Donoras - tai pirmoji autorės Tess Gerritsen knyga, kuria ji parašė, bei pirmoji šios autorės knyga, kuria aš perskaičiau, todėl negaliu palyginti tolimesnės jos kūrybos. Tačiau net ir nelygindama galiu teigti, kad ši knyga...

Donoras - tai pirmoji autorės Tess Gerritsen knyga, kuria ji parašė, bei pirmoji šios autorės knyga, kuria aš perskaičiau, todėl negaliu palyginti tolimesnės jos kūrybos. Tačiau net ir nelygindama galiu teigti, kad ši knyga yra tikrai gera ir labai įdomi. Skaitant vis kildavo klausymas - kas bus toliau? Ir kuo toliau tuo darėsi įdomiau. Buvo įdomu sužinoti medicininę tvarka, terminus bei kaip viskas vyksta operacinėje. Tačiau pagrindinė tema knygoje buvo organu donorystė ir kaip turint daug pinigu galima apeiti taisykles ir gauti tai ko nori. Turėdamas daug pinigu gali nusipirkti bet ka, net žmogaus širdį, tačiau ar galima nusipirkti laimę, ramybę ir be jokios sažinės graužaties gyventi toliau?

Kaip ir kiekviena Jodi Picoult knyga, ši taip pat yra įtraukianti. Skaitant vis norisi sužinoti, kas bus toliau, kol galiausiai skaitydamas nepastebi, kaip greit priartėji prie pabaigos. Šioje knygoje yra negrinėjamos temos apie...

Kaip ir kiekviena Jodi Picoult knyga, ši taip pat yra įtraukianti. Skaitant vis norisi sužinoti, kas bus toliau, kol galiausiai skaitydamas nepastebi, kaip greit priartėji prie pabaigos. Šioje knygoje yra negrinėjamos temos apie artuma, šeima, tarpusavio santykius, meilę vienas kitam. Knyga yra labai įdomi, tačiau pabaiga kiek šokiruojanti ir netikėta, joje yra ir mistiniu dalyku todėl tai nebuvo pati geiausia perskaityta šios rašytojos knyga, tačiau pilna netikėtumu ir savotiškai intriguojanti, priverčianti apmastyti viska iš naujo.

Nors knyga ir išgirta, ir daug kritikuota (Oleko ir Patriotų premijos istorija) man buvo pakankamai nuobodu su ja leisti vakarus. Taip, tema aktuali, "nenurašyta", bet taip viskas kartojosi - perversdavau kelis puslapius ir...

Nors knyga ir išgirta, ir daug kritikuota (Oleko ir Patriotų premijos istorija) man buvo pakankamai nuobodu su ja leisti vakarus. Taip, tema aktuali, "nenurašyta", bet taip viskas kartojosi - perversdavau kelis puslapius ir atsidurdavau panašiai ten pat :)

Nežinau, gal dėl to, kad man tiesiog ne itin sovietmetis įdomus, gal viskas čia ir gerai :)

Mokantis ne kartą teko skaityti ištraukas iš šio kūrinio, niekada nesupratau, nepatiko ir nemėgau, tiesiog piktindavausi, kam gaišti laiką tokioms nesamanėms (net išleistuvių proga skaitytas ištraukas priėmiau kaip...

Mokantis ne kartą teko skaityti ištraukas iš šio kūrinio, niekada nesupratau, nepatiko ir nemėgau, tiesiog piktindavausi, kam gaišti laiką tokioms nesamanėms (net išleistuvių proga skaitytas ištraukas priėmiau kaip pasityčiojimą, negi nebuvo ko gražesnio ir prasmingesnio rast?), o štai kažkaip perskaičiau šį kūrinuką dabar, kai jau studijos baigtos, paskendus rimtuose suaugusiųjų darbuose ir negaliu atsistebėti, kažkas nuostabaus, lengvo ir kartu sunkaus, nenusakomo, bet jaučiamo. Išvada: kūrinys tikrai ne vaikams, nors vaikiškas.