygą man rekomendavo draugė. Pradėjau skaityti ir nuo pat pradžios nepatiko rašymo stilius. Vis vargau skaitydama, bet nesulaukiau nieko tokio, kas užkabintų (gal per mažai psl. perskaičiau). Todėl knygą padėjau į šalį, nors tai yra per gyvenimą atsitikę tik 3 kartus.

Labai smagi knyga. Kažkuo rašymo stilius priminė bridžitos džouns dienoraštį - daug tragikomiškų situacijų, iš kurių ne kartą skaitydama juokiausi balsu. Kiek nepritarčiau nuomonei apie tai, jog užvertus knygą ji...

Labai smagi knyga. Kažkuo rašymo stilius priminė bridžitos džouns dienoraštį - daug tragikomiškų situacijų, iš kurių ne kartą skaitydama juokiausi balsu. Kiek nepritarčiau nuomonei apie tai, jog užvertus knygą ji nepalieka nieko įsimintino. Taip, knyga nepriverčia kelti egzistencinių visatos klausimų, bet nagrinėja paprasto žmogaus, paprastas, žemiškas ir kasdienes problemas sarkastiškai smagiu tonu: tai ir draugystės klausimas, vienatvės baimė, nepasitikėjimo savi problemos, pašiepiamas giminės portretas ir visuomenės spaudimas dėl kažkokių nerašytų taisyklių - normų. Jei reikėtų parekomenduoti neapsunkinančią knygą, nekvailą ir suteikiančią tik teigiamas emocijas būtinai rekomenduočiau šią!

Trečioji trilogijos "Namelis prerijose" knyga, pasakojanti apie tai, kaip Loros tėtis gauna darbą geležinkelio statybose ir išvyksta prie Sidabro ežero, į neapgyvendintas Dakotos žemes. Prie Slyvų upelio lieka šeima, nes Merė...

Trečioji trilogijos "Namelis prerijose" knyga, pasakojanti apie tai, kaip Loros tėtis gauna darbą geležinkelio statybose ir išvyksta prie Sidabro ežero, į neapgyvendintas Dakotos žemes. Prie Slyvų upelio lieka šeima, nes Merė nespėjo sustiprėti po sunkios ligos. Praėjus keliems mėnesiams, atsisveikinusi su senuoju šuneliu Džeku, Lora su seserimis ir mama pirmą kartą važiuoja traukiniu. Po įsimintinos kelionės ir neįprastos žiemos matininkų name, tėtis pradeda būsto statybas gautame sklype. Ingalsų kelionės dengtu vežimu pagaliau baigiasi, o Loros ir kitų naujakurių istorija tik prasideda ...