Koks netikėtai atrastas lobis! Nuostabi knyga, prikaustanti nuo pat pradžios iki pabaigos, pati istorija klampi, sunki, sukta, bet skaitosi itin lengvai.. O kokie personažai - WOW! Retai kada pagiriu atskirai, bet vertimas taip pat...

Koks netikėtai atrastas lobis! Nuostabi knyga, prikaustanti nuo pat pradžios iki pabaigos, pati istorija klampi, sunki, sukta, bet skaitosi itin lengvai.. O kokie personažai - WOW! Retai kada pagiriu atskirai, bet vertimas taip pat nuostabus, tikriausiai dėl jo taip viskas puikiai susiskaitė. Labai labai rekomenduoju!

Atrodo ši istorija nedidelė savo apimti, tačiau emociškai skaityti šią knygą man nebuvo lengva. Skaitant ją vis apimdavo jausmas, lyg amerikietiškuose kalneliuose. Pradžioje buvo nelengva "įsivažiuoti". Daug šokinėjimo bei...

Atrodo ši istorija nedidelė savo apimti, tačiau emociškai skaityti šią knygą man nebuvo lengva. Skaitant ją vis apimdavo jausmas, lyg amerikietiškuose kalneliuose. Pradžioje buvo nelengva "įsivažiuoti". Daug šokinėjimo bei prisiminimų. Toks truputį lengvas chaosėlis.
Norėčiau pagirti autorę už įspūdingai bei vaizdžiai pavaizduotą Islandijos gamtą bei gyvenimą tuometinėmis sąlygomis. Atrodė, jog skaitant tarsi gali pajausti tą kiaurai košiantį lietų bei plikuose laukuose kaukiantį vėją..
Taip pat Kristin prabilo apie vis dar opią problemą - psichinę ligą. Anuomet žmonės net nežinojo tokio termino bei juolab nesuvokė, jog tai reikia gydyti ir kaip tai turėtų būti atliekama.
Tokio gilaus įspūdžio, kaip galbūt būčiau norėjusi, man ši knyga nepaliko, tačiau tikrai labai nebloga. Skaitykit, jeigu prijaučiat skandinavų literatūrai bei jums ne svetimi kitų patiriami išgyvenimai.

Tai antroji dalis apie gyvenimą distopiniame Arkos mieste. Deja, nelabai turiu ką gero pasakyti apie šią dalį, kadangi atrodė kiek pritempta, neišplėtota, kiek paskubėta ir prabėgta paviršium, nors pati istorija galėjo būti...

Tai antroji dalis apie gyvenimą distopiniame Arkos mieste. Deja, nelabai turiu ką gero pasakyti apie šią dalį, kadangi atrodė kiek pritempta, neišplėtota, kiek paskubėta ir prabėgta paviršium, nors pati istorija galėjo būti tikrai puiki, bet pritrūko iki to. Ir jau net neatsimenu, kada mane taip erzino pagrindinės veikėjos naivumas ir savanaudiškumas.

Laiku paimta į rankas knyga, puikiai tinka Šventiniu laikotarpiu, puiki dovana galbūt ateinantiems Naujiesiems metams?
Istorija, kuri paliečia. Anksčiau ar vėliau kiekvienas susiduria su artimojo liga, ne išimtis ir knygos...

Laiku paimta į rankas knyga, puikiai tinka Šventiniu laikotarpiu, puiki dovana galbūt ateinantiems Naujiesiems metams?
Istorija, kuri paliečia. Anksčiau ar vėliau kiekvienas susiduria su artimojo liga, ne išimtis ir knygos vienas pagrindinių veikėjų Liam. Jo žmona panyra į komą. Visi linkime artimiesiems pasveikti, norime, kad jie pakiltų iš bet kokio sunkumo komos ar kitos ligos…Būtent to paties norėjo ir Mikaelos vyras, kuris neįsivaizdavo savo gyvenimo be Jos - savo žmonos. Liam reikėjo nugalėti save ir savo principus, jog galėtų pagelbėti Mikaelai, reikėjo sužinoti žmonos ne visai jam malonią praeitį, reikėjo nugalėti gydytojo žinojimą ir panirti kartu su žmona į nežinomybę. Ir meilė, aišku, nugalėjo po daug budėjimo ligoninėje valandų, po daug bendravimo, dainavimo, verkimo ir laiku priimtų sprendimų.
Rasite daug temų: nuo tikrosios meilės paieškų ir atradimų iki artimojo netekties, ligos, susitaikymo, atleidimo, supratimo, tiesos ir melo. Rasite šiek tiek ir tikrojo Holivudo. Paskutinis knygos skyrius kvepia tikromis Kalėdomis - pagrindinė veikėja grįžta namo, jos laukia Kalėdomis kvepiantys namai ir šeima. To ir linkėčiau visiems - susitikti su pasveikusiais artimaisiais ar Išėjusiais prie to Angelo krioklio visa širdimi ir mintimis. Visada yra viltis ir ne valia jos prarasti, būtina ją išsaugoti: “Myliu tave. Noriu pasenti su tavimi, sėdėti ant suoliuko, gurkšnoti limonadą ir žiūrėti, kaip užauga mūsų vaikai ir augina savo vaikus...Meilė – tai buvimas čia...tai atspindys viso to, kuo jie buvo, kur jie buvo, kuo tikėjo.“

