Psichologinis romanas apie žmogaus vienatvę. Na taip - tas žmogus dar ir vampyras...
Tobulai perteiktas jausmas, atskleistas visiškai nenuobodžiai. Netgi priešingai: istorija spalvinga pačia plačiausia prasme (keičiasi...

Psichologinis romanas apie žmogaus vienatvę. Na taip - tas žmogus dar ir vampyras...
Tobulai perteiktas jausmas, atskleistas visiškai nenuobodžiai. Netgi priešingai: istorija spalvinga pačia plačiausia prasme (keičiasi veikėjai, laikmečiai, aplinka...), nevargina ištęsti aprašymai, vampyrizmas nebrukamas, nenupiginamas ir nenaudojamas kaip pigios dekoracijos - jis natūraliai susilieja su pasakojimu ir skaitant galima visiškai patikėti, kad tokią istoriją galėjo papasakoti tik tas, kas gyveno ir šimtus metų klajojo po pasaulį.

Tiesiog puiki knyga! Knygoje pateikiami dažniausiai laime laikomi dalykai, ir analizuojama, kiek iš tikrųjų tai yra laimė, ir kiek primesta visuomenės nuostata. Autorė, nepiršdama savo nuomonės, dalijasi pamąstymais, gyvenimo...

Tiesiog puiki knyga! Knygoje pateikiami dažniausiai laime laikomi dalykai, ir analizuojama, kiek iš tikrųjų tai yra laimė, ir kiek primesta visuomenės nuostata. Autorė, nepiršdama savo nuomonės, dalijasi pamąstymais, gyvenimo atradimais, patarimais, kuriais nejučia norisi pasinaudoti, išbandyti. Knygoje radau ir kelis atsakymus į jau kurį laiką kankinusius klausimus :)

Tai begalinė tuštuma. Tai ilgas pokalbis viešųjų širdžių klube. Tai neatsakyti dviejų žmonių monologai, kurie pasimetė pasaulio šurmuly. Dvi iškankintos sielos, bandančios susijungti, bet dėl begalinio vienumos jausmo...

Tai begalinė tuštuma. Tai ilgas pokalbis viešųjų širdžių klube. Tai neatsakyti dviejų žmonių monologai, kurie pasimetė pasaulio šurmuly. Dvi iškankintos sielos, bandančios susijungti, bet dėl begalinio vienumos jausmo negalinčios prisiliesti viena prie kito vidaus. Dvi sudaužytos širdys, trapi parama tylinčioje peties akimirkoje. Du balsai, kalbantys apie savo liūdesį. Dvi istorijos su nenumaldomai liūdna pabaiga. Tai įspūdingi frazių labirintai, įtraukiantys į aistros sūkurius. Ir paviršiuje tik paroles paroles,, paroles ... begaliniai žodžiai, dešimtys, tūkstančiai žodžių, bandant išlieti savo skausmą atsitiktiniam nepažįstamajam. Tam, kuris negirdi, nes taip pat vis kalba ir kalba, apie savo skausmą, apie neišvengiamą kančią. Tai liūdna. Ir paprasta. Ir poetiška. Tačiau vis vien neįtikėtinai vieniša.

Iki pusės knyga skaitėsi labai sunkiai. Trūko veiksmo. Keisti žmonių santykiai. Susidomėjau tik įpusėjus knygą. „Susitaikiau“ su rašymo stiliumi. Atsirado daugiau veiksmo. Kilo noras kuo greičiau viską išsiaiškinti....

Iki pusės knyga skaitėsi labai sunkiai. Trūko veiksmo. Keisti žmonių santykiai. Susidomėjau tik įpusėjus knygą. „Susitaikiau“ su rašymo stiliumi. Atsirado daugiau veiksmo. Kilo noras kuo greičiau viską išsiaiškinti. Iki galo vis spėliojau, bet nenuspėjau pabaigos. Rekomenduoju tiems, kam patinka „ramūs“ detektyvai.