Šis trileris vienas iš tokių, kuriuos labiausiai mėgstu skaityti. Dinamiškas bei įdomus siužetas, ne durni veikėjai, o tuo pačiu ir labai žmogiški. Bei nenuspėjamas žudikas ir jo motyvas. Manau, jog prie šios istorijos...

Šis trileris vienas iš tokių, kuriuos labiausiai mėgstu skaityti. Dinamiškas bei įdomus siužetas, ne durni veikėjai, o tuo pačiu ir labai žmogiški. Bei nenuspėjamas žudikas ir jo motyvas. Manau, jog prie šios istorijos sėkmės smarkiai prisidėjo ir nepakartojamas Ignės Aleliūnienės knygos vertimas.
Daugiau kaip ir nieko naujo nepasakysiu, tiesiog nesinori spoilinti apie šią knygą. Namų lentynoje manęs laukia ir antroji šios serijos knyga. Nekantrauju! Tikiuosi, jog bus tokia pat įdomi kaip ir "Dingusieji".

Vampyrai...

Vieną dieną tu esi paverčiamas vampyru. O kas tai yra? Nemirtingumas, žvėriškumas, kraujo troškulys, žmonių žudymas? Kas skaitytojui yra vampyras?

Šitoje knygoje vampyrai yra atskira civilizacija... kitaip -...

Vampyrai...

Vieną dieną tu esi paverčiamas vampyru. O kas tai yra? Nemirtingumas, žvėriškumas, kraujo troškulys, žmonių žudymas? Kas skaitytojui yra vampyras?

Šitoje knygoje vampyrai yra atskira civilizacija... kitaip - penktoji imperija... Ji nežudo gyvų būtybių dėl kraujo... jie valdo žmones, kad jie galvotų apie pinigus... iš tos energijos vampyrų Didžioji Deivė sukuria dievų gėrimą „bablosą“, kuriuo maitina vampyre esantį „liežuvį“. O „liežuvis“ yra kita gyva būtybė, kuri atskirai neegzistuoja, kuriai reikalingas kūnas. Žmogus tapęs vampyru turi studijuoti glamūrą ir diskursą – pasaulinį meną, kaip valdyti žmones, kad jie kuo daugiau vartotų, ir kuo daugiau galvotų apie pinigus... arba glamūras ir diskursas yra dalykai ant kurio pasaulis ir laikosi.... tai panašu į vizualą, materiją ir vartojimą...

Kūrinys nėra veiksmo. Daugiau "filosofinis"... bet ne apie egzistenciją, o apie visą dabartinį pasaulį... kaip jis sulipintas? Darbas... pinigai... darbas... vartojimas... pinigai... materija... darbas... pinigai... ir iliuzija apie laimę visame tame...

Gal kiek distopinis kūrinys... o gal ir labai tamsiai gyvenimiškas... kalbama apie kontroliavimą, valdymą, apie gyvenimo ir pasirinkimo laisvę kaip iliuziją... apie sistemą iš kurios nėra šansų ištrūkti... tai nėra laimingas kūrinys, bet gerai sufantazuotas, nors... susiduriam su tuo kasdienybėje... juk esam valdomi vaizdų, reklamų, nuomonių formuotojų... ir tas kasdienis bėgimas yra paviršutiniškas, visiškai dėl kažko kito... ne dėl savęs...

Ir iš kur tos "filosofijos"? Naujasis vampyras Rama kelia klausimus ir apie sielą, ir apie Dievą, ir apie gyvenimo prasmę... Daug yra pamokų, pokalbių, aiškinimosi, kas tai yra... ir koks turi būti požiūris, kad galėtum priklausyti vampyrų pasauliui...

„-Kas tai yra pinigai? Tai smbolinis pasaulio kraujas. Ant jo viskas laikosi ir žmonių pasaulyje ir mūsų (vampyrų). Tik laikosi skirtingai, nes mes gyvename realybėje, o žmonės – iliuzijų pasaulyje.
- O kodėl? Nejau jie visi tokie kvaili?
- Jie ne kvaili. Tiesiog taip sutvarkytas gyvenimas. Žmogus gimsta tam, kad gamintų bablosą iš glamūrinio koncentrato. Įvairiais amžiais tai įvairiai vadinama, bet žmogaus likimo formulė nesikeičia jau daug tūkstančių metų.
- Kas tai per formulė?
- Iliuzija – pinigai – iliuzija.